Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-02 nr. 3369

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• EIMUTIS MARKŪNAS25
• Knygos meno konkurso Metų premija10
• DAINIUS LIŠKEVIČIUS7
• STASELĖ JAKUNSKAITĖ1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• MARGARET ATWOOD.
Vasaris
12

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Kas yra knygos tėvynė?
4
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
13-oji Knygų mugė: poezijos pasirinkimas
5
• Vilniaus knygų mugės metu (vasario 23–26 d.)
paskelbti laureatai
3

LITERATŪRA 
• IMELDA VEDRICKAITĖ.
Vamzdis manipuliavimui ženklu
3
• Dr. DALIĄ ZABIELAITĘ, JURGĄ KATKUVIENĘ, LAIMANTĄ JONUŠĮ, MĖTĄ MIKELAITIENĘ kalbina JURGITA MIKUTYTĖ.
2011 metų užsienio verstinė literatūra Lietuvoje
2

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ kalbasi su ASTA KRIKŠČIŪNAITE.
Dainavimas –­ paslaptingas dalykas

KINAS 
• ANA AUDICKA.
Vyro filmai ir moters romanai
7

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Dress kodo paieškos su pulteliu1

DAILĖ 
 GIEDRĖ LEGOTAITĖ.
Kaip skambėtų Eimučio Markūno paveikslų muzika?
1

KELIAS 
• LAURA ŠVEDAITĖ, JULIUS ŽILINSKAS.
Kupranugarį matei – nematei

POEZIJA 
• ALGIRDAS VASERIS4

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Lakštingala
2

VERTIMAI 
• KERRY SHAWN KEYS.
Vakar vakare
1

25 PUSLAPIS 
• VALDONĖ BUDRECKAITĖ.
Į knygas
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SIMONA SMIRNOVA.
Tribute Lietuva
3
• MEREDITH MELNICK.
Zino anatomija: nepriklausomi savadarbiai žurnalai
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• JOLANTA MARCIŠAUSKYTĖ-JURAŠIENĖ.
Kalės vaikai ir yra kalės vaikai

KRONIKA 
• ERIKA DRUNGYTĖ.
Vilnius – vartai į Žemaitiją

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

IN MEMORIAM 
• ALBERTAS SKYRELIS
1936 01 02 – 2012 02 26
2

SKELBIMAI 
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!
• Mieli skaitytojai,

UŽSAKYTI STRAIPSNIAI 
• „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ – akims, protui, sielai5

DE PROFUNDIS
„on jejo ne zamečajet, on vedj knižku izučaet...“
(„jis štai jos nepastebės, mat knygelę skaitinės“)
Folkloras apie nelaimingą meilę knygų mugėje
 
• Rinktiniai bušizmai190

DAILĖ

Kaip skambėtų Eimučio Markūno paveikslų muzika?

GIEDRĖ LEGOTAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eimutis Markūnas
„Šešėlis ir jį lydintys asmenys“

2011, grafitas, 250 x 183


Koks atstumas plyti tarp paralelinių tikrovių? Ar tikrovė, kurioje tariamės esantys, yra tiek mums pažįstama ir sava, kad galėtume ją pavadinti realybe? Ar, mąstydami apie tai, nepasiklystame tarp sąvokų? Šiuos klausimus provokuoja Kauno LDS galerijoje „Meno parkas“ veikianti Eimučio Markūno pa­roda „Paralelinės realybės“.

Dešimtyje kūrinių menininkas pateikia paralelinių tikrovių vaizdinius. O gal dešimtį vaizdinių vienai tikrovei pavaizduoti? Kad ir kaip ten būtų, svarbiausia šiuose kūriniuose – įtaigios erdvės kūrimas. Ši, savo ruožtu, skatina žiūrovą persikelti į ją –­ intriguojančią, kurstančią smalsumą, nepaisant apgaulingo vienspalviškumo.

Iš tiesų kolorito įvairovės požiūriu E. Markūnas čia nedaugžodžiauja, išlieka pabrėžtinai santūrus. Lakoniška spalvinė gama sustiprina prasminį ir emocinį kūrinių krūvį. Tokiam sprendimui turėjo įtakos ir pačios grafito technikos. Tačiau jos specifika nesutrukdė E. Markūnui peržengti jai būdingų pilkų tonų spekt­rą. Parodos eksponatų dešimtuke išsiskiria keletas kūrinių. Tai du mėlyni darbai („Radiacijos lygis išlieka nepakitęs“ ir „Formos nesikeičia, keičiasi tik požiūris į jas“). Pasvarstykime – ar joms atsirasti turėjo įtakos menininko noras išvengti monotonijos, ar taip pasireiškia eksperimentavimo dvasia, o gal paveikslų mėlynumo priežastis visai kita?

Suprantama – mėlynieji kūriniai ekspozicijoje pirmieji patraukia dėmesį. Savo ryškią spalvą jie tarsi išspinduliuoja į baltą parodinės erdvės kubą. Tačiau čia slypi šioks toks keblumas: pilka, bespalvė paralelinė tikrovė neapkrauna mūsų nereikalingomis prasmėmis. Juk kai tenka įsivaizduoti netikrovišką objektą, interpretuoti abstrakciją, spalva atlieka svarbų vaidmenį. Tam tikrą nuotaiką atspindintis koloritas sufleruoja vaizdinio kodą. Šiuo atveju mėlynos spalvos simbolika tradiciškai aiškinama itin teigiamai. Kolektyvinėje žmonijos pasąmonėje nusistovėjęs stereotipas, kad šalta mėlynų tonų paletė veikia raminamai, stabilizuoja, gerina psichologinę žmogaus būklę. Be to, nuo seno, įvairiausiose kultūrose mėlyna iškyla kaip sakrali, dievų spalva... Taigi, E. Markūnas šįkart sumanė ne tik pavaizduoti skirtingas dimensijas, realybes (vien tai jau yra gana egzotiškas noras), bet dar ir lengvai paeksperimentuoti žiūrovo pojūčiais, pritaikant joms kelis skirtingus spalvinius kodus.

Apie turinį... Numanomu abstrakčių E. Markūno paveikslų prasmių lygmeniu vyrauja egzistencinė problematika. Tai gyvenimo, būties labirintai, kuriuos simboliškai apsiviję spygliuoti erškėčių krūmai (pavyzdžiui, kūrinyje „Trys kirčiai laikui sustabdyti“). Arba – kiek mažiau dramatiški vaizdiniai ir asociacijos. Tarkime, grafitu įtaigiai perteiktas besisluoksniuojančio vakuumo įvaizdis, leidžiantis pasijusti taip, lyg tikrai žvelgtum į kitą pasaulį, nepažinią tikrovę... Tai tik keletas pasvarstymų apie galimus kūrinių siužetus, turinį. Suprantama – universalijas abstraktaus pobūdžio kūriniuose nelengva atrasti ir iššifruoti. Nežinia, ar to reikia – juk kiekvienas skaito savaip. Be to, šis vos juntamų užuominų skaitymas –­ egzaminas ne tik suvokėjui, bet ir menininkui: ar kūrinys įtaigus, ar jis apskritai verčia stabtelėti ir skverbtis į nepažinų jo mikrokosmą...

Taip pat būtina paminėti dar vieną E. Markūno kūrinį, kuriame autorius sugebėjo dinamiškai pavaizduoti... monotoniją. Kūrinyje „Žaidžiame klases“, kurio pavadinimas, žinoma, siejasi su Julio Cortázaro romanu. Lyg šachmatų lentoje čia driekiasi kvadratai. Tačiau ši „šachmatų lenta“ užpildyta turtinga raižyta, gramdyta grafito faktūra, neleidžiančia žvilgsniui nuobodžiauti. Chaotiško stabilumo įspūdį suteikiantis darbas vilioja pasiduoti loginiam žaidimui, dešifruoti jame regimus ženklus. Kuo įdėmiau į jį žvelgiame, tuo daugiau atrandame įvairių verbalinių, piktograminių detalių, užuominų. Tai In ir Jan ženklai, kaukolės atvaizdas, delno ir pėdos atspaudai, lakoniški žodžiai...

Tikiu, jog svarbi sudedamoji kūrinio dalis – jo pavadinimas. Neretai sunku rasti motyvuotas priežastis, kodėl menininkas nutaria palikti darbą be vardo. Ne visada įtikina autoriaus nenoras įpareigoti žiūrovo, pavadinimu iš anksto nulemti kūrinio interpretaciją, suvokimą. Tačiau juk tai yra galimybė žiūrovui išgirsti autorių, o autoriui – proga užvesti suvokėją ant kelio... Panašu, kad E. Markūnas į darbo pavadinimą žiūri kaip į materiją, leidžiančią kūriniui būti perskaitytam pagal autorines instrukcijas. Pateikęs intriguojančias antraštes, jis žiūrovui duoda įrankius suvokimui susikonstruoti. Štai, pavyzdžiui, kūrinyje „Happy End“ menininkas pavadinimu atkreipia mūsų dėmesį ir į kūrinio formalųjį lygmenį. Jame ryški progresijos, arba (kaip pažiūrėsi) – mažėjimo, smulkėjimo tendencija. Jaukiai raibuliuojančios linijų grupės čia atskiriamos smulkiomis vertikalėmis ir taip paveiksle susidaro mažėjantys (iš kairės į dešinę) tarpsniai. Menininkas tarsi fiksuoja mažorinį ėjimą pabaigos link...

Taigi, peržiūrėjus visus parodoje eksponuojamus kūrinius, ryškėja E. Markūno kūrybos formulė: tekstas, forma, interpretacija. Žinoma, tokią formulę smagu naudoti ir kitaip: forma, interpretacija ir, pasitikrinimui (?), tekstas...

Pamąstykime: jei E. Markūno paro­doje pristatomus kūrinius išverstume į muzikos kalbą, kažin kaip jie skambėtų? Paties menininko versija tokia: ekspozicijoje mus lydi garsinis fonas – ūžesys, persipinantis su lengvu skambesiu, tai nutolstantis, tai vėl pasigirstantis... Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kūrinys „Percusion De Castillo“ įkūnija veiksmą, tačiau kartu sukelia laukimo, tylos prieš audrą nuojautą. Ši muzika čia skamba ne vien dėl lėkšto noro paįvairinti ekspoziciją. Ji nukelia žiūrovą į dar vieną paralelinę realybę...


 

Skaitytojų vertinimai


83606. sick2012-03-06 16:27
visai malonus tekstukas, linkiu sekmes - autores vardas man ligsiol nebuvo girdetas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:53:58 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba