Kredito įstaigų veikla 1999 m.

1. Bankų metinių finansinių ataskaitų auditas

Visuose komerciniuose bankuose 1999 metų metinių finansinių ataskaitų auditą atliko tarptautinės audito firmos.

Pareikšdami nuomonę dėl UAB Medicinos banko bei AB Šiaulių banko metinių finansinių ataskaitų, auditoriai atkreipė dėmesį į kai kuriuos minėtų bankų veiklos aspektus. UAB Medicinos banko atveju auditoriai turėjo pastabų dėl banko akcininkų įnašų apskaitos 1998 metų metinėse finansinėse ataskaitose. Pareikšdami nuomonę dėl AB Šiaulių banko metinių finansinių ataskaitų auditoriai atkreipė dėmesį į banko sandorių savomis akcijomis įtaką akcininkų nuosavybei, turto ir įsipareigojimų struktūrą bei indėlių koncentraciją, be to, pasiūlė išmokėtas tantjemas banko tarybos ir valdybos nariams išskaičiuoti iš banko veiklos rezultato.

Praėjusiais metais tarptautinės audito firmos, atlikusios 1998 metų metinių finansinių ataskaitų auditą sąlyginę nuomonę buvo pareiškusios dėl keturių bankų metinių finansinių ataskaitų: AB Lietuvos taupomojo banko, AB banko Hermis, AB Litimpeks banko ir UAB Medicinos banko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, audituotos bankų finansinės ataskaitos iki gegužės 1 dienos turi būti paskelbtos spaudoje.

2. Normatyvų vykdymas

Po tarptautinio audito, AB Vilniaus bankas, kurio kapitalas dėl investicijų į AB banką Hermis sumažėjo, 2000 sausio 1 d. duomenimis, nežymiai pažeidė maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą (banko paskola AB Lietuvos telekomas sudarė 26,59 proc. banko kapitalo, tuo metu kai Lietuvos banko nustatyta maksimali riba siekia 25 proc.), kuris 2000 m. kovo 1 d. vėl buvo vykdomas. AB bankas Hermis, audito firmai pastebimai pabloginus šio banko praėjusių metų veiklos rezultatą, 2000 sausio 1 d. duomenimis, pažeidė kapitalo pakankamumo, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui bei maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvą.

Vertinant situaciją visos bankų sistemos mastu, galima teigti, kad daugumos bankų veikla buvo pakankamai atsargi, ką liudija veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas su gana dideliu rezervu: 2000 m. sausio 1 d. duomenimis, bankų sistemoje kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 17,63 proc. (Lietuvos banko nustatytas minimalus dydis - 10 proc.); likvidumo normatyvas, kurio skaičiavimo metodika 1999 metais buvo pastebimai sugriežtinta, atitinkamai sudarė 45,35 proc. (Lietuvos banko nustatytas minimumas - 30 proc.).

3. Bankų pagrindinių veiklos parametrų kaita

2000 metų pradžioje veikiančių šalies komercinių bankų [ 1 ] :

turtas (aktyvai) sudarė 11,2 mlrd. Lt (per 1999 metus išaugo 691 mln. Lt arba 6,5 proc.);

suteiktos paskolos sudarė 5,6 mlrd. Lt (atitinkamai išaugo 833 mln. Lt arba 18 proc.);

indėliai sudarė 6,9 mlrd. Lt (atitinkamai išaugo 630 mln. Lt arba 10 proc.):

iš jų gyventojų indėliai sudarė beveik 4 mlrd. Lt arba 984 mln. Lt (33 proc.) daugiau nei 1999 metų pradžioje,

iš jų indėliai nacionaline valiuta sudarė 3,7 mlrd. Lt (per 1999 metus sumažėjo 119 mln. Lt arba 3 proc.),

iš jų indėliai užsienio valiuta sudarė 3,3 mlrd. Lt (per 1999 metus išaugo 749 mln. Lt arba 30 proc.),

akcininkų nuosavybė sudarė 1,3 mlrd. Lt (per 1999 metus išaugo 13 mln. Lt arba 1 proc.).

4. Paskolos

Svarbiausia bankų turto dalis ir toliau išlieka paskolos. Lietuvos komerciniuose bankuose paskolų (grynąja verte) dalis aktyvų struktūroje per 1999 metus išaugo nuo 42 proc. iki 47 proc., tuo metu kai iki tol kelis metus iš eilės buvo pastebima paskolų lyginamojo svorio aktyvuose mažėjimo tendencija. Kreditavimas išlieka pagrindine bankų veiklos sfera bei svarbiausiu pajamų šaltiniu.

Kita jau kelinti metai pastebima tendencija – tai ilgalaikių paskolų lyginamojo svorio didėjimas bankų paskolų portfeliuose. Atitinkamais laikotarpiais ilgalaikės paskolos visų paskolų struktūroje sudarė:

1996 01 01 – 32 proc.;

1997 01 01 – 35 proc.;

1998 01 01 – 41 proc.;

1999 01 01 – 51 proc.;

2000 01 01 – 57 proc.

Bankų sistemos ilgalaikių paskolų 764 mln. Lt išaugimą per 1999 metus didžia dalimi nulėmė minėtų paskolų išaugimas šiais metais susijungusiuose AB Vilniaus banke ir AB banke Hermis. Šie bankai turi pritraukę ir daugiausiai ilgalaikių kredito išteklių, visų pirma, iš užsienio kredito ir finansų institucijų. Bankų sistemos ilgalaikių paskolų struktūroje labiausiai išaugo ilgalaikės paskolos privačioms įmonėms (549 mln. Lt arba 32 proc.) bei gyventojams (161 mln. Lt arba 39 proc.).

Viena vertus, toks ilgalaikių paskolų augimas yra naudingas šalies ūkiui, kadangi įmonėms suteikiama galimybė vykdyti ilgalaikius projektus, gi didžioji dalis gyventojams suteiktų ilgalaikių paskolų teko būsto kreditavimui. Kita vertus, tokios tendencijos sąlygoja bankų didesnės rizikos prisiėmimą, kadangi ilgalaikės paskolos paprastai yra rizikingesnės nei trumpalaikės, nes sunku yra prognozuoti ne tik skolininko finansinės būklės pokyčius, bet ir viso kredituojamo verslo perspektyvas.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika pateikiama lentelėje.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika

Data

Atidėjimai paskoloms/ suteiktos paskolos, %

III, IV, V grupės paskolos/ visos paskolos, %

1997 01 01

20,68

32,1

1998 01 01

18,52

28,25

1999 01 01

5,92

12,46

2000 01 01

4,47

11,92

Bendram bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių pagerėjimui per 1999 metus įtakos turėjo bankų paskolų portfelio išvalymas nuo blogų paskolų, nuostolingas paskolas nurašant (nepanaikinant reikalavimo teisės) ir perkeliant į nesisteminę apskaitą (per 1999 metus šalies komerciniai bankai nurašė ir perkėlė į nesisteminę apskaitą 126 mln. Lt blogų paskolų). Kita vertus, po Rusijos krizės pastebimas šalies įmonių likvidumo mažėjimas bei finansinės būklės blogėjimas negalėjo neatsiliepti ir bankų paskolų portfelio kokybei. Šį teiginį be kita ko pagrindžia ir 1999 metų pabaigoje padidėjęs probleminių paskolų bei specialiųjų atidėjimų lyginamasis svoris paskolose.

Analizuojant bankų paskolų portfelio struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, pastebima, kad suteiktose paskolose dominuoja paskolos apdirbamajai pramonei (26.5 proc. viso paskolų portfelio) bei didmeninei ir mažmeninei prekybai, automobilių, motociklų remontui, asmeninių ir buitinių daiktų taisymui (20 proc. viso paskolų portfelio).

5. Kapitalas

Pagal savo veiklos apimtis Lietuvos bankų sistema ir toliau išlieka gerai kapitalizuota. Tai, kaip jau minėta, patvirtina bankų sistemos kapitalo pakankamumo normatyvas, 2000 01 01 siekiantis 17,63 proc., t.y. ženkliai viršijantis Lietuvos banko nustatytą minimumą (10 proc.) bei daugiau nei 2 kartus viršijantis Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomenduojamą minimalų dydį (8 proc.). Galima teigti, kad šalies bankų sistema šiuo metu yra suformavusi pakankamą buferį galimiems nuostoliams amortizuoti, kuriuos gali patirti šalies ūkis dėl Rusijos krizės ilgalaikio poveikio ar/ir kitų galimų rizikų: 2000 01 01 duomenimis, šalies komerciniai bankai turėjo apie 508 mln. Lt kapitalo rezervų (iki minimalaus kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo) galimiems nuostoliams amortizuoti, o minėti nepanaudoti kapitalo rezervai bankams leido prisiimti papildomą daugiau kaip 5 mlrd. Lt aktyvų riziką. Dauguma bankų suvokdami ypatingą kapitalo reikšmę banko finansiniam stabilumui ir ateityje numato laikytis konservatyvios pozicijos šiuo klausimu, ką liudija bankų pateikti strateginiai planai artimiausių trejų metų laikotarpiui. Beje, bankų akcininkų susirinkimai didžiąją dalį (apie 90 proc.) 1999 metais gauto pelno paliko banko kapitale.

Kaip vienas iš šalies bankinės sistemos minusų vis dar dažnai minima per didelė valstybės įtaka šalies bankų sektoriui. Valstybės vardu valdoma bankų akcinio kapitalo dalis 2000 metų pradžioje sudarė apie 33,6 proc. Valstybės įtaka bankinio sektoriaus verslo sprendimams turėtų sumažėti privatizavus du valstybės kontroliuojamus bankus – AB Lietuvos žemės ūkio banką ir AB Lietuvos taupomąjį banką.

6. Pelningumas

Iki audito bankų skelbti veiklos rezultatai rodė 121,4 mln. Lt sistemos grynąjį pelną. Atlikus bankų auditus, sistemos pelnas sumažėjo 9,2 mln. Lt iki 112,2 mln. Lt. Po audito sumažėjo AB Vilniaus banko, AB Šiaulių banko, AB banko Snoras pelnas bei padidėjo AB Industrijos banko, Societe Generale Vilniaus skyriaus bei Nord/LB Vilniaus skyriaus nuostoliai. Palyginus su 1998 m., didžioji dalis bankų 1999 m. uždirbo didesnius pelnus.

 

Veikiančių bankų veiklos rezultatai (pelnas/nuostolis)

mln. Lt

Eil. Nr.

Banko pavadinimas

1998 metai

1999 metai
iki audito

1999 metai
po audito

1.

AB Lietuvos žemės ūkio bankas

13,2

11,8

11,8

2.

AB Lietuvos taupomasis bankas

0,5

16,6

16,6

3.

AB Ūkio bankas

5,5

5,5

5,5

4.

AB Vilniaus bankas

59,8

78,8

74,2

5.

AB Litimpeks bankas

0,2

-

-

6.

AB bankas Hermis [ 2 ]

0,4

-

-

7.

AB Šiaulių bankas

2,4

2,0

1,8

8.

AB bankas “Snoras”

8,0

11,0

8,2

9.

UAB “Medicinos bankas”

0,1

1,1

1,2

10.

AB Industrijos bankas

0,8

- 2,0

- 2,1

11.

AB bankas Hansabankas

-

- 3,9

- 3,9

 

IŠ VISO

90,9

120,9

113,2

12.

Kredyt Bank SA Vilniaus skyrius

0,2

4,7

4,7

13.

Societe Generale Vilniaus skyrius

-2,5

- 3,9

- 4,6

14.

Nord/LB Vilniaus skyrius

-

- 0,3

- 1,1

 

IŠ VISO

88,6

121,4

112,2

Bankų pajamų struktūroje toliau augo palūkanų pajamų dalis pajamose. Ši dalis išaugo beveik 12 procentų punktų iki 73 proc. Daugiau kaip perpus, iki 5 proc. sumažėjo pajamų iš operacijų užsienio valiuta dalis, kas iš dalies paaiškinama vieningos Euro valiutos įvedimu, sumažinusiu paklausą valiutos keitimo operacijoms ir kartu bankų pajamas iš tokių operacijų. Daugiau, kaip penktadalį pajamų bankai gauna iš paslaugų ir komisinių mokesčių. Šios pajamos absoliutine išraiška nežymiai išaugo, nors jų santykinė dalis visose pajamose nežymiai sumažėjo.

Bankų išlaidų struktūroje 1999 m. didžiausia išlaidų dalis vis dar teko operacinėms išlaidoms, kurios siekė 38 proc. visų išlaidų (prieš metus šioms išlaidoms teko 45 proc. išlaidų). Toliau didėjo palūkanų išlaidų dalis, išaugusi nuo 28 proc. 1998 metais iki 31 proc. 1999 metais.

7. Bankų kontroliuojamos (dukterinės) įmonės

Daugelis bankų yra įsteigę dukterinių įmonių. 2000 m. sausio 1 d. 8 bankai valdė po dukterinę lizingo bendrovę, 4 bankai buvo investavę į 5 dukterines draudimo bendroves, 3 bankai buvo investavę į 4 dukterines bendroves, užsiimančias investicine veikla ir 2 bankai buvo investavę į tą pačią bendrovę, užsiimančią mokėjimo kortelių aptarnavimo technologiniais reikalais.

Iš bankų dukterinių įmonių savo veiklos apimtimis stambiausia yra UAB “Vilniaus banko lizingas”. Kitos dukterinės bendrovės savo dydžiu sudaro dar labai nedidelę santykinę dalį grupėje. Dėl to jos kol kas neturi reikšmingesnio poveikio nei kontroliuojančio banko veiklos rizikos normatyvų vykdymui, nei jo veiklos rezultatams.

Pradedant 1998 m. bankų dukterinių įmonių veiklos rezultatai yra audituojami ir auditoriai pareiškia savo nuomonę tiek dėl banko, tiek ir dėl grupės finansinių ataskaitų.

8. Užsienio kredito įstaigos

Be gana ženklaus užsienio investuotojų dalyvavimo šalies bankų kapitalo valdyme, ir toliau jaučiamas užsienio kredito įstaigų susidomėjimas šalies finansų rinka bei jų ketinimai įsteigti Lietuvoje savo padalinius. Praėjusiais metais Lietuvoje veiklą pradėjo didžiausio Estijos komercinio banko “Hansapank” dukterinis bankas AB bankas “Hansabankas” bei Vokietijos Federacinės Respublikos banko Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys užsienio bankų skyriai (Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius, Prancūzijos Respublikos AB banko Societe Generale Vilniaus skyrius ir jau minėtas Vokietijos Federacinės Respublikos banko Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius) bei keturios atstovybės (Rusijos Federacijos akcinio komercinio banko “Kontakt”, Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės “Bank Polska Kasa Opieki”, Austrijos akcinės bendrovės CA IB Investmentbank Aktiengesellschaft ir Vokietijos Federacinės Respublikos banko Norddeutsche Landesbank Girozentrale). Šiuo metu nagrinėjamas vieno didžiausių Skandinavijos bankų MeritaNordbanken prašymas steigti savo skyrių Lietuvoje. MeritaNordbanken ketina perimti iš Lietuvos pasitraukiančio Prancūzijos banko Societe Generale Vilniaus skyriaus turtą bei įsipareigojimus ir tokiu būdu pradėti veiklą Lietuvoje. Be to, yra gautas Vokietijos Federacinės Respublikos AB “Vereins und Westbank” kreipimasis dėl šio banko atstovybės steigimo, kuri ateityje gal būt bus reorganizuota į AB “Vereins und Westbank” banko filialą Lietuvoje. Galima tikėtis, kad šis procesas, kurį gal būt šiek tiek pristabdė Rusijos krizė, laipsniškai plėsis ir toliau, visų pirma, privatizuojant valstybės kontroliuojamus bankus.

Užsienio bankų skyrių veikla 1999 m. šiek tiek išsiplėtė. Šių kredito įstaigų valdoma bankų sistemos turto dalis per 1999 m. išaugo nuo 2,1 proc. iki 3,1 proc. Padidėjo užsienio bankų skyrių dalis ir kituose rinkos segmentuose, pavyzdžiui, suteiktų paskolų dalis išaugo nuo 3,7 proc. iki 4,5 proc. bankų sistemos paskolų, o skyriams patikėtų indėlių dalis padidėjo nuo 0,4 proc. iki 1 proc. visuose bankuose sukauptų indėlių. Sparčiausiai augo Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriaus veiklos apimtys.

9. Kredito unijos

1999 metais (kaip ir 1998-iais) buvo įregistruotos naujos 5 kredito unijos. 2000 m. sausio 1 d. veikė 33 kredito unijos, vienijusios 4,3 tūkst. narių, o šių metų pradžioje buvo įregistruotos dar dvi kredito unijos.

Per praėjusius metus kredito unijos toliau plėtė savo veiklą. 1999 m. kredito unijų turtas padidėjo 35,4 proc. ir 2000 01 01 siekė 10,2 mln. Lt arba beveik 0,1 proc. veikiančių Lietuvos bankų aktyvų. Kiekvienos iš trijų didžiausių kredito unijų (“Vievio taupa”, Panevėžio “Ūkininkų viltis” ir Pakruojo kredito unija) turtas viršijo 1 mln. Lt.

Per 1999 m. indėliai kredito unijose išaugo 34,4 proc., iš jų didžiausią dalį (67 proc.) sudarė narių indėliai.

Paskolos nariams kredito unijose per 1999 m. padidėjo 67,1 proc. ir sudarė 56 proc. kredito unijų turto. Specialiuosius atidėjimus paskoloms (iš viso 113,2 tūkst. Lt) 2000 01 01 buvo sudariusios 16 kredito unijų. Kai kuriose kredito unijose gerokai išaugę specialieji atidėjimai paskoloms rodo pablogėjusią šių kredito unijų paskolų portfelio kokybę.

Investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius per metus praktiškai nepakito ir 2000 01 01 siekė 1,6 mln. Lt arba 15,5 proc. viso kredito unijų turto. 52 proc. visų kredito unijų turimų iždo vekselių teko kredito unijai “Vievio taupa”.

Visų kredito unijų pajinis kapitalas 2000 01 01 sudarė 1,8 mln. Lt. Per 1999 metus jis padidėjo 36,2 proc.

1999 m. kredito unijos gavo 107 tūkst. Lt pelno, o tai yra 9 tūkst. Lt mažiau nei 1998 metais. Gauto pelno sumažėjimą nulėmė kai kuriose kredito unijose žymiai išaugusios išlaidos specialiesiems atidėjimams. 22 kredito unijos dirbo pelningai, 11 kredito unijų patyrė nuostolius.

Visos kredito unijos 1999 m. vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų poveikio priemonės 1999 m. buvo pritaikytos 2 kredito unijoms. Periodiškai yra atliekamas kredito unijų inspektavimas, o 1999 m. buvo inspektuota 18 kredito unijų.

 

PAGRINDINĖS KREDITO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪROS KRYPTYS 1999 METAIS

Lietuvos bankas vykdydamas kredito įstaigų priežiūrą vadovaujasi Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintais Pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais, kurių taikymui yra pritarusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei kitais šio komiteto reikalavimais ir rekomendacijomis.

Nemažas dėmesys buvo skiriamas bankų veiklos riziką ribojančių normatyvų ar jų skaičiavimo tvarkos griežtinimui. 1999 m. balandžio mėn. Lietuvos banko valdyba patvirtino naujas Banko likvidumo normatyvo skaičiavimo taisykles, kuriose likvidus turtas pradėtas vertinti vadovaujantis griežtesniais kriterijais. Praėjusių metų gruodžio mėn. Lietuvos banko valdyba patvirtino griežtesnius Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvo dydžius, kurie bus pradėti taikyti nuo 2000 06 01. Šio normatyvo sugriežtinimas susijęs su tuo, kad pakeistai ne tik normatyvų dydžiai, bet ir įpareigoti bankai kiekvieną dieną įvertinti operacijų užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais riziką bei užtikrinti minėto normatyvo įvykdymą. Kadangi pastaraisiais metais bankai plečia savo veiklą valiutos prekyboje, todėl būtinas griežtesnis valiutos keitimo rizikos kontroliavimas.

Parengtas Komercinių bankų įstatymo papildymo įstatymas, kuris priimtas šiais metais, šiame įstatymo papildyme numatyta bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus papildyti didelių paskolų normatyvu bei suteikti Lietuvos bankui teisę, esant reikalui, nustatyti ir kitus papildomus normatyvus atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimus. Tai susiję su tuo, kad vystantis finansų rinkoms, didėja bankų teikiamų paslaugų bei naudojamų finansinių priemonių įvairovė, todėl bankai savo veikloje susiduria su naujomis rizikos rūšimis, kurias būtina tinkamai valdyti ir kontroliuoti.

Didesnis dėmesys buvo skiriamas bankų rizikų valdymui. Siekiama visapusiškiau ir tiksliau įvertinti įvairias banko rizikos rūšis ir nustatyti kapitalo poreikį tai rizikai padengti. Tuo tikslu bendradarbiaujant su tarptautine audito kompanija pradėtas projektas dėl rinkos rizikos vertinimo, o taip pat kriterijų ir reikalavimų vidiniams rinkos rizikos modeliams komerciniuose bankuose nustatymo.

Siekiant sudaryti prielaidas bankams kuo visapusiškiau įvertinti kreditavimo riziką buvo reformuota Paskolų rizikos duomenų bazė ir išplėstos jos teikiamos paslaugos komerciniams bankams. Duomenų bazėje buvo išplėsta informacija apie suteiktas paskolas ir skolininkus. Reikšmingas papildymas yra tai, kad duomenų bazėje bus kaupiami duomenys ne tik apie pačių bankų, užsienio bankų skyrių,bet ir jų kontroliuojamų įmonių suteiktas paskolas, o taip pat ir finansinį lizingą.

Viena iš svarbiausių sąlygų būtinų veiksmingam priežiūros procesui yra ir tinkamas apskaitos kredito įstaigose reglamentavimas. 1999 m. įvertinus kredito įstaigų, tarptautinių audito kompanijų pasiūlymus bei atsižvelgiant į naujausius Tarptautinių apskaitos standartų papildymus buvo patikslintos bankų publikuojamų ataskaitų formos ir reikalavimai aiškinamajam raštui. Šiais patikslinimais ir papildymais siekiama, kad visuomenė ir suinteresuoti asmenys gautų kuo išsamesnę informaciją apie bankų veiklą.

Atsižvelgiant į 2000 metų problemos riziką didelis dėmesys buvo skiriamas užtikrinti bankinio sektoriaus pasiruošimą. Kaip parodė pirmieji rezultatai, metų sandūroje bankų informacinės mokėjimo sistemos funkcionavo normaliai, kas rodo, kad nuveiktas darbas nepraėjo veltui.

Plečiantis bankų veiklai taip pat svarbu sistemingai ją planuoti, apibrėžiant pagrindinius banko tikslus, jų įgyvendinimo priemones, išskiriant banko veiklos prioritetines sritis. Tuo tikslu, praėjusiais metais buvo parengti nauji Banko veiklos (verslo) planų sudarymo reikalavimai. Atsižvelgdami į šiuos reikalavimus, bankai 1999 m. pradžioje pateikė operatyvinius planus 1999 metams, o taip pat strateginius 3 metų veiklos planus.

Siekiant išplėsti bankų atliekamų operacijų spektrą Lietuvos banko valdyba 1999 m. liepos mėn. patvirtino, papildomas banko operacijas, kurias turi teisę atlikti komerciniai bankai, o būtent - skolos įsipareigojimų supirkimo, finansinio tarpininkavimo ir pinigų tvarkymo.

Praėjusiais buvo parengti ir patvirtinti Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklių pakeitimai. Padaryti pakeitimai leis išvengti dvigubo skaičiavimo rizikos (kai keli bankai investavę į tą pačią kredito įstaigą ar įmonę) ir tiksliau įvertinti grupės veiklos rezultatus. Be to, naujoje taisyklių redakcijoje į konsoliduotas ataskaitas numatoma įtraukti ir draudimo įmones.

1999 metais Lietuvos bankas ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su tarptautinėmis audito kompanijomis, rengė tiek dvišalius, tiek ir trišalius Lietuvos banko, komercinių bankų ir auditorių susitikimus, kuriuose buvo dalijamasi nuomonėmis apskaitos ir atskaitomybės tobulinimo klausimais.

Lietuvos bankas dalyvauja Rytų ir Centrinės Europos šalių priežiūros komitete, kuriame vyksta nuolatiniai priežiūros atstovų susitikimai.

Taip pat buvo tęsiamas bendradarbiavimas su užsienio šalių priežiūros institucijomis. Buvo rengiami ir tobulinami sutarčių dėl bendradarbiavimo kredito įstaigų veiklos priežiūros srityje projektai su kaimyninių valstybių - Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos ir Baltarusijos priežiūros tarnybomis. Tuo tarpu , jau pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Rusijos centriniu banku bei Suomijos priežiūros tarnyba.


  1. Bankų sistemos bei veikiančių šalies komercinių bankų sąvoka apima visus nagrinėjamu periodu veikusius komercinius bankus bei užsienio bankų filialus. [ atgal ]
  2. AB bankas Hermis 1999 12 31 buvo 100 proc. valdomas AB Vilniaus banko ir buvo šio banko dukterinė įmonė bei AB Vilniaus banko grupės narys. AB Vilniaus banko grupės 1999 m. veiklos rezultatai sutapo su AB Vilniaus banko veiklos rezultatais ir sudarė 74,2 mln. Lt pelno. [ atgal ]
Rodoma versija 1 iš 1 
8:14:07 Aug 28, 2012   
8 PM 8 PM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba