Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-02 nr. 3369

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• EIMUTIS MARKŪNAS25
• Knygos meno konkurso Metų premija10
• DAINIUS LIŠKEVIČIUS7
• STASELĖ JAKUNSKAITĖ1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• MARGARET ATWOOD.
Vasaris
12

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Kas yra knygos tėvynė?
4
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
13-oji Knygų mugė: poezijos pasirinkimas
5
• Vilniaus knygų mugės metu (vasario 23–26 d.)
paskelbti laureatai
3

LITERATŪRA 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Vamzdis manipuliavimui ženklu
3
• Dr. DALIĄ ZABIELAITĘ, JURGĄ KATKUVIENĘ, LAIMANTĄ JONUŠĮ, MĖTĄ MIKELAITIENĘ kalbina JURGITA MIKUTYTĖ.
2011 metų užsienio verstinė literatūra Lietuvoje
2

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ kalbasi su ASTA KRIKŠČIŪNAITE.
Dainavimas –­ paslaptingas dalykas

KINAS 
• ANA AUDICKA.
Vyro filmai ir moters romanai
7

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Dress kodo paieškos su pulteliu1

DAILĖ 
• GIEDRĖ LEGOTAITĖ.
Kaip skambėtų Eimučio Markūno paveikslų muzika?
1

KELIAS 
• LAURA ŠVEDAITĖ, JULIUS ŽILINSKAS.
Kupranugarį matei – nematei

POEZIJA 
• ALGIRDAS VASERIS4

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Lakštingala
2

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS.
Vakar vakare
1

25 PUSLAPIS 
• VALDONĖ BUDRECKAITĖ.
Į knygas
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
 SIMONA SMIRNOVA.
Tribute Lietuva
3
• MEREDITH MELNICK.
Zino anatomija: nepriklausomi savadarbiai žurnalai
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• JOLANTA MARCIŠAUSKYTĖ-JURAŠIENĖ.
Kalės vaikai ir yra kalės vaikai

KRONIKA 
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Vilnius – vartai į Žemaitiją

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

IN MEMORIAM 
• ALBERTAS SKYRELIS
1936 01 02 – 2012 02 26
2

SKELBIMAI 
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• Mieli skaitytojai,

UŽSAKYTI STRAIPSNIAI 
• „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ – akims, protui, sielai5

DE PROFUNDIS
„on jejo ne zamečajet, on vedj knižku izučaet...“
(„jis štai jos nepastebės, mat knygelę skaitinės“)
Folkloras apie nelaimingą meilę knygų mugėje
 
• Rinktiniai bušizmai190

AKTYVIOS JUNGTYS

Tribute Lietuva

SIMONA SMIRNOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija


Tribute koncertai Lietuvoje tapo ne tik iš pažiūros nekaltu masiniu reiškiniu, bet ir kauke vertybiniame, socialiniame, politiniame kontekste. Tribute sąvoką vartoju ne vien įprasta reikšme (žymaus atlikėjo perdainuojama ar pergrojama programa), bet ir kaip visuomenės ligų, ydų ir baimių simbolį. Nenorėčiau rėminti savo pozicijos tarp gera ir bloga, juoda ir balta, tik iškelti klausimą apie ryškią tendenciją, kuri nekaltai prasideda pramogų pasaulyje, tačiau kartu jau seniai tūno tarpusavio santykiuose, visuomenėje, valstybėje.

Vienas po kito kepami tribute koncertai atspindi Lietuvos muzikinę situaciją. Tokie koncertai iš tiesų atliekami kokybiškai ir šiltai sutinkami žiūrovų. Kita vertus – slepiamasi po didelių asmenybių kaukėmis, stokojama naujų, originalių idėjų arba bijoma jas realizuoti. Jauni, talentingi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (ar kitų aukštųjų meno mokyklų) studentai, vos baigę studijas, imasi patogių projektų, kuriuose išvengia rizikos. Kiek drąsos, talento, organizuotumo reikia žmogui, kad surinktų muzikantus ir sukurtų bent valandos autorinę originalią programą? Ir kiek drąsos bei laiko reikia norint sukviesti muzikantus projektui, kuris jau vien dėl žinomo vardo plakate tikrai surinks auditoriją, bus finansiškai pelningas? O juk ir pati programa jau sukurta, tereikia ją išmokti. Savo kūrybos projektą brandini metus ar ilgiau, o išleidęs į viešumą nežinai, kaip reaguos publika ir ar metų darbas nenueis niekais. Tribute koncertą, jeigu nėra specialių aranžuočių, galima paruošti per mėnesį, kartais ir greičiau.

Iškalbingas pavyzdys – lietuviški muzikiniai realybės šou. Dalyviai žibėdavo tik šou metu, o lietuvių kalba perdainuotos užsienio žvaigždžių dainos dar nei vienam nenutiesė kelio į asmeninės karjeros aukštumas. Su kartėliu galime stebėti vieną kitą dalyvį, vis dar bandantį „prastumti“ save į televizoriaus ekraną, nors jau seniai niekas juo nebesidomi. Talentingesniems dalyviams pavykdavo sėkmingai tęsti karjerą tik su autorinėmis dainomis, o kai kurie po šou nusprendė rinktis muzikos studijas.

Galima išskirti edukaciją kaip naudingą šio reiškinio aspektą. Atlikdami geriausių pasaulio muzikantų kūrybą daug ko išmokstame, praturtiname savo muzikinę kalbą. Tačiau būtent jauni, profesionalūs artistai turėtų būti kupini idėjų, noro bandyti, drąsos rizikuoti. Jaunas amžius suteikia galimybę klysti, vėl bandyti ir vėl pasitaisyti. Būtent jauni visuomenės nariai dažniausiai būna aktyviausi, labiausiai tikintys idėja, nebijantys kovoti. Prisiminkime Dainuojančią revoliuciją!

Atgavę Nepriklausomybę kaip įmanydami bandome sukurti, atrasti, įvardyti savąjį identitetą, tačiau kol kas tai primena dangstymąsi vakarietiškąja kultūra arba patriotinį tuščiažodžiavimą. Menų fabrike „Loftas“ Vilniuje per Vasario 16-osios renginį „Kaip mes žaidėme revoliuciją – roko maršas. Duoklė“ buvo parodytas Giedrės Žickytės naujas dokumentinis filmas. Po jo grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas pasakė: „Siekėmė laisvos šalies. Šalį turime. Dabar siekiame laisvo žmogaus.“ Po nuostabaus filmo, po įkvepiančių žodžių pirmieji muzikiniai numeriai skambėjo kaip ne ten patekęs tribute koncertas. Mene būna pagarbos, būna ironijos, būna parodijos. Tačiau, šiukštu, nederėtų visų trijų plakti į vieną vietą. Scenoje grojantys jaunuoliai su projekcijoje rodomais anuometiniais A. Kaušpėdu ar Nėriumi Pečiūra buvo tikras nesusipratimas. Prieš dvidešimt metų įvyko revoliucija, o šiandienės grupės net neslėpė noro pasirodyti šiuolaikiškai su suklastotu originalumu. Muzikantų tariami žodžiai „Su Vasario 16-ąja!“ skambėjo lyg spaliukų sveikinimas – priverstinis ir nenuoširdus. O pirmųjų vaikinų grupės pasisakymas: „Prisiminkime įvykius prieš dvidešimt metų... Su Vasario 16-ąja!“ net sukėlė įtarimą, ar jaunuoliai tikrai žino, kelintais metais toji Vasario 16-oji buvo... Pradžioje parodytam filmui davus pagarbos ir sakralumo toną, vis bandžiau suvokti, kaip reikėtų klausytis šios muzikos? Patriotizmo kontekste bandymas išvengti pompastikos yra pagirtinas. Tačiau tai neturėtų virsti nenuoširdumu.

iliustracija
Eimutis Markūnas
„Formos nesikeičia, keičiasi tik požiūris į jas“

2011, grafitas, 183 x 250

Atsispirdama nuo tribute koncertų ir patriotinių intonacijų norėčiau atkreipti dėmesį ir į bendrą socialinę problematiką. Didelė žmonių dalis, nuoširdžiai savęs paklausę, prisipažintų, jog mieliau dirbtų kitokį darbą, rinktųsi kitokią profesiją, planuotų laiką kitaip. Tačiau bet kokią mintį ką nors keisti nuveja finansinio stabilumo prioritetas ar kitos priežastys. Man atrodo akivaizdu, kad mūsų visuomenėje daugybė žmonių dirba be pašaukimo. Tai juk tas pat, kas gyventi ne savo gyvenimą! Nuolatiniai kompromisai, taikstymasis, savianalizės vengimas. Šia tema prikalbėta daug, bet vis dar nustembama sutikus žmogų, visa širdimi mylintį savo darbą.

Bene skaudžiausia, kad tribute paslapčia įsitaiso pagrindinėje visuomenės grandyje – šeimoje. Jis randa įvairiausių formų: ilgametis gyvenimas „susimetus“, skyrybos, išbarstyti „niekieno“ vaikai... Tribute meilė grįsta ne įsipareigojimu, atsakomybe, ilgaamžiškumu, sakralumu, o patogiu priėjimu, prisitaikymu, lanksčiu santykių modeliavimu pagal stipresnįjį poros narį. Užuot bandę ieškoti savos kompozicijos, mes dainuojame gerai žinomą dainą, nes ją bet kada bus galima pakeisti kita, kažkieno kito sukurta daina. Pernelyg dažnai kito žmogaus siekiame savanaudiškais tikslais ir pernelyg dažnai tokie santykiai baigiasi nelaime ir nusivylimu. Mano manymu, sveiką visuomenę gali suformuoti tik meilė ir pagarba artimui.

Režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje „Visuomenės priešas“ kalbama apie tai, kad didžiausias blogis yra daugumos nuomonė, nes daugumą sudaro dvasios skurdžiai ir prasčiokai. O inteligentiškų, aristokratiškų, gebančių blaiviai ir kritiškai mąstyti –­ mažuma. Tikiuosi, kad tos mažumos yra pakankamai, bet ji silpna. Tačiau ar silpnumas atleidžia nuo atsakomybės?

Prisimenu gimtojo miestelio merą, kuris daugelį metų įvedęs savo „diktatūrą“ vykdo neapskundžiamus sprendimus. Žmonės klusniai linksi galvas, leidžiasi mulkinami, vaidina, kad tiki viešu politiniu spektakliu. O gal ir tiki? Vienetai, kurie drįsta prieštarauti, yra atleidžiami iš darbo arba patys išvažiuoja į kitą miestą. Kokia baimė, bejėgiškumas vienija žmones, pasiduodančius manipuliacijoms? Kas išoperuoja atsakomybę už asmeninę poziciją? Ar tokia yra mūsų tribute Lietuva? Naudojantis svetimu fasadu išvengiama atsakomybės už savo poelgius ir mintis.

Fasadas leidžia apsimesti, jog aktyviai dalyvauji, kuri, tobulėji; įgyti tariamos drąsos, tyčia ar netyčia tapti trumparegiu. Gal žmogus iš tiesų patiki, kad jis yra toks silpnaprotis, kokiu jį laiko televizijos laidų kūrėjai ir prodiuseriai? Henriko Ibseno pjesėje „Visuomenės priešas“ sakoma: „Kvailinimas, vargas ir skurdas yra viso pagedimo priežastys.“ O kaip atrodo jums?


 

Skaitytojų vertinimai


83804. terra2012-03-08 16:30
jooo

83932. Bonanu :-) 2012-03-10 00:26
Labai aiskus, desningas straipsnis. Lab patiko, saunuole.:)

83969. Abuojus2012-03-10 14:10
Simona, viska sumali, nesuprantu kokį klausimą keli... Kiekvieno žmogaus laisvė yra grindžiama jo pasirinkimu, nes tai filosofiniai klausimai. Žmogus pats sau turi iškelti klausimą ir pats pasirinkti atsakymą egzistenciškai pagrįsdamas savo "laisvę". Netinka norėti to, kad kiti būtų linkę į "standartizuotus" tavo iškeltus elgesio modelius, nes kitaip būtų labai pilka...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:54:16 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba