Vilnius – vartai į Žemaitiją

Nutilus Užgavėnių linksmybėms, netruks Vilnius pražysti įvairiaspalvėmis Kaziuko mugės verbomis, kviečiančiomis į pavasarį, skelbiančiomis artėjančias Velykas. Nuo 2010 metų pradėtas vykdyti reikšmingas projektas „Lietuvos regionai istorinėje Vilniaus Kaziuko mugėje“, kurio sumanytojas – tuometis Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys. Šis projektas pateikė idėją pristatyti Lietuvos etnografinius regionus, kad kasmet būtų galima išskirti vieną regioną ir dėmesį sutelkti į visuminę jo apžvalgą: vietovę, kultūros paminklus, papročius, folklorą, kulinarinį paveldą, šiandienos kultūrinį gyvenimą etc. Tai be galo svarbu kalbant apie Lietuvos regionų kultūros politikos vykdymą. Šis projektas prisideda prie kultūros centrų ir periferijos atotrūkio mažinimo, leisdamas regionų žmonėms įsilieti į sostinės kultūrinį gyvenimą ir patiems prisistatyti. Ir tuo džiaugiasi didžioji dalis vilniečių, nes jie yra „išeiviai“ iš etnografinių regionų ir taip save identifikuoja: „Esu žemaitis, esu aukštaitis...“

Projekto programos „Dzūkų dienos“ ir „Aukštaičių dienos“ jau įvykdytos. 2012 metai skirti žemaičiams. Drįstu teigti, jog pirmieji projekto metai tebuvo repeticija. Ir pagal visas anekdotų tradicijas – labiausiai nuskriausti liko dzūkai. Tačiau 2012-ieji, regis, bus patys turtingiausi ir įsimintiniausi, kadangi Vilnius – nepaprastai gausios žemaičių bendruomenės miestas, o savąjį išskirtinumą žemaičiai demonstruoti tikrai geba. Ir visi atras, ko trokšta: įvairių muzikos žanrų koncertų (nuo Mariaus Petrausko iki Petro Vyšniausko), literatūros vakarų, linksmybių viešosiose erdvėse, specialiai Žemaitijai skirtą konferenciją, spektaklių, folkloro ansamblių pasirodymų.

Teksto autorė norėtų išskirti ir laiko ypatingai svarbia projekto dalimi VšĮ „Artkomas“ vykdomą meno projektą „Vilnius –­ vartai į ...“, pristatantį Lietuvos regionų profesionalių menininkų kūrybą Vilniaus galerijose. Šių metų parodose „Vilnius – vartai į Žemaitiją“ dalyvauja apie 80 profesionalių dailininkų iš 11 rajonų. Vilniaus rotušėje, „Arkos“ ir „Šv. Jono gatvės“ galerijose bus eksponuojami Šiaulių, Palangos, Kretingos, Telšių, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Raseinių, Tauragės, Kelmės, Šilalės dailininkų darbai. Skirtingų kartų, dailės žanrų, mokyklų atstovai, dalyvaujantys šioje grupinėje parodoje, atspindi be galo turtingą ir įdomų šiuolaikinės lietuvių dailės gyvenimą viename regione. Projekto vykdytojai, kaip jau minėjau, eksperimentavo tik su dzūkais. Norėčiau tikėti, kad pastarieji dar pakartos savo „žygį“ į sostinę ir bus deramai priimti. Antraisiais projekto metais, kai Vilniuje buvo atidarytos aukštaičių parodos, žiūrovams labai rūpestingai buvo pristatyti visi dailininkai, sutelkti į projekto katalogą. Trumpos biografijos, kūrinių fotografijos, atstovaujama savivaldybė. Šiųmetės žemaičių parodos vėl bus sukataloguotos, atidarymuose dalyvaus dailės žinovai, garbingi svečiai.

Pasikartosiu – regionų kultūros politika turėtų būti vykdoma taip, kad atneštų kaip galima daugiau naudos meno kūrėjams ir kultūros vartotojams. Jokia paslaptis, jog didmiesčių kultūros erdvėje labai maža arba beveik nėra periferijos menininkų – jų kūrybos vakarų, parodų, koncertų, spektaklių. Vilniečiai ypatingai dažnai pamiršta, jog egzistuoja ir kiti kūrėjai, ne iš sostinės. Ir kultūriniai mainai beveik visada vykdomi viena kryptimi – iš didžiųjų miestų į provincijas. Ten „garsiųjų“ laukiama, jie yra ypatingi, jie yra tie, kurie „žinomi“, „svarbūs“... Bet vos pasukus kryptį – iš provincijos į didmiestį – vyksta nepatogios reakcijos: „mažieji“ kuklinasi, nors džiaugiasi posūkiu savojoje biografijoje, „didieji“ irgi muistosi, išmušti iš savo virtualaus gyvenimo (uždaras gyvenimas pripažintose vietose su pripažintaisiais)...

Tad kasmetinės parodos „Vilnius – vartai į ...“ yra tikrai puiki galimybė pamatyti, kokia toji kurianti Lietuva. 2012 m. vartus atkėlus Žemaitijai, turėsime progą susipažinti su dailininkų darbais, išgirsti naujų pavardžių, geriau suprasti, kuo šiandien gyvena ten dirbantieji. Ir tegu šios gražios iniciatyvos taps pastūmėjimu didmiesčiuose rengti dažnesnius kultūros renginius, kurių svečiai – provincijos menininkai.