2012 m. lapkričio 16 d.    
Nr. 43
(2018)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


Kelionės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose

 

Naujausiame
lapkričio 30 dienos
numeryje:

Kas liko po
paskutiniojo
antpuolio Lietuvoje

Iškilaus dvasininko
palaikai po šimtmečio
iškeliavo tėvynėn...

Europoje sustabdyta
katalikų politikų
diskriminacija.
Ar ilgam?

Paminėtas
ukrainiečių tautos
genocido 80-metis

Šiame numeryje:

Atnaujinkime
laidotuvių apeigas

Dažnai
džiugina svečiai

Čia, dabar, su Tavimi

Lietuviai
ir krikščionybė   

Vakaras apie
tradicinius
Šermenų giedojimus
ir papročius

Seminaristai
paminėjo buvusį
rektorių

Mokyklose –
Maironio 150-mečiui
paminėti skirti
renginiai

Garbingais svečiais
turime džiaugtis

Kas yra
knygnešių tėvas?

Vatikanas ir Interpolas: kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina
naująją Interpolo vadovę Prancūzijos
kriminalistę Mirej Balestraci, kuri yra
pirmoji moteris, išrinkta į šį postą

Globalizacijos įtaka

Bažnyčiai kreipiant ypatingą dėmesį į kovos su organizuotu nusikalstamumu valstybės ir bendruomenių bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijoje moralinius aspektus, Šventojo Sosto autoritetinga delegacija dalyvavo Romoje vykusioje Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpol) 81-oje generalinėje asamblėjoje. Lapkričio 5–8 dienomis vykusiame ministrų lygio susitikime, kuriame 190 šalių vyriausybių nariai aptarė aktualią temą „Iššūkiai policijai šiuolaikinio kriminalinio smurto akivaizdoje“, vieną iš pagrindinių pranešimų skaitė Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius (užsienio reikalų ministro pareigų atitikmuo) prancūzas arkivyskupas Dominykas Mambertis. Interpolo generalinės asamblėjos dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI, kuris pasaulio šalių teisėsaugos ir teisėtvarkos vadovams išsakė prasmingus palinkėjimus.

Kartu su globalizacija įvairioms organizuoto nusikalstamumo formoms įgavus iki šiol neregėtą mastą (vadinamasis transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas), iškilus grėsmei šalių, regionų ir visam tarptautiniam stabilumui bei saugumui, policijos bei kitų jėgos struktūrų veiklos strategijos bruožai įgijo platesnio bendradarbiavimo suinteresuotumą, išaugo politinė atsakomybė šioje srityje. Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertų vertinimais, transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos bendrasis pelnas (nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, neteisėti finansiniai sandoriai, „pinigų plovimo“ projektai, teroristinių grupių finansavimas, kibernetiniai nusikaltimai, neregėtai išaugęs kontrabandos mastas ir kt.) sudaro apie 900 milijardų dolerių, arba maždaug dešimtadalį pasaulio tarptautinės prekybos apimties.


Su mylinčiu Teisėju – veidas į veidą

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tavo garbintojai didžiuojasi, ir tie, kurie buvo nukryžiuoti drauge su Tavimi, džiūgauja. Bet nuodėmės draugai apimti liūdesio, tie, kurie kaip tinginiai praleido savo gyvenimą“, – paprastai ir įžvalgiai rašė Narcizas IV Maloningasis, gyvenęs XII amžiuje ir vadovavęs Gruzijos armėnų krikščionių bendruomenei. Jei tikintieji atviromis širdimis priima Jėzų ir kaip lakmuso popierėlis sugeria Jo visus žodžius bei stengiasi vadovautis jais kasdienybėje, ar gali juos gąsdinti dramatiškas būsimų eschatologinių įvykių Evangelijoje aprašymas (plg. Mk 13, 24–25)? Tikėdami Šventojo Rašto dieviškuoju neklaidingumu, į artėjančią pasaulio pabaigą žvelgiame ne kaip į visos kūrinijos neišvengiamą kelionę į nebūties fiasko, bet kaip į naują besitęsiančios egzistencijos tikrovę, kurioje Dievo Avinėlio šlovės triumfo himnas, skelbiantis galutinę bei visuotinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį, bus girdimas ne tik neaprėpiamos Visatos ūkuose, bet ir Anapusybės begalybėje.


Nacionaliniai maldos pusryčiai taikdarystės dvasia

Nacionaliniuose maldos pusryčiuose
Krašto apsaugos ministerijoje
kalba Europos parlamento
narys prof. Vytautas Landsbergis

Krašto apsaugos ministerijoje praėjusį penktadienį įvyko dvyliktieji Nacionaliniai maldos pusryčiai tema „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9). Invokaciją taręs Lietuvos kariuomenės (LK) vyskupas ordinaras Gintaras Grušas teigė, kad taika nėra vien karo nebuvimas. Ji neapsiriboja tik priešiškų jėgų pusiausvyros palaikymu ir nekyla iš jėgos viešpatauti. „Taika niekada nepasiekiama visam laikui. Ją reikia kurti nuolatos“, – kalbėjo LK vyskupas ordinaras.


Šiauliuose gyvas popiežiaus Jono Pauliaus II prisiminimas

Inesė Ratnikaitė

Monumento popiežiui Jonui Pauliui II
Šiauliuose, Šv. Ignaco Lojolos
bažnyčios kiemelyje, fragmentas

Lapkričio 4 dieną Šiauliuose atidengtas ir pašventintas monumentas – laiminanti popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra iš granito ir bronzos. Ji pastatyta Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kiemelyje. Šioje bažnyčioje vizito Lietuvoje metu 1993 m. rugsėjo 7 d. meldėsi ir ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II. Monumentui padaryta kryžiaus formos aikštė, įrengtas apšvietimas. Šiauliečių Žuklių šeimos užsakymu šį monumentą sukūrė vilnietis skulptorius Mindaugas Junčys.


Kai stabilumas tampa sąstingiu

Seimo narys Kovo 11-osios
Akto signataras Algirdas Patackas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Kartais gauname skaitytojų priekaištų, kodėl „XXI amžius“, būdamas krikščionišku laikraščiu, išdrįsta kritikuoti vos ne Dievo palaimintą niekada neklystančią pačių padoriausių žmonių partiją – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Sunku diskutuoti su tais, kurie įtikėjo amžinu šios partijos neklystamumu ir šventumu dar prieš jai atsirandant ir niekada nemato jokių jos padarytų klaidų, o visus, kurie priekaištauja konservatoriams, vadina komunistais ir Lietuvos priešais. Iš tiesų, norėdami geriau suprasti tuos, kurie kritikavo ketverius metus valdžiusiuosius, nusprendėme pakalbinti dorą kataliką, šviesų ir drąsų žmogų, tikrą patriotą nuo Sąjūdžio laikų. Jis mano, kad partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo liberalų įkaitė ir ketverius metus išsilaikė valdžioje sumaterialėjimo kaina, o šios partijos gretose atsidūrusių krikščionių demokratų balso visai nesigirdėjo. Lietuvai ir pačiai Tėvynės sąjungai būtų geriau likti opozicijoje, kad ji galėtų atsigauti ir vėl tapti Sąjūdžio žmonių partija. Vertindamas Seimo rinkimus, jis  sakė, kad žmonės lyg ir norėtų teisybės, bet kai reikėjo rinktis tarp rizikos ir stabilumo, jie pasirinko pseudostabilumą, jau virtusį sąstingiu, ir mėsą, todėl artimiausius ketverius metus bus stabilu. Ne suardyti, o atgaivinti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus ir priminti, kad ji yra kilusi iš Sąjūdžio, atėjęs „Drąsos kelias“ žada Seime būti tuo, ką krikščionys vadina druska.


Lietuviai ir krikščionybė   

Zigmas Zinkevičius

XIII amžiaus viduryje Mindaugo
pastatyta mūrinė Vilniaus Katedra
(rekonstrukcija iš knygos „Gimtoji istorija“)

Įvadinės pastabos

Tautų istorija rodo, kad religija jų likimui daro didelį poveikį. Perėjusi į kitą tikėjimą tautos ar valstybės dalis neretai atskyla nuo masyvo (Indija, Serbija, Kroatija, Mažoji Lietuva), ir tai gali nulemti net svarbiausio tautos požymio – kalbos – skirtingą raidą (Indija → Pakistanas, Serbija – Kroatija...). Tautų ir religijų sąveikos procesai – labai sudėtingi. Religija gali tapti ne tik tautos naikinimo užtvara (pavyzdžiui, Lietuvoje okupacijų laikais), bet ir to vyksmo laidas (pavyzdžiui, nutautus dvasininkijai). Pati religija, žinoma, čia niekuo dėta. Kaltas klastingas piktavalių žmonių elgesys – religijos panaudojimas piktais, savanaudiškais tikslais.


Gailestinga širdis ir švelnios rankos – artimui

Veronika Živilė BALTUŠNIKAITĖ

Marijos Rusteikaitės portretas,
tapytas dail. Stanislovo Petrausko

„Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių – man padarėte“ (Mt 25, 40). Šių Kristaus žodžių dvasioje paminėjome Panevėžyje Dievo apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos Marijos Rusteikaitės 120-ąsias gimimo metines. Šios Dievo tarnaitės misija – mažinti moralinį ir materialinį skurdą – tęsiama jos pasekėjų. 27 seserys ir jų generalinė vyresnioji sesuo Leonora Kasiulytė skleidžia ypatingą širdies šilumą. Seserys pasitinka, švelniomis rankomis apglėbdamos kiekvieną alkstantį duonos ar meilės, likimo sužeistą, atstumtą žmogų – tai gyvas tikėjimas, gyva Evangelija, veikli meilė, spinduliuojanti Dievo malonė, kai stulbinančių technikos pasiekimų amžiuje stokojama žmoniškumo, atjautos, pasitikėjimo Dievo globa.


Ekologinis auklėjimas ir Bažnyčia

Svečiai bažnyčioje

Spalio 21–27 dienomis Radviliškio rajono Sidabravo vidurinėje mokykloje lankėsi tarptautinio daugiašalio Comenius projekto „Ekologinis jaunųjų piliečių auklėjimas mūsų planetoje Žemėje“ mokytojų ir mokinių delegacijos iš Lenkijos, Portugalijos ir Ispanijos. Mokyklos jau antrus metus įgyvendina šį projektą. Tai – ketvirtasis projekto partnerių susitikimas. Projekto tikslas – plėsti mokinių ekologines žinias, ugdyti mokyklos bendruomenės narių atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką; mokyti juos gyventi sveikai, taupiai naudoti vandenį, energijos šaltinius, mokytis rūšiuoti atliekas, susipažinti su jų perdirbimo galimybėmis; pastebėti, koks gamtos grožis mus supa, ir stengtis jį puoselėti.


Gyvojo Rožinio kalbėtojai pasitiko Tikėjimo metus

Kupiškio dekanato parapijų
Gyvojo rožinio draugijų nariai
su kunigais Kupiškio bažnyčioje

Spalio 12 dieną į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią rinkosi Gyvojo Rožinio kalbėtojai iš viso dekanato. Dekanato draugijoje – apie 630 narių iš Alizavos, Antašavos, Adomynės, Palėvenės, Palėvenėlės, Kupiškio, Skapiškio, Subačiaus, Salamiesčio, Šimonių parapijų.

Tikėjimo metus pradėjome Rožinio švente. Draugijos nariai įnešė savo vėliavą, iš žalumynų ir gėlių nupintą rožinį ir gėlių puokštę Švč. Mergelei Marijai – dovaną, kuri puošė altorių visą spalį.


Akordai nueinant...

Paskutiniai kadenciją baigiančio 2008–2012 metų Seimo posėdžiai antradienį ir trečiadienį sprendė ir kasdienius klausimus, ir būsimojo 2012–2016 metų Seimo klausimą – kas neturėtų į jį patekti dėl rinkimų pažeidimų. Tai svarstyti prireikė po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo, naikinančio vienmandatės Biržų-Kupiškio rinkimų apygardos rezultatus ir iš Darbo partijos (DP) sąrašo pašalinti siūlančio penkis kandidatus pagal daugiamandatę apygardą. Tiesa, vienas jų, Jonas Pinskus, jau buvo pats nutaręs nebūti Seimo nariu. Labai įdomiai opozicija gynė savo teisę kovoti prieš „chaosą“ – taip ji vadino Seimui pateiktą siūlymą išvis naikinti rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Gerai, kad Seimas dar antradienį vis dėlto nepritarė stipriam ir atkakliam Gintaro Songailos norui panaikinti daugiamandatės apygardos rinkimus – tada būtų neišrinka net pusė Seimo narių (pagal daugiamandatę apygardą) ir būtų reikėję organizuoti naujus Seimo rinkimus, kainuosiančius beveik 20 mln. litų. Aišku, toks Seimo sprendimas, prieštaraujantis ir KT sprendimui, būtų sukėlęs didelę sumaištį ir neaiškumą ir tikrai nebūtų atnešęs pergalės nedidelei G. Songailos vadovaujamai Tautininkų sąjungai. Svarstant niekas nepaneigė Manto Varaškos teiginio, kad Seimas negali tvirtinti rinkimų rezultatų, nes tą teisę turi tik Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Egidijus Klumbys, svarstant šį klausimą, kvietė neužsiiminėti „visomis šiomis nesąmonėmis“ ir balsuoti prieš šį nutarimą. Petras Gražulis su jam įprastu entuziazmu siūlė pasižiūrėti, „kas vyksta, kai nemokama pralaimėti, kai skleidžiama, kad vyko milžiniški papirkimai“. Jam atrodė, kad Seimas susidurs su neišsprendžiama problema, kai bus gautas atsakymas iš teisėtvarkos, jog jie, pagal Darbo partijos sąrašą į Seimą patenkantieji kandidatai, niekuo nenusikalto. Apie DP sąrašo trijų (prie tokio abejotinų DP kandidatų skaičiaus apsistojo Seimas) kandidatų nusikalstamus veiksmus esą neteigė ir KT. Net ir pats Viktoras Uspaskichas, pasiųsdamas juos pas prokurorus pasiaiškinti, ar jie yra kuo nors kaltinami, gavo neigiamą atsakymą.


Kas kelia sumaištį?..

Gintaras Visockas

Ankstų pirmadienio rytą žurnalisto Audriaus Antanaičio pakviestas dalyvavau radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Visraktis“, kur drauge su naujuoju parlamentaru Linu Balsiu ir leidėju Gyčiu Vaškeliu ginčijomės dėl šiandieninių valstybės bėdų. Sakiau, kad derėtų tik džiaugtis, jog Lietuvos Prezidentė išdėstė tvirtas nuostatas, su kokia partija jai nepriimtinos bet kokios draugystės. Teigiame, jog gyvename demokratinėje visuomenėje. O jei gyvename laisvoje šalyje, vadinasi, aiški, konkreti, kritiška, bet ne tankų pagalba brukama pozicija mums turėtų būti labiau priimtina nei stipresniesiems bei nugalėtojams skirti dviveidiški, pataikūniški, nepagrįsti ditirambai. Padori visuomenė pirmiausia svarsto, ne kas stipresnis, o kas teisus. Principingai padori visuomenė teisųjį gina net tada, jei tai – nenaudinga ir net pavojinga.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Rodoma versija 21 iš 22 
14:11:26 Dec 6, 2012   
Apr 2010 Aug 2015
Sąrašas   Archyvas   Pagalba