 |
Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“ 2012-03-02 nr. 3369 | Spausdinti | Archyvas | Redakcija | |
POEZIJA ALGIRDAS VASERIS
Šilkverpio dejonė Tyraširdžiai mano ketinimai – Užauginau jums Pusantro kilometro siūlą: Skraidančius kilimus įsitaisykite, Bet leiskite man Pasiskonėti dar šilkmedžio lapais. Tiek nedaug noriu, Nors dangus pasunkėjęs, Ir jums atrodo: laikas jau Atlikti derliaus surinkimo ritualus. Po teisybei, miškai negaisruoja, Šermuonėlio kailis rudens nejaučia, Ir lapų gyvų į valias. Ką? Jūs nesate intelektualūs barbarai? Užvirintas vanduo katiluos Marma ką kitą. Erškėčių ir laurų kokteilis Iškentėtasai varge tu mano, vargeli, Kol patiklią, nuolankią tave užvargau, Nerūpėjo man vertybės amžinos: Tegu laurų vainikas maloniai kutens, O dygieji erškėčiai Juk ne mudviem skirti – Smaguriaukime... Pasilenkęs jau buvau, bet žydinčios Katpėdėlės neskyniau – Viskam savas laikas. Tokiu ir liksiu jos dėkingoje atmintyje. Nelaikysime to meilės žygdarbiu Artimo labui – pasitikrinau tik, Kam tinku, kam labiau Visatos stebuklų akivaizdoje. Muziejaus senbuvių kasdienybė Žiūrėkite, kaip paspirtukas Prie mūsų prijunko. Man, brikeliui, Šitiek pasaulio mačiusiam, Keista. Ir kaista seniai teptos Ratų ašys: prijunko lyg būtų kviestas, O ne priklydęs. Netrukus kėsintis ims Ir į amžinatvę, kuri tiktai mums, Muziejaus senbuviams, priklauso. Vykite jį lauk, fajetone dengtas. Tavasis gaubtas juk Garbiam keleiviui skirtas, Ne vaikigaliui kokiam Prasčiokų linksmybėse. Lineika dvikinke, ko tyli, Kai šitas iš piemenų kamaros Po greitaeigiais tavo ratais painiojasi? Sutinku: tegu vienas sau šąla Ant prieklėčio nusėdėto – Šitiek gal užsitarnavo. Ne nuodėmė būtų Nugrūdus jį ubladėn, Taigi, kad vėdarų kepyklon, Težino paikšis savo vietą.
Varganos pokaičio mintys Lėti pritvinkę debesys prieš audrą, Be drausmės išvis, Nors žaibu juos ištik. Lygiai taip Su savo žemaitiška aura Įsiutinau dangų, ir ne tik. Zuikučiai rautų! Upė štai murzina Gena save atkakliai ir nuobodžiai. Nurims tik jūron įsiliejus... Gana: Suliepsnojusiam lieka vien suodžiai, Ir kur tu berasi ženklą – gyventa! Ir kas tau duos net pomirtinę ramybę, Kad ir nešventą... Užmigtum verčiau, nesiožiuok, Esi klajojęs ne visada šauniai, Per sapną gal aiškesnio kas nušvis. Aha, kai tankas šauna, Išsižiok – Išsaugosi nors ausis. Šermukšninė lazda Ir velnią iš jaujos parvaro Lazda šermukšninė? Nepatikėsiu, kad nors panašiai būtų. Lazda jau seniai dinderį muša – Ar nebus tik kitam parsidavusi? Už kipšo paties gal girtas kada Išleidau dėl šventos ramybės, Įkurdinęs jaujoj ir duris užrėmęs, Manydamas juos abu užkeiktus esant. Bet kur tu velnią užkeiksi. Tos jaujos seniai jau nėra – Supleškėjo... Vien godlapiais dangstosi Jos pamatai skeldėjantys, O aš nespėju niekur su savo norais, Su menkiausiais ketinimais – Vieni palikti jie kaip mat Nusiklykia, kad juos kur... Nei pirkti galiu, nei ką parduoti – Tuoj nuostoliai bankrotan varo, Ir niekas nepadeda. Barningu tonu tada į lazdą, Į tą pačią, tą šermukšninę: – Tai kur mano velnias rūdija? – A perkūnas jį žino... Būna, kai šąla rankos Užklimpo gyvenimas Su laumės nujodytais norais visais. Piktadagio nekantrybe melsva degu Tam šaršalui, kuris linkėjo: Taip jam ir reikia... Negeistinas linkėjimas šis, Tiek dar suprantu. Kai pakliūnu į dygiuosius žemės takus, Pats sau negeistinas tampu. Vaikystės dienos, tos laimingosios, Prasmukusios prie tviskių ežerėlių, Nuribėjusios tenai kvakūnės – Sušildykit! O, jeigu dar galima būtų Uždegti save tomis kibirkštėlėmis Ir, tapus atlaidžiam, viskuo domėtis, Pradėti vėl iš naujo. Bet šaiposi gulto kaimynas Iš svaičiojimų mano. Tu, sako, pražuvėli, nelaimėli, Gyvenimu šiuo apsinuodijęs, Ko sumaištį keli? Bene laikas jau būtų tau pačiam Galą pasidaryti. Būna, kai šąla ne rankos... |
| ← | → |
Skaitytojų vertinimai
83563. muse  | 2012-03-06 12:10 |
| būna, kai šala rankos... kai šašalų palinkėjimais apnuodijamas gyvenimas... | |
| 83644. vp | 2012-03-06 22:07 |
| Patiko. Labai gražiai sudėliotos mintys. | |
| 83991. Smalsė | 2012-03-10 17:53 |
| Aš taip pakomentuosiu: "...Gyvenimo vertybių šaknys gilios, Jos glūdi visų sielos gelmėse- Nevisiems pavyksta išauginti - truksta valios, Todėl jos dygsta kažkur šalia, pakelėse..." | |
| 85267. ne kūryba | 2012-03-25 17:10 |
| minčių ko gero turėta, bet visas metaforiškumas vogtas ir išvagiliautas. kalba turtinga, bet jei nemokamama ištarti metaforiškų vaizdinių, tai poezijos geriau nerašyti. senas kėkštas vagilis, skaitantis svetimus dalykus nete. | |
Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | ||||
| 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 |
| 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 |
| 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
| 30 | 31 | |||||
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt
