Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-02-17 nr. 3367

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• IEVA ČERNAUSKAITĖ119
• AGNĖ KIŠONAITĖ4
• INGRA MILER

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI1
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• JUSTINAS MARCINKEVIČIUS.
Katedra
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Mūsų dienų herojai
96
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Šiemetiniai 90-mečiai
• KORNELIJUS PLATELIS.
Nevyriausybinės organizacijos siūlo politinėms partijoms drauge keisti Viešųjų pirkimų įstatymą
3

CHRONO 
• DALIA STRIOGAITĖ.
Losandželiečiai. Atmintyje gyvi
4

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Pasaka apie vilko vaikus, arba Sakmė apie išlikimą
11
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Džiunglių ir kiti įstatymai
2
• NAUJOS KNYGOS4
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• Moterys, mergaitės ir kiti netikėtumai
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Nepagražintas Indijos portretas
4

TEATRAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Širdžių tvaksėjimai
• SILVIJA ČIŽAITĖ.
Kitą kartą gyveno...
1

KINAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Imperinio mąstymo moteris
10

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (1)
7

KELIAS 
• LAURA ŠVEDAITĖ, JULIUS ŽILINSKAS.
Kupranugarį matei – nematei
9

POEZIJA 
 VILIUS DINSTMANAS52
• SIGITAS GEDA6

PROZA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Antikvaras
3

VERTIMAI 
• BLAIR BOURASSA.
Liepsnojanti svaja
5

25 PUSLAPIS 
• GERDA VENČKAUSKAITĖ.
Toli gražu
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
„SoundCloud“ debesyje – nauji Lietuvos muzikantų albumai
8
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Baltijos elektronika 2012: rimtai apie tūsus
3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Psichotinis Ingros Miler pasaulis
2

IN MEMORIAM 
• ALBINAS BERNOTAS
1934 03 21 – 2012 02 14

SKELBIMAI 
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• Apsakymo ir publicistikos, eseistikos arba kritikos kūrinių konkursai1
• HERA Jungtinė tyrimų programa
• Kunigaikščiams Sapiegoms skirta paroda16

DE PROFUNDIS
„Renkuosi Grimmų pasakaites,
ne pirmus laikraščių puslapius.“
Wisława Szymborska
 
• JUSTINAS BOČIAROVAS7
• Res ludentes / Žaidžiantys daiktai.
Erotika pašto ženkluose
2

Skaitytojų užuovėja 
• Devyniasdešimt šeštoji savaitė321

POEZIJA

VILIUS DINSTMANAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

          Vilius Dinstmanas gimė 1985 m. Smolenske. Baigė technologijų ir dailės studijas Lietuvos edukologiniame universitete (buv. VPU). Jo kūryba spausdinta internete, įvairiuose literatūriniuose savaitraščiuose. 2007 m. dalyvavo tarptautiniame menininkų plenere Alantoje. Yra vienas projekto „Poetinių žūklių įlankėlė“ bendraautorių. „Viskas labai paprasta, poezija gali patikti arba ne“, – teigia jis.


          Origamių meistras


          Danguje Nagasakio iškrito kalėdinės snaigės
          origamiais apsnigo nuo miesto nutolusią gatvę
          kur nuo mano širdies iki tavo širdies kerpa laidą
          ant pabalusio lempomis balto chirurginio stalo
          o pražydusios vyšnios sode žada protarpiais lietų
          ir po skėčiu vaivorykštės meta išblukusią spalvą
          ir atrodo vaikai iš mokyklos pareiti suspėtų
          jei ne spąstai klaida amžini ir atstumais pavargę
          neužteko dangaus aitvarų susipynusių vėjais
          išmestų popierinių žiedų kur ant greitkelio vysta
          mano baigėsi šventė laiku ne laiku prasidėjus
          dar paduoki man lapą kvapų ir tave išlankstysiu



          Ai Skauda


          Man brangus tavo žodžių melas
          tavo pirštams netrūksta vietos
          pavėsinėje vėjas senas
          pakeliui pro gatves išmėto
          po velnių į maišus suguldo
          su pelijančiais klevo lapais
          paskaityk širdyje Ai skauda
          ir užmigsiu ant pievos šlapias
          ant stoties nevalytų laiptų
          užsidegus žaliam signalui
          apkabink jei paliksiu greitai
          šią nuostabią svajonių šalį
          stebuklingą vaikystės mintį
          kuri audė megztinį sapnui
          neišmokė klaidų pažinti
          bet išmokė klaidas prarasti
          man brangus tavo veido vingis
          tavo rūbų spalvotas kvapas
          baltas skausmas į širdį sninga
          ar nustos niekada nesako



          Tarpgalaktinis


          Apsivijo vijokliai žiedais įsitempusį kaklą
          ir skaidrieji kristalų laukai vėl apsinešė smėliu
          dar ledijantis feniksas dulkėse prieglobstį mato
          kai juodoji skylė baigia amžių ir praplečia dėmę
          suvilioti žaibai skleidžia garsą koralams nebylų
          skilęs dugnas ant veido palieka nudegusią raukšlę
          mano harpijos riša mazgus lieja saulės aliejų
          ant žaizdų kurias godžiai praryja negirdyti paukščiai
          tai ilgai nesitęs pranašai juodaspalviai pabudo
          iš vaškinių delnų ima vogti ramybės nektarą
          ir azotas užliejo širdis kaip negyvąją jūrą
          kurioje pasilikęs sustingo mėnulio signalas
          man taip trūksta akių ir akustinio radijo dažnio
          užsimerkus sunku patikėti kad kūnas jau miręs
          neša baimę į tavo namus angelai neša baimę
          sužeistų palydovų dvasia dovanoja alyvas



          Atlantida


          tūkstantį mylių po vandeniu niekas negirdi
          kaip tau iškviečia greitąją dvyliktą kartą per parą
          kaip išblunka lentelės klaida ant Antakalnio tilto
          negali prisiskambinti – trūkčioja garso signalas
          negali užsakyti mišių nes numirsi bedarbiu
          šalyje kur seniai iš balos nepasemsi stiprybės
          ir gyvenimo paskolai tavo likimas per jaunas
          su laiminga žmona amžinai ant galinės sėdynės
          su labai artimais ir ne tiek kad galėtų įžeisti
          šokolado dėžutėje daktarui nešamą širdį
          aš tikiu po mirties upės dugną šešėliais paliesiu
          mano miestas kur girdi visi bus vardu Atlantida



          Man į dangų sugrįžti reikia


          Pasivaikščiokime per parką
          tavo plaučiuose bręs kaštonai
          tavo batuose bus per ankšta
          šiurpas perbėgs į vieną šoną
          upės vingiai į kitą krantą
          kur seniai negyvena niekas
          ir stotelėje vėjas šaltas
          apkabins auskarais per lietų
          suklaidins kai reikės išeiti
          iš romanų spalvotų lapų
          keičia saulė šešėlių greitį
          į sustingusį paukščių taką
          į vėluojantį smėlio laiką
          į alėjas laisvos vienatvės
          man į dangų sugrįžti reikia
          nes kitaip prie žmonių pripratins


 

Skaitytojų vertinimai


81921. muse :-) 2012-02-19 21:21
neužčiuopiau kažkokių gilumų niūrių, bet ir nereikia... juk be to žodžiai tik dar gražiau skamba, nors tu ką... genialu:)

81922. skamba, skamba.. :-) 2012-02-19 21:24
žaviai, grakščiai, elegantiškai sudėlioti žodžiai... meistras

81924. ...2012-02-19 21:27
man į dangų sugrįžti reikia nes kitaip prie žmonių pripratins

81929. Dov :-) 2012-02-19 21:50
Taip estetiška, taip tikslu...kaip peiliu durtų į širdį...ir kaip panašu į Radauską... Įsimylėjau...Susisiek su manimi...

81938. etnografija :-) 2012-02-19 22:24
...

81945. autorių2012-02-19 22:35
visada išduoda nuotrauka ir veido išraiška (pasirinkta kaip labiausiai, bent jo manymu, jį reprezentuojanti, tokia, kokia nori kad jį matytų). Nu ir ką galima pasakyt iš šitos fizionomijos (grynai mokslinis terminas)? Deja, deja...

81947. ot2012-02-19 22:39
ot, gaila, kad sparčiai į priekį žengiančios šiuolaikinės technologijos neleidžia ir komentatoriaus mordos pamatyti. turbūt verta čia pateikto didžiai gilaus pastebėjimo

81960. Kolega :-) 2012-02-20 08:52
O erotinėmis temomis eilėraščių rašote? :)

81965. >ot2012-02-20 10:09
:) :) taikliai čia jūs:)

81968. Plunksna :-) 2012-02-20 10:27
gal ir nesutiks autorius, bet man čia tiek skausmo (kol kas neišeina tiksliau pasakyti), - kažkas kai kurių iš mūsų užmiršta, neišsipildę, susapnuota paryčiais kur nors parke (pvz, buv. „Rotondos“ prieigose) ar žiūrint į bėgius ar išgirsi radauskišką tonaciją, ar galbūt jonyno („kiek to sielvarto, kiek neišlieto“), ar dar kas pasigirs, bet juk viskas pasauly kažkokiais siūlais susaistyta; čia – tik rašančiojo sielos (ir kūno) gyvenimas, unikali patirtis, perteikta, kiek tai įmanoma padaryti, žodžiais. Lengvas tas žodžių audinys, nors brūkšteli kaip švitrinis popierius

81972. Kristina 2012-02-20 11:21
patiko, man Jūsų, Viliau, eilės

81986. ***2012-02-20 12:43
Geras klasikinis stilius, gera poezija.

81999. a2012-02-20 14:11
Viliau, Viliau. Gražu labai :)

82000. Plunksna :-) 2012-02-20 14:24
Ačiū už įdomiai pradėtą dieną. Įdomiai tikrąja prasme. Pradėjau rašyti komentarą, man sutrukdė, taigi susivėlė mintys, sulipo eilutės, pabėgo pirmo impulso sukelta nuotaika - o juk ją pirmiausia ir norėjosi čia išsakyti. Įdomiai pradėta diena - tai buvo rytas, šitie eilėraščiai, išjudinę įvairius giliai nugrimzdusius dalykus. Stipri emocija, štai kas. Nesinorėtų man čia saldžialiežuvauti ir nusipaistyti, bet jinai būtų kažkas panašaus į: „Февраль! достать чернил и плакать/писать о феврале навзрыд,/когда грохочущая слякоть/весною черною горит.“ Čia taip man, ir ačiū.

82007. Ežeras2012-02-20 15:17
Eilės: Imkit mane ir dainom darykit.

82009. ups! :-) 2012-02-20 15:22
Nuostabūs eilėraščiai. Iš sielos į sielą. Bet visų nuostabiausias man tai paskutins.

82062. nebe :-) 2012-02-20 22:32
Susigeriantys..

82085. gre2012-02-21 09:04
Tavo plauciuose bres kastonai; auskarais apkabins per lietu - neestetiska, nereikalinga, manieringa, nonsensas. Ritmas banalus, nuobodus, pirmokiskas, nesuprantu kur cia komentatoriai iziurejo Radauska ir Jonyna. Profaniska poezija.

82113. Ežeras2012-02-21 11:48
Manau, kad čia buvo "balsuota" ne už patį Vilių D., bet prieš intelektualąją-abstrakčiąją- modernistinę-postmodernistinę poeziją, kuri mūsų tingius protus ir egzaltuotas sieleles tiesiog vargina ir (visai be reikalo, beje) kankina.
O juk taip norisi užtraukti: Vėėėėl, švieski man vėėl...

82123. permanentinis ciongas2012-02-21 13:09
man atrodo kad taip rimuoti kiekviena durnius gali

82124. gre2012-02-21 13:14
Jei cia intelektualioji-abstrakcioji poezija, tai as - prieskario laiku mociute;) cia poezija mokinukems, Viliau, uzrasyk savo telefono numeri!

82129. Ežeras2012-02-21 13:37
"Jei cia intelektualioji-abstrakcioji poezija, tai as - prieskario laiku mociute;)" - aš tai ir norėjau pasakyti, beje.

82132. jee..je 2012-02-21 14:04
sukilo pavyduoliai:) Poezija mokinukams? nonsens

82149. Plunksna :-) 2012-02-21 16:04
Atleiskit, nei kas įžvelgė Radauską, nei Jonyną – niekas nieko su niekuo nelygina, autoriai visi vieninteliai ir unikalūs. Tiesa, galėjo susidaryti lyginimo įspūdis iš mano užuominų, – matau, jų buvo, bet vidinio muzikalumo prasme – bent jau taip girdi mano neišlavinta ausis ir rašo neišlavinta plunksna. Taigi atitaisau savo netikslius leptelėjimus. Tikiuosi, kad autoriaus neįžeidžiau, o tiems, kurie prieštarauja, vietos pasisakyti eteryje tikrai užteks. Beje, žmonės, kurie taip lieja tulžį, turbūt nėra susidūrę su “poezija mokinukams ar debiliukams“. Bet nepradėkim čia aiškintis. Tiesiog reiškiame požiūrius, diskutuojame, o tai, kad išvis skaitome, tarsi reikštų, kad esame kultūringi?

82158. plunksnai2012-02-21 19:46
correct!

82186. Mielas poete, :-) 2012-02-22 09:47
rašykit, jūs tik rašykit...:)

82239. gre2012-02-22 19:22
Kuo didesnis profanas, tuo daugiau komentaru

82248. bandyk dar kartą2012-02-22 22:07
būtų gerai. bet viskas girdėta, nieko naujo. vaikis metastazuojantis interneto svetainių produktas. šis bei tas iš šen bei ten susirankiota. nudrožta iki skausmo.

82251. Aleksas :-) 2012-02-22 22:32
Jaunuoli, esate giliai įklimpęs jausmuose. Tokia poezija neatsiranda iš niekur. Visi menininkai, iš didžiosiso raidės, sukūrė šedevrus vedami to paties jausmo. Kiekvienam sava istorija, žinoma. Puikiai pasirinta meninės kalbos išraiška. Spaudžiu ranką!

82343. Plunksna :-) 2012-02-23 11:37
Gerbiamieji, ar dar kuris nors iš Jūsų pritartų man, kad negatyviausi atsiliepimai brūkštelėti tarsi paskubomis (be skyrybos ženklų etc – neva šių laikų stiliumi)? Gerai, tai nieko nereiškia. Taip pat visi seniai žinome, kad „краткость – сестра таланта“, taigi tokia trumpai drūtai išreikšta mintis gali būti puiki ir net geniali (tokie jų savininkai). Vis dėlto aiškus noras įkąsti šį bei tą rodo... Kodėl mes nekalbame argumentų kalba? Kanceliariškai čia pasakiau, bet tikrai besidomintiems skaitytojams (tarkim, man) būtų pravartu išgirsti motyvuotų priekaištų ar pritarimų. Čia aš ne apie skonį kalbu, jeigu kalbu aiškiai...

82377. Plunksnai2012-02-23 16:42
jau sakyta aiškiai. nebebūtų, nebereikėtų rašyti trumpai, jei būtų nurodytos susirinktos eilutės, jos ir buvo pavadintos metastazėmis, tos kurios išrinktos iš įvairių eilėraščių, (deja ne dintsmaniškų) ir čia labai tvirtai suspaustos į viena, tarsi suzipintos, supintos to bebibifeiso, neintelektualiai kažkam prisimerkus žiūrinčiam :) vos ne ištisiniai kopi peistai iš mėgėjiškų kūrybinių svetainių, pertvarkius savaip. žodžio paaiškinimas. dintsmaniškumas būna tada, kai suzipuoji (lygu eiliuji) ką nors kas ne tavo paties. kartais snukiukas ar tai kas paviršiuje, atitinka tai, kas yra viduje. tuštuma.

82402. Plunksna2012-02-23 20:21
Ačiū už paaiškinimus, bandysiu apvirt savo smegeninėj. Kadangi radau įdomių pašnekovų (be ironijos), kilo ir daugiau klausimų. Beje, kodėl tokias aistras kelia ta nuotrauka? Na, bet čia daugiau retorinis klausimas, ne apie ją juk kalbam. Kas nors atsakykite man į tokį klausimą: atseit viskas girdėta, žinoma, nieko naujo. O ko iš esmės mes nesam girdėję? Iš esmės VISKAS gyvenime žinoma, daugiau ar mažiau, kam anksčiau, kam vėliau. Iš esmės ir kalbam tais pačiais žodžiais, būna, kad ir junginiais, neretai net neįtardami, kad taip kažkur kažkas pasakė (klausimas, ką sudedi į tuos kalbos simbolius ir kokiu kampu matai pasaulį). Juk neretai ir bent pora mokslininkų skirtinguose pasaulio kampeliuose tą patį teiginį vienu metu taip pat suformuluoja. Bet grįžtame į literatūros, ypač poezijos lauką - įvairių dabartinių nominantų ir seniau pripažintų žodžio meistrų kūriniuose rasime apsčiai sutapimų. Ir dar. Ar kam nors nebūna taip: skaitai, jauti, kad dygsta viduj dygliai (nuo banalumo), gi žiū - autorius toks nusipelnęs "Pavasaryje"! Kas įvertina, ar tai atsitiktinumas? Kur aš klystu?

82415. etnografija :-) 2012-02-23 22:59
Meninėje kūryboje nuo žinojimo iki galėjimo – didelis atstumas. Dabartinė jaunimo situacija ypatinga tuo, kad intelektualinis pajėgumas čia gerokai pralenkia kūrybinį pajėgumą. Deklaruojami įspūdingi naujoviško eilėraščio projektai, o realizuojama žiupsnelis gražių pažadų. Tai iš esmės visų rašančiųjų peršulys: žinome, kokie turėtume būti, o nepajėgiame. Teorinė refleksija, subrandinta Viliaus Dinstmano intelekte, lydi ir kūrybos aktą, programuodama jį ir vertindama jo rezultatus. Jaudina tas skaudus atvirumas kalbant apie save, prieinamas, aišku, tik drąsioms asmenybėms. Autoriaus poezija - akinantis blyksnis akims, nuvargintoms grėsmingai augančios eilių produkcijos. Atrodo, pats eilių autorius atsako į visus jo kūrybos tema komentatorių užduodamus klausimus:„Viskas labai paprasta, poezija gali patikti arba ne“, – teigia jis.

82416. Morta :-) 2012-02-23 23:09
puikios eilės, tik maža...kur jų tokių Jūsų dar galėčiau surast?

82420. ups! > plunksnai2012-02-24 00:28
irgi neblogai valdote žodį. žaviuosi Jūsų komentarais. neprapulkite.

82433. Johnnie Walker :-) 2012-02-24 10:12
Kokie įdomūs pseudoliteratūrologų vertinimai - "neestetiška, nereikalinga, manieringa, nonsensas, poezija mokinukėms, profaniška poezija, taip rimuoti kiekvienas durnius gali, susirinktos iš įvairių eilėraščių eilutės, ištisiniai kopi peistai iš mėgėjiškų svetainių". Pseudoliteratūrologai mėgsta "išsivemti", tam jiems nereikia jokių argumentų, svarbu pajusti kelis mini orgazmus pateikiant savo poziciją iš aukšto ir, žinoma, nė kiek neabejojant, kad ji yra pati teisingiausia. Jie stebisi, kaip čia kiti gali įžvelgti Radauską ir Jonyną, o savo pozicijai sustiprinti susikuria kelis debiliškus terminus, tokius kaip "dinstmaniškumas" ar "suzipuoji (lygu eiliuoji)". Nes kai nėra jokių argumentų, nieko kito ir nelieka. Na, nebent dar analizuoti autoriaus nuotrauką ir iš jos spresti apie jo intelekto lygį ar tai "kas yra viduje". Dažnai pseudoliteratūrologai užsuka į poezijos vakarus, klausosi ir aikčioja linksėdami, kai kokia šleivakojė mergiotė skaito idiotišką eilėraštį apie motociklo bake gyvenantį egzoplazminį vienišą dramblį. Kai atsisukęs tokių pseudoliteratūrologų pasiteirauji "Ar patiko eilėraštis?", gauni atodūsingą atsakymą "Ooo, taaaip". Tačiau užtenka tuojau pat pasitikslinti "Kodėl, apie ką jis?", kai pseudoliteratūrologai rausteli, ima virpėti, jiems netikėtai prireikia pasišalinti, ką nors panižta... Tad tik klausimas Plunksnai - ar verta iš tokių dundukų prašyti argumentų ir tokiu būdu tik dar labiau paskatinti jų smegenėlių spazmus?

82440. ty poet - ja net :-) 2012-02-24 11:34
bet skaitau ir tampu poetu, angeliškas lengvumas apie nelengvumus, juk tai poezija

82442. vertintoja :-) 2012-02-24 11:39
O Tu gražus ...

82456. siom2012-02-24 12:55
Kai noreciau buti autoriaus vietoje. Tiek moteru kaunasi del vieno vyro :D

82485. apie šį bei tą Plunksnai ir literatūros tyrinėtojui2012-02-24 20:01
būtent apie tai ir yra kalbama, Plunksna. vienu metu kažkas atsiranda, vienu metu kažkas parašoma, vienu vienu metu. ajajai. ojojoj...kažkaip viskas vienu metu, visi eilėraščiai, visi jie tuo pat metu lyg kažkur girdėti, beveik kiekviena eilutė. aš kalbu ne apie atsitiktinumus, kalbu apie tendenciją. jaučiate skirtumą dabar? tendencija į tam tikrą tendenciją, kurioje ryškiausiai matosi montažinės putos. ar supratote literatūrologės jūs?

82487. na ir2012-02-24 20:04
ar tada dintsmaniškumas negali būti laikomas montažinės krypties kūryba? atleiskite, man tai panašu į montuotojo darbą.

82507. Simonas :-( 2012-02-24 22:36
Nieko naujo, o ir seno gero... Kažkokia tuščia eiga poezijoje, net koliažas nepagelbės.

82513. terra2012-02-24 23:24
gal ir neblogai rašo jaunasis poetas, tik gaila, kad daug kirčio klaidų, kurios labai disonuoja. kodėl redaktoriai neištaisė, arba nepasiūlė autoriui ištaisyt? juk nebe devynioliktas amžius, kad kirčiuotų poetai kaip Binkis

82514. muse 2012-02-24 23:36
idiotai, "montažinės putos" tokios pajautos niekuomet nesukeltų.Nespręskit apie kitus pagal savo sugedimo lygį, aišku?

82520. vertintojax :-) 2012-02-25 09:48
ir montažas ir koliažas ir instaliacija ir numarinto jausmo reanimacija be šito neapseis geros eilėdaros formacija pirmyn poeta ja u n a s... čia tik putoja dvasinė gradacija

82525. Plunksna2012-02-25 11:18
O jaunystė - tai trūkumas? Bet jau mačiau raginimų baigt. Tikrai, man jau laikas. Per ilgai užstrigau prie savo įtartinų pastebėjimų. Kai tik išlendu, sminga kritikos strėlės. Kai kurių komentarų tiesiog nepajėgsiu atremti, bet ar reikia. Nuomonių daug, manoji mano, įrodinėti vieni kitiems nieko ir neturime. Iš visos makalynės, kurioj gavau per savo garbaus amžiaus galvą, chaotiškam baigiamajam akordui išsitrauksiu tik porą mane dominančių dalykų. Čia šmėstelėjo žodis "eiliavimas". Man apskritai nepatinka šis žodis (gal kai kurie turėjo minty eiliakalystę?). Darbą su tekstu aš pavadinčiau kitaip. Juk neužtenka vien paskleisti savo vizijas? Autorius paprastai tvarko tekstą: stumdo, perrašo, brauko. Ir ačiū dievui. Tai redagavimas. Apie girdėtų minčių kopijavimą, mistinius aidus ir sąsajas nebesikartosiu. Naudojuosi dar viena galimybe pasisakyti tema "viskas girdėta". Savo mintį bandysiu paremti atėjusiu galvon pavyzdžiu pagal minutės nuotaiką (kam įdomu)"Ночь, улица, фонарь, аптека" (rasit knygose arba google.ru). Ar kas nors nežinoma, pribloškiantys atradimai? Eilėdara iš koto verčia? Ir vis dėlto. Net jei atmetate šį autorių (pvz., na ir kas, pasaulinio masto pripažinimas - dar ne kriterijus), gal neneigsite: vis dėlto ryšku, yra vaizdas, kylančios asociacijos. Kiekvienas pasiims savo ir tam tikru laiku. Taip ir skaitant kiekvieną tekstą. Raiškos priemonės pačios įvairiausios, o pojūtis - yra arba ne. Žinau, būtinai atsiras, kas įgels, kad visur kaišioju citatas (atseit vaidina, kad skaitė). Nedaug skaičiau, tik šį bei tą, bet citatos tiesiog yra, ir nuostabu atrasti, kad nepasakysi geriau... skaitytojas, kiekvienas savaip, priima, sugeria tas įžvalgas, natūraliai gyvena su jomis, kai kada pasako (kaip aš). Beje, kodėl Plunksna? Ogi pirmas impulsas prieš rašant pirmą komentarą, vėlgi tai būtų atplaukęs fragmentas, citata (kokia gėda man) ir asociacija (neatmetu, kad keista, bet mano). Su rašymu tai nesusiję, jokių pretenzijų! Bet nebeplėtosiu, pripažįstu tendenciją eiti į lankas, čia jau atsirašinėjimas. Ne tai turėtų čia būti. Taigi suku ienas namo. Matot, iki trumpo sakinio man labai toli. Talento aš neturiu. Neturiu nieko bendro su literatūrologija. Nesidarbuoju kritikos baruose, nešarau eilių anei prozos, nenagrinėju išraiškos priemonių ir eilutės struktūros. Esu iš skaitytojų, kuriems poezija - pirmiausia vaizdinys ir emocija. Norėčiau padėkoti už spontanišką pabendravimą. Kas žino, gal kada susikirs mūsų trasos, tik vargu ar bebūsiu Plunksna. Prasilenkimo tikimybė didžiulė. Gaila. Tiek daug sužinojau, prasiplėtė akiratis, buvo sugrįžęs azartas... Gal kam užgožiau vietą interneto begalybėje? Gal mano neišprusimas kam nors akis jau išdūrė? Pardon. Taikiai išeinu. Tikrai, patinka arba ne. Jauti arba ne. Ką reiškia eiti RATU PER DYKUMĄ, pajus tik tas, kas ėjo.

82535. hmm..2012-02-25 12:34
gražu kai kas gražiai parašo komentarą. O užgaulūs komentarai irgi savotiška jausmų išraiška. Tik jie dažniau išreiškia meilės trūkumą. Jie tarsi šaukia: kodėl manęs nemylite? Tad ar verta dėl to įsižeisti? Nepamenu kuris antikos poetas yra rašęs, kad "medį, aukščiau už kitus išaugusį, dažniau laužo vėtros ir skaldo perkūnai."

82571. ?2012-02-25 18:43
idomu is kokios tautos kilusi tokia neiprasta ir sunkiai istariama pavarde?

82590. vienas eilėraštis2012-02-25 23:11
Ačiū, kad čia pasirodei, plunksna, tu, plunksna...

82639. non2012-02-26 14:42
Čia jau gaunasi kaip kokioje advokatų kontoroje. Vieni gina, kiti smerkia. Nuobodu! Ir menas kažkur pasimetė...

82805. ne advokatų kotora, o2012-02-27 20:01
o viso labo tik viena advokatė. kuri ruošia labai iš pirto nulaužtą ginamąją kalbą. gal pasakyti aiškiau? na gerai. jos kalba moteriškai nelogiška (visos moteriškės turi logikos, o ši ne. ką padarysi), liežuvis sulaužytas, spontaniškumas nebent tame, kad nebuvo tikėtasi jog kažkas paaiškės. o paaiškėjo. suprantama ne visiems, bet užtenka, kad bent jau kažkam. kažkas skaitė, kažkas turėjo reikalą. žaviai nuklysta į patvorį, ak kodėl gi aš plunksnuota?- lyg tarp kitko, kodėl, na kodėl- tai kodėl? aš taip ir nesupratau? advokatūra? kodėl advokatūra, o ne plunksna? o sprendžiant apie vyr. poetos su pasto adresatui nurodyta pavarde Olsauskiene paskatinimą ir toliau eiti tuo pačiu keliu, matyt rodo jos pačios nueitą kelią. arba polinkį. arba ilgesį jaunystės. arba visa tai sudėjus neturintiems talento, parodytas šunkelis eiti eiliniu tautiečių pramintu keliuku. ar ne taip poetese?

82807. tai jau taip2012-02-27 20:04
ka=kas labai teisingai nurodo koliažo techniką. tik būna originalūs koliažai ir būna neoriginalūs.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:57:30 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba