Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2012-03-23 nr. 3372, http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19479

MUZIKA

Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana

ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ

iliustracija


Garsiosios operos solistės Violetos Urmanos Lietuvoje nekant­riai laukia didžiulis melomanų būrys, įdėmiai sekantis jos pasaulinės karjeros trajektorijas. Tai patvirtino praėjusį šeštadienį (kovo 17 d.) sausakimša Nacionalinio operos ir baleto teatro salė. Kad išvystume spindinčią žvaigždę tėvynėje, kai kam teko gerokai paplušėti. Giuseppes Verdi Requiem atlikimo datą NOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas derino kone pusantrų metų. Tik po to, kai ji buvo galutinai nustatyta, teatras galėjo tartis su kitais šio kūrinio solistais. Sukviestas tarptautinis ansamblis, greta V. Urmanos – mecosopranas Anita Rachvelishvili (Gruzija), tenoras Alfredo Nigro (Italija) ir bosas Riccardo Zanellato (Italija) bei gerai žinomi Lietuvos kolektyvai – Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Česlovo Radžiūno vadovaujamas Operos teatro choras ir šio teatro simfoninis orkestras. Kūrinį dirigavo Teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas.

Nors kūrinio sukūrimo data – 1874 m. ir skirtas jis rašytojui Alessandro Manzoni atminti, pirmoji idėja kompozitoriui kilo 1868 m. mirus Gioacchino Rossini. G. Verdi su „itališkuoju Mozartu“ nebuvo artimi draugai, tačiau pastarojo mirtis taip jį sukrėtė, jog jis nusprendė suburti grupę kompozitorių, kurie velioniui sukurtų kolektyvinį requiem. Pasak Verdi biografų, tuomet jis sukūrė Libera me, liūdną, iš sielos gelmių sklindančią sielvartingą maldą, dabar užbaigiančią mišias, užbėgant į priekį, sukrečiančiai atliktą Violetos Urmanos. Kolektyvinis veikalas taip ir nebuvo atliktas, tačiau niūrios mintys apie mirtį senstančio kompozitoriaus neapleido, juolab jog vienas po kito iš pasaulio traukėsi jo artimi bičiuliai. Sužinojęs apie jo ypač adoruoto humanisto, romano „Sužadėtiniai“ autoriaus A. Manzoni mirtį, Verdi tuoj pasiryžo sukurti gedulingas mišias, kurios suskambėtų per rašytojo mirties metines. Diriguojant pačiam autoriui, Requiem pirmąsyk suskambėjo 1874 m. Milano šv. Morkaus bažnyčioje (šią šventovę pasirinko kompozitorius), o tuoj po jo – La Scala teatre, kur buvo sutiktas ovacijomis (bažnyčioje ploti buvo draudžiama). Nuo tada šis savitas operinės dramos stiliaus veikalas pradėjo triumfališką žygį per pasaulį, besitęsiantį iki šių dienų. Patys žymiausi dirigentai, pradedant legendiniu Arturu Toscanini, būtinai turi jį savo repertuare. Lietuvoje Requiem pirmasis parengė ir dirigavo Juozas Domarkas aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje.

Atlikėjų kartos keičiasi ir kiekviena jų ieško savojo požiūrio į Verdi šedevrą. Kaip sekėsi pirmąsyk jį dirigavusiam maestro R. Šervenikui? Sakyčiau, gerai –­ jautėme, jog muzikos pulsas yra tvirtose rankose. Laikydamasis ritminės drausmės ir natūralaus muzikinio vyksmo, dirigentas brėžė išraiškingą dramaturginę liniją, vingiuojančią per šiurpinančio dramatizmo, skaidrios lyrikos, asketiškų rečitatyvų ir rūsčios polifonijos epizodus. Jautriai įsiklausyta į spalvas ir atspalvius keičiančią harmoniją, Verdi pamėgtą mažoro ir minoro kaitą, staigias moduliacijas. Operine melodika atausti epizodai, tarsi atskambiai neseniai Verdi sukurtos „Aidos“, buvo interpretuojami vengiant operai būdingų atlikimo klišių –­ užlaikymų, laisvesnės agogikos ir panašių dalykų. Visa kūrinio interpretacija alsavo gilia rimtimi ir susikaupimu.

Solistai dainavo kaip darniai susigrojęs vienminčių kvartetas (viename duete pasitaikiusi klaidelė bendram įspūdžiui įtakos tikrai neturėjo). Gerai derėjo ne vien balsų tembras ir dainavimo stilius, juos iš tiesų vienijo panašus veikalo muzikos suvokimas. Galėjome nevaržomai žavėtis raiškiomis emocingomis solinėmis melodijomis, duetais, tercetais ir kvartetais. Be puikiosios V. Urmanos, mūsų publika jau pažįsta tenorą A. Nigro (solistės vyrą) bei aksominį bosą R. Zanellato. Gruzinų dainininkė A. Rachvelishvili Vilniuje pasirodė pirmąsyk, tačiau ypatingi melomanai turėjo progą su ja susipažinti per Lietuvos radijo „Klasikos“ programą, transliavusią La Scala 2009–2010 m. sezono pradžios „Carmen“ spektaklį, diriguotą Danielio Barenboimo su šia soliste pagrindiniame vaidmenyje. Dabar dainininkė sparčiai kopia tarptautinės karjeros laiptais.

Kas būtų šis Requiem be pajėgaus choro! Reikiamai nesuskambėtų nei šiurpusis Dies irae, nei įspūdingoji Sanctus dviguba fuga, nebūtų tos it pusbalsiu šnibždamos maldos atmosferos. Kauno valstybinis ir Operos teatro chorai visa tai atliko pasigėrėtinai. Dėmesingai grojo orkestras, ypač pasitempti teko pūtikams – trimitininkams, fagotininkams, fleitininkams... Taigi, Requiem atlikimas neabejotinai tapo ryškiu muzikinio gyvenimo įvykiu.

Šio koncerto išvakarėse Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko naujai išrinkto rektoriaus Zbignevo Ibelhaupto inauguracija ir Garbės daktaro vardo suteikimo Violetai Urmanai ceremonija. Gausiai susirinkusi publika audringomis ovacijomis išreiškė savo pritarimą šiam akademijos gestui. V. Urmana akademijoje yra praleidusi net dešimt studijų metų: penkerius metus – specialaus fortepijono ir dar penkerius – solinio dainavimo klasėse. Solistė sakė, jog taip daug mokytis ji galėjo ir dėl to, jog mokslas tada dar buvo nemokamas. Iki šiol ji jaučiasi Akademijai skolinga ir šią skolą ateityje, kai bus laisvesnė, žada tikrai grąžinti. V. Urmana pabrėžė, jog įgytas muzikinis išsilavinimas yra labai stiprus, nuolat ją palaikantis užnugaris, kurį ji visuomet jaučia, dainuodama bet kurioje scenoje. Tepalaiko jis mūsų mylimą solistę tolimesniame kūrybos kelyje!


 

Skaitytojų vertinimai


85419. Requiem2012-03-26 21:09
Kaži, kas paveikė gerbiamos Živilės aštrią plunksną ? Kad tokia įžvalgi muzikologė sukurps tokia pataikūnišką recenziją tikrai sunku patikėti. Gal tądien ji net nebuvo LNOBT ?

85432. Buvusi koncerte2012-03-26 22:11
"Solistai dainavo kaip darniai susigrojęs vienminčių kvartetas (viename duete pasitaikiusi klaidelė bendram įspūdžiui įtakos tikrai neturėjo)... - net ir beveik apkurtęs koncerto klausytojas galėjo suprasti, kad būtent nebuvo to darnumo, sunkiai galėjome gėrėtis solinėmis melodijomis, tiesiog kaustė baimė dėl solistų... Ir buvo ne "viename duete pasitaikiusi klaidelė", o daug klaidų! Kurios labai gadino įspūdį. (Dabar tokie laikai, kad turime daug galimybių klausytis Requiem įrašų ir žinoti tą muziką). Gal geriau visai nerašyti recenzijų, jei negalima pasakyti tiesos???

85700. Saulius Simoliunas :-) 2012-03-28 16:38
Dailininkas Kazimieras Zoromskis New York studijoje sukure Verdi Requiem paveikslu cikla. Tai yra ispudingas abstraktaus meno atsiekimas, gaves pripazinima is dailininku ir muziku.

Rodoma versija 1 iš 3 
12:08:15 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba