Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-04-27 nr. 3377

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ŽYGIMANTAS AUGUSTINAS186
• VAIDOTAS ŽUKAS2
• RŪTA KATILIŪTĖ3
• TIM KLIUKOIT1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• MARIUS BUROKAS26

REDAKCIJOS SKILTIS 
• ALVYDAS ŠLEPIKAS.
Vėjas už lango
5
• TRUMPA KRONIKA4

AKTUALIJOS 
 EDMUNDAS GEDGAUDAS.
Žengęs viršūnėmis
3
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Lietuviškai kalbantis nelietuvis – kas?
1
• ALFRED ERICH SENN.
Pratarmė*
6

KNYGOS 
• VAINIUS BAKAS.
Poezijos įvarčiai bei nuošalės
5
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Visai nieko romanas
3
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• UGNĘ ŽILYTĘ kalbina AISTĖ GABRIELĖ ČERNIŪTĖ.
Ką slepiame po savo lova?
1
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ L..
Pasaulis už spalvotos širmos
2

TEATRAS 
• SIGITĄ RAČKĮ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
Komiškas ir tragiškas Magas
5
• VALDAS GEDGAUDAS.
Pavasaris Garliavoje
8

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Perversmas televizijoje – laida „Kas? Kur? Kada?“13

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (3)
7

PAVELDAS 
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Alfonso Motiejūno spalvų kelionės
3

POEZIJA 
• TOMAS ARŪNAS RUDOKAS19

PROZA 
• RENATA ŠERELYTĖ.
Gyvatės blakstienos
6

VERTIMAI 
• PÉTER KÁNTOR1

25 PUSLAPIS 
• VALDONĖ BUDRECKAITĖ.
Mąstyti ir jausti
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• AUGUSTAS SIREIKIS.
Pelenai
2
• INGA JANKAUSKAITĖ.
Visuomenė, nustojusi kurti, sapnuos baisiausius košmarus
4

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Timo Kliukoit buitiniai stebuklai

SKELBIMAI 
• Gerbiami LATGA-A nariai,19
• Jono Aisčio premija
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• KVIEČIAME

DE PROFUNDIS
– Padarysim rytoj. Antradienis – gera diena.
– Ne antradienis, o rytoj – gera diena.
Iš pirmadieninio pokalbio redakcijoje
 
• V. MAŽIUKAS.
Kompartinės „Ekstra“ sosiskos
7
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir vieta automobilyje

Skaitytojų asi džazi 
• Šimtas šeštoji savaitė276

AKTUALIJOS

Žengęs viršūnėmis

EDMUNDAS GEDGAUDAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viktoras Petravičius
Raižinys iš „Kryžiaus kelio“ ciklo


Diletantiškai aimanuojantis šiandieninis elgeta turėtų dingti iš Bernardinų šventoriaus, jei netoliese atsistotų Justinas Mikutis. Kažką tyliai mąstydamas, atvertą delną priglaudęs prie krūtinės, jis tą akimirką stelbtų net senųjų lietuviškų atlaidų ubagus, šalia kurių tos srities diletantams ne vieta.

Šiurpoką ubago vaizdinį tobulindamas, Mikutis lankydavo savo draugų namus. „Kas krikščioniškesnio“ – skambiai žemaičiuodamas pasiteiraudavo dar žengdamas per slenkstį ir bemat pats atsakydavo –­­ „Viskas Mao...“. O jau tada be įžangų nerdavo į kokią nors kultūros ar filosofijos temą. Apimtas tik jam būdingo transo, jis kibirkščiuodavo mintis, kurių tankis klausytoją pribaigdavo po ketvirčio valandos. Aiškiaregystės kaitra? Pranašo tonas? Iš kažkur į Mikutį suskrendančių minčių galėtų pavydėti garsių pasaulio universitetų disertantai.

Jį ne tik valdė, bet ir kankino beribė, įžūliai išdidi intuicija. Jos sparnais Mikutis sklandė virš reiškinių, retokai suartėdamas su mums įprasto „sveiko proto“ įžvalgomis. Gvildendavo paslaptis be anatomo skalpelių, jų nenužudydamas.

Šiandien, 2012 metų balandžio 27 d., Justinui Mikučiui būtų sukakę devyniasdešimt metų. Jis mus paliko 1988 metų birželio 2 d., nugyvenęs šešiasdešimt aštuonerius metus.


* * *

Gal 1960-isiais draugai man pasakojo apie gimtadienį, kur visų dėmesį buvo prikaustęs stulbinančio intelekto žmogus. Grįžęs iš Vorkutos tremties, anksčiau Kretingoje lankęs Pranciškonų gimnaziją... Na! Juk bemaž tebegirdžiu ir tebematau su mano broliu ateidinėjusį jo bendraklasį, kuris savo samprotavimais prie pietų stalo neleisdavo ki­­tiems prasižio­ti. Mikutis! Jo greitakalbės nesuprasdamas, matydavau devyneriais metais už mane vyresnio Geniuko išdidžią miną. Vėliau pagalvodavau, kad jis šį draugą į mūsų namus mažumėlę „įrežisavo“. Mikutis išdygo holivudiško frantelio vietoj. Tokio turtingo padaužos, kurį iš savo gimnazijos buvo išprašę Kauno jėzuitai. Gal ir Kretingoj jam taip pat nutiko? To nežinau. Kad ir kaip būtų, brolio viražas keičiant draugus stulbino.

Pamenu į Mikutį nežiūrintį, bet įdėmiai jo besiklausantį mūsų tėvą. Kažkurią dieną girdėjau jį mamai sakant: „...o gal jis genialus?“. Iš ankstesnių nuogirdų žinojau, kad matematiką Mikutis ignoruoja, jam ji svetima ir nereikalinga. Užtat ryte ryja savo paties pasirinktas knygas. Skaito originalų kalbomis. Kada jų pramoko? Vieną kitą juk ir išmoko. Dar girdėjau, kad jis be ceremonijų gali įsiterpti į mokytojo aiškinimą, jį ne tik koreguoti, bet ir apversti „aukštyn kojom“. Tikriausiai taip nutikdavo per literatūros pamokas. Gal ir per istorijos.

Jį vadinant Justinu negirdėdavau. Tik Mikučiu. Tai ir pavardė, ir vardas, ir dar kažkas daugiau. Retai taip būna. Bet jo kelnės... Brolis pustosi, abu eis į šokius. „Mikuti, paprosyk kelnes!“ – „Lai būn kap triūbaa“. Jas niekina. Kaip ir matematiką arba šokius. Mikutis su panele šoka!? Čekų kino komikai pasijustų bejėgiai.

Nežinau, kaip jis užbaigė gimnaziją. Akis primerkdami, pedagogai Mikutį kasmet perkeldavo į aukštesnę klasę. Kažkas nepagailėdavo kampo jo guoliui, kažkas pamaitindavo. Dangaus paukštis!

Ir štai, po dvidešimties ir poros metų jis, pasiremdamas lazda, įšlubuoja į mūsų butą Vilniuje. Jau po akimirkos matau jį tokį pat, kaip anksčiau, tik dar labiau „sumikutėjusį“. Vorkuta... „Kas kojai?“ –­ „Niekis, sutrenkiau kelį“. Keli sakiniai gražiai prisimenant mūsų tėvą. „O kaip Genys?“ – taip Mikutis vadindavo mano brolį. „Ar parašo?“ – paaiškinu, jog susirašom, bet nežinau, ar tuose laiškuose esama dialogo. Vis tiek paprašo adreso. Parašys jam. Bet štai jau jis sėdi ant sofos, žvelgia „į niekur“ pro langą, jau kalba... Kada paskutinį sykį jo klausiausi? Būdamas aštuonerių? Laikas vėl stabteli. Kaip ir anuomet Kretingoj, pietaujant. O kai Dostojevskio interpretacijos užleido vietą kasdienybei, Mikutis pakilo nuo sofos, pavaikštinėjo iš kampo į kampą. Paskui prisiminė, kaip Vilnius juos abu su Geniu dar Kretingoj užbūrė ir įtraukė. „Tai Genys pasakė, kad Vilnius dainuoja...“.


* * *

Vos šį Viktoro Petravičiaus raižinį pamatęs pagalvojau: „Mikutis!“ Skriejantis žingsnis – lyg jo mintys ir kalba. Kai įsižiūri, veržliai žengiančios kojos ima nykti, abstraktėti. Taip jų skrydis darosi dar tikresnis. Sutvirtėja kaip ženklas, kaip metafora. Taip žengiama ne tik kalnų, bet ir metų viršūnėmis. Epochų šnabždesius Mikutis gaudydavo metafizine klausa. Jį traukdavo bedugnių pakraščiai, jais eidavo tarsi sklandydamas. Tai šviesoje, tai nerdamas į tamsą.

Ką jiems abiem – Mikučiui ir Petravičiui – šnabždėjo 1948-ųjų nykuma? Tada į dailininko studiją Miunchene įsiveržė Kryžiaus Kelio ciklas. Gal mums nesuvokiamais keliais iš Vorkutos lagerio atnešdamas Mikučio dvasią? Jų žingsniai, tegu tik trumpam, tada supanašėjo. Nesvarbu, kad jie vienas kito niekada taip ir nepažino. Gal pačiam dailininkui būtinybė imtis šitokio ciklo buvo netikėta. Čia tiktų dažnokai Mikučio deklamuotas Osipo Mandelštamo eilėraštis apie iš krūtinės per klaidą ištrūkusį Viešpaties vardą. O juk ir poetui, ir dailininkui šie kūriniai – tarsi jų Credo. Tokie atsiranda pranokstant menininko profesinius įgūdžius. Jais pasinaudojant, tačiau tuo pat metu ir pranokstant. Mikutis sakydavo –­ „nutrinant“. Bet čia aš jau parafrazuoju jo mintį.

Mikutis, tas sutemų paukštis... Ar ir po šiandieninę Lietuvą jis skraidytų? Ar berastų, kur nutūpti? Ausyse tebeskamba prieš pusamžį girdėtas jo sakinys: „Esame daug labiau prosovietiniai, negu apie save galvojam“. Gal šiandien pasakytų, kad bandom būti antisovietiniai, likdami įsitvėrę savo sovietiškumo.


 

Skaitytojų vertinimai


88734. ...2012-04-30 06:19
kažkoks lietuviškos mitologijos herojus tas Mikutis.

89034. vajdė2012-05-02 21:42
Kad kiek, būčiau neperskaičiusi... o taip dailiai ir paprastai papasakota apie įdomų žmogų.

89296. Dana :-) 2012-05-07 09:57
Vaizdingas, prasmingas, iškalbingas, informatyvus. Dana

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 2 
12:16:05 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba