Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-02 nr. 3369

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• EIMUTIS MARKŪNAS25
• Knygos meno konkurso Metų premija10
• DAINIUS LIŠKEVIČIUS7
• STASELĖ JAKUNSKAITĖ1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• MARGARET ATWOOD.
Vasaris
12

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Kas yra knygos tėvynė?
4
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
13-oji Knygų mugė: poezijos pasirinkimas
5
• Vilniaus knygų mugės metu (vasario 23–26 d.)
paskelbti laureatai
3

LITERATŪRA 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Vamzdis manipuliavimui ženklu
3
• Dr. DALIĄ ZABIELAITĘ, JURGĄ KATKUVIENĘ, LAIMANTĄ JONUŠĮ, MĖTĄ MIKELAITIENĘ kalbina JURGITA MIKUTYTĖ.
2011 metų užsienio verstinė literatūra Lietuvoje
2

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ kalbasi su ASTA KRIKŠČIŪNAITE.
Dainavimas –­ paslaptingas dalykas

KINAS 
• ANA AUDICKA.
Vyro filmai ir moters romanai
7

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Dress kodo paieškos su pulteliu1

DAILĖ 
• GIEDRĖ LEGOTAITĖ.
Kaip skambėtų Eimučio Markūno paveikslų muzika?
1

KELIAS 
• LAURA ŠVEDAITĖ, JULIUS ŽILINSKAS.
Kupranugarį matei – nematei

POEZIJA 
• ALGIRDAS VASERIS4

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Lakštingala
2

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS.
Vakar vakare
1

25 PUSLAPIS 
• VALDONĖ BUDRECKAITĖ.
Į knygas
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SIMONA SMIRNOVA.
Tribute Lietuva
3
• MEREDITH MELNICK.
Zino anatomija: nepriklausomi savadarbiai žurnalai
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• JOLANTA MARCIŠAUSKYTĖ-JURAŠIENĖ.
Kalės vaikai ir yra kalės vaikai

KRONIKA 
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Vilnius – vartai į Žemaitiją

KNYGOS 
 NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

IN MEMORIAM 
• ALBERTAS SKYRELIS
1936 01 02 – 2012 02 26
2

SKELBIMAI 
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• Mieli skaitytojai,

UŽSAKYTI STRAIPSNIAI 
• „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ – akims, protui, sielai5

DE PROFUNDIS
„on jejo ne zamečajet, on vedj knižku izučaet...“
(„jis štai jos nepastebės, mat knygelę skaitinės“)
Folkloras apie nelaimingą meilę knygų mugėje
 
• Rinktiniai bušizmai190

KNYGOS

NAUJOS KNYGOS

[skaityti komentarus]


Slemas Lietuvoje!“
Sudarė Darius Jurevičius

Slemas – atliekamosios raiškiosios poezijos (plat)forma, prieš tris dešimtmečius iškilusi kaip alternatyva nuobodiems akademiniams literatūros skaitymams. Tai azartiškos poetų varžytuvės, virstančios įprastam poezijos skaitymų tonui nepaklūstančiu poetiniu tūsu. Prieš kelis metus Lietuvos kultūros pogrindyje išaugęs lietuviškas slemas jau spėjo susikurti legendą ir tapo unikaliu (kontr)kultūros reiškiniu.

Knyga „Slemas Lietuvoje!“ – pirmasis bandymas dokumentizuoti ir vizualizuoti trumpą, bet labai veržlią lietuviško slemo istoriją. Gausiai iliustruotame leidinyje pateikti rinktiniai Lietuvos slemerių tekstai ir ryškiausių slemo vėliavnešių – Marco Smitho, Bobo Holmano ir Saulo Williamso – pasisakymai, o DVD plokštelėje – Evaldo Janso filmas „Slemas arba deklamuojamo žodžio menas“ su slemerių pasirodymais.


Gintautas Mažeikis. „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“

Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos. Autorius teigia, kad visuotinai paplitusi lyderystės mada tęsia pono statuso išlaikymo tradiciją, o savanorystės idėja kyla iš seno tarnystės ponui reiškinio. Savanoriai patys išsiugdo nesavarankišką protą, išmoksta suvaržyti mąstymą pasiduodami korporacijų ir susvetimėjusių valdymo sistemų priklausomybei. Taip lyderiai tampa pavyzdžiais, kaip turi elgtis nesavarankiškas protas.

Remdamasis T. Adorno negatyviosios dialektikos principais, J. Baudrillardo, G. Deleuze´o visuomenės kritika, apšvietos ir mito, instituciškai toleruojamų samprotavimų ir laisviausių fantazijų, racionalaus sprendimo ir fantazmo dialektika, G. Mažeikis įtaigiai parodo, kad būtent lyderio ir savanorio, t. y. pono ir tarno, santykiai postmodernioje visuomenėje įtvirtina nelygiavertę galios struktūrą ir įteisina silpnesniųjų priklausomybę. Šią priklausomybę didina ne tik neoliberali lyderystės bei savanorystės ideologija, bet ir jai priklauso švietimas bei kūrybinės industrijos, sėkmingai asistuojančios propagandai ir socialinei inžinerijai.


Gytis Norvilas. „Išlydžių zonos“

„Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais. Aukštą poetinę įtampą jame sukuria nervingai trūkčiojančios metaforos ir archajiškų įvaizdžių blyksniai, įelektrinantys modernios kasdienybės substanciją. Kompoziciškai vientisa ir vizuali knyga vainikuoja brandžius avangardinės poetikos eksperimentus, atliktus ankstesniuose poezijos rinkiniuose ,,Akmen-skeltės“ (2002) ir „Skėrių pusryčiai“ (2006). Ryškus ekspresyvaus žodžio poetas, į avangardinį tekstą įtraukiantis siurrealistinės stilistikos metaforas, šioje knygoje programiškai trina estetinės vizijos ir kasdienybės kalbų ribas.

„Ši knyga niūri it spalio pavakarys ir kupina tylaus pasiutimo“, –­ perspėja poetas Marius Burokas. „Šiuolaikiniam skaitytojui neįprasta knyga, perteikianti pamatines pirmykščio žmogaus jusles jam svetimoje šiuolaikinių prekybcentrių dykynėje“, – antrina nonkonformistinės literatūros kritikos duetas Castor&Pollux.


Kurt Vonnegut. „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulėms“
Iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis

XX a. 6-ajame dešimtmetyje pasaulyje suklestėję „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai užvaldė milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi beprotiškai troško pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, dosniai šelpiančiais varguolius vien iš idėjos. Kaip tik tokią Ameriką 1965 m. parašytame romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulėms“ parodijuoja didysis XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas.

Romanas pasakoja, kaip pagrindinis romano herojus, milžiniškus turtus paveldėjęs ekscentriškas milijonierius Eliotas Rouzvoteris, apimtas kažkokios neaiškios gerumo manijos, įkūrė labdaros fondą ir visa galva paniro į vargšų bendruomenių reikalus. Tuo susirūpino Rouzvoterio artimieji, panorę perimti jo turtus ir įrodyti, kad švaistantis pinigus giminaitis tiesiog pamišo. Autorius, sumaniai vesdamas skaitytoją tariamos milijonieriaus beprotybės vingiais, tarsi užduoda retorinį klausimą: ar tik neišprotėjo visa ši pinigų kulto pavergta visuomenė?




 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:54:27 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba