Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-23 nr. 3372

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ELENA BALSIUKAITĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ27
• GIUSEPPE’S VERDI REQUIEM
• MARTA VOSYLIŪTĖ4
• VILMA ŠILEIKIENĖ2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Rupūžė
5

REDAKCIJOS SKILTIS 
• GYTIS NORVILAS.
Įšalas, ištižimas, bestuburystė ir kiti sezoniniai reiškiniai
16
• TRUMPA KRONIKA

POLEMIKA 
• JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS.
Politika pavasario fone
46

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Maironis – tarp Kauno ir Vilniaus
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Gyvenimas: kelionė ar pasakojimas?
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Eseistinis džiazas
5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-L..
Broniaus Gražio tapybos vaizdai
1
• KRISTINA BUDRYTĖ-GENEVIČĖ.
Ne tik tapyba
1

KINAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Pavasaris trykšta pro akis
10
• IEVA TOLEIKYTĖ.
Užčiuopti neapčiuopiama

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Prabėgęs laikas
6

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana
4
• MICHAEL COVENEY.
„OperaUpClose“

PAVELDAS 
• NIJOLĖ MASIULIONYTĖ.
Ermitažas Lietuvoje
3

POEZIJA 
• AIVARAS VEIKNYS43

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Paskui mirė tėtis
7

VERTIMAI 
• ANDREJ ADAMOVIČ

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Teksto svoris

AKTYVIOS JUNGTYS 
 DOVAIDAS PABIRŽIS.
Neofolko kraštovaizdžiai
15
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Kas kitas, jeigu ne jis
8
• Esu ganėtinai laimingas3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Vilmos Šileikienės „Procesas“
1

LITERATŪRA KITAIP 
• Reklama2

SKELBIMAI 
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas4
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

DE PROFUNDIS
„Per Klivlendą teka upė, taip užteršta,
kad kartą per metus užsidega.
Seniau dėl to širdį skaudėdavo,
o dabar tik juokiuos.“ Kurt Vonnegut
 
• HERKUS KUNČIUS.
Vienaveiksmės pjesės
6

Paši raši 
• Šimtas pirmoji savaitė478

AKTYVIOS JUNGTYS

Neofolko kraštovaizdžiai

SPANXTI – „Dievo žirgai, Laimės ratai“ (2012)

DOVAIDAS PABIRŽIS

[skaityti komentarus]

iliustracija


Pastaruoju metu gana dažnai įsijungiu paskutinę latvių Dainų šventę, arba Dziesmu svētki, vykusią 2008 metais. Įdomu paieškoti skirtumų ir panašumų; pastarųjų dairytis reikia gana ilgai –­­ gal netyčia kokia kuršiška žvejų dainelė pas mus išversta, katalikų latgalių nuotaikos primena mūsiškes, kartais ir viena kita Raimondo Paulo melodija pasiskolinta. O visa kita latvių šventėje atrodo žaismingiau ir tinkama net užstalės baliaus linksmybėms. Pavyzdžiui, kaimynai turi tokių kūrinių kaip „Jauns un traks“, kas yra beveik tipiška vokiška čiastuška, ar „Es nenācu šai vietā“ su skambiu priedainiu „Rai rai rai…“. Net ir gana rimta folkmuzika broliukams išeina šviesesnė (pavyzdys – kovo 20 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje su grupe „Skylė“ koncertavęs 30-metį švenčiantis kolektyvas „Ilgi“).

Lietuvoje kiek kitaip – jei tik kas nors kiek arčiau linksmybių, tai jau, žinok, bus slaviško avantiūrizmo ir iracionalumo pagražintos polkos. Tautinis archajinis lobynas net nelabai tinkamas muzikos pamokoms mokyklose paįvairinti – jau greičiau pasirenkami bitlai ar Keistuolių teatras. Todėl daugelio jaunesniųjų pasiteiravus apie jų mėgstamas liaudies dainas, retas kuris ką sugalvoja. „Ant kalno mūrai“, – pasakytų mėgstantis sportą, „Vai ko nusižvengei, bėrasai žirgeli“, – pridėtų sodietis ne iš sostinės.

Visa ši įžanga skirta nusakyti džiaugsmą, kilusį išgirdus pirmuosius šio albumo akordus. „Dievo žirgai, Laimės ratai“ prasideda stipriausiu kūriniu „Leliumai“, kuriame jokio slaviško trankumo, bet nėra ir nuobodu nei pilka.

Apskritai neofolkas yra gana slidus reikalas. Didelė dalis kolektyvų, neišlaikydami pusiausvyros ties autentikos ir patrauklumo riba, lengvai nuslysta į pigaus tautiško metalo lankas (ryškiausias bei labiausiai nevykęs pavyzdys būtų „Thundertale“). Kiti iš kiek perdėto troškimo perteikti tragiškiausius protėvių gyvenimo aspektus krypsta į atmosferišką, meditacinę muziką, kuri savo paskirtį geriausiai atranda naiviems užsieniečiams skirtuose pseudotradiciniuose rinkiniuose, kurių galima nusipirkti oro uostuose ar suvenyrų krautuvėlėse.

iliustracija

„Spanxti“ savo kūryboje remiasi baltiškuoju palikimu, mitologija. Čia nėra jokių nuokrypių į sunkesnius žanrus, tačiau minėto atmosferiškumo, kuris dažnai paskęsta monotonijos jūrose, nemažai. Grupės sudėtyje yra ir latvių muzikantų, taip lyg bandoma rasti sąlyčio taškų. Vis dar manau, kad jų mažoka, tačiau albume bent yra latviškų pavadinimų ir tekstų –­ „Pas Leišius alaus gert“ dainuojama kaimynine baltų kalba.

Gaila, bet ką nors daugiau išskirti albume nėra lengva. Bent pusė iš devynių kūrinių įdomūs dėl folkmuzikoje neįpras­tų instrumentų – akordeono bei smuiko. Vis dėlto daugelis jų perdėm ištęsti, ne vieno trukmė siekia 6 ar net 7 minutes, o juk tai nėra progresyvusis rokas, galintis užkariauti dėmesį dešimtims minučių. Žvaliai pradėję, vėliau „Spanxti“ keliauja po truputį nuspėjamas teritorijas – „Palaukėj pamiškėj“ muzika visai išnyksta ir vien vokalistės balsas tyruose pasakoja lietuviško tragizmo persmelktą istoriją.

Jeigu „Dievo žirgai, Laimės ratai“ būtų filmas, atrodytų maždaug kaip tipiškas lietuviškos kinematografijos pavyzdys –­ siužetas, kuriame nieko nevyksta, kažką pasakyti turinčios veido išraiškos, nebaigtų sakinių nuotrupos ir keletas turistinių objektų.

„Spanxti“ albumo techninė pusė stipri, instrumentuotės turtingos, spalvingas vokalas suteikia kolektyvo muzikai solidumo. Na, o tematiką, archaikos adaptavimą ir originalumą kiekvienas vertina pagal savo skonį, juoba kad pasiūla nedaug teviršija paklausą. Kažin ar dabartinis numelioruotas ir emigrantų siuntinių laukiantis Lietuvos provincijos peizažas atitiktų „Spanxti“ kūrybines variacijas, tačiau čia juk ir žavesys – žmonės tiki praeitimi ir savas istorijos interpretacijas iškelia į mūsų dienų šviesą.


 

Skaitytojų vertinimai


85277. klaidos2012-03-25 18:20
Ne "Ilgi", o "Iļģi" (reiškia Ilgių šventę). Ir dar - pavadinimas neatitinka turinio, - čia nerašoma apie neofolką, patys "Iļģi" prisistato kaip post folkloro grupė (ilgi.lv). Neofolkas - specifinis stilius, Lietuvoje mažai kas jį groja, o iš pradininkų pasaulyje žinomiausios grupės "Death In June", "Current 93", "Sol Invictus", "Fire + Ice", "Sonne Hagal" etc. Jei autorius nesupranta apie ką rašo (o tai akivaizdu), geriau tegul nerašo, o pradžioje pasiskaito tegul teorijos, pvz., kad ir puikų Maestro A.Klovos straipsnį apie post folklorą - itin platų reiškinį (p.s. autoriui - dainų šventėse neofolko nė su žvake nerasi, post folkloro gal šiek tiek): http://radikaliai.lt/radikaliai/778-post-folkloras-ir-world-music-lietuvoje.

85278. klausimėlis2012-03-25 18:21
Klausimėlis autoriui: kokias žinote NEOFOLKO (apie kurio "kraštovaizdžius" čia rašote) grupes Lietuvoje? Išvardinkite bent 5.:)

85279. Beje2012-03-25 18:22
Netgi "Spanxti" išleidusi kompanija "Dangus" šią grupę apibūdina kaip post folkloro:))) - http://dangus.net/releases/index.htm.

85300. deja2012-03-25 21:30
Visa tai niekai - tikrąją išmintį vis tiek, kaip aukščiau minėta, rasite portale radikaliai.lt - o jis, kaip žinome, anaiptol neturi nieko bendra su Mindaugu Peleckiu-Kaktavičiumi.

85307. 85300-ajam2012-03-26 00:35
Nei juokingai, nei ironiškai tamsta parašei. Už reklamą ačiū, o kritika išsakyti objektyvi. Lauksim komentaruose autoriaus namų darbų (apie neofolko "kraštovaizdžius" :D).

85316. briedis2012-03-26 08:37
Neofolk- tai kai rebelhearts užgroja- "ant kalno mūrai"?

85321. britva 2012-03-26 09:22
"Tautinis archajinis lobynas net nelabai tinkamas muzikos pamokoms mokyklose paįvairinti..." - norėčiau jaunuoliam priminti, kad mes nei matėm, nei girdėjom tikrojo "tautinio archajinio lobyno". Jis buvo griežtai uždraustas caro laikais ir dar griežčiau sovietiniais. Tai, ką rodo LTV per "Duokim garo", tai tai yra tos liekanos, kurias KGB leido masiniam vartojimui.

85330. 85307-ajam2012-03-26 10:12
Ar žodžius "ačiū už reklamą" reikia suprasti taip, kad komentatorius - pats Mindaugas Peleckis? O ne taip seniai vienas juo apsišaukęs anonimas skelbėsi, kad "Litmenio" neskaito ir nekomentuoja.

85358. 85330-ajam2012-03-26 13:57
Ne, prie ko čia žmogus, neskaitantis litmenio? Tiesiog juokinga, kad reklamuoja svetimą puslapį, tai ir padėkojau, ironija čia buvo:D Neofolkas yra apokaliptinis folkas, jau parašyta viršuje, kokios grupės, klausykit ir permanykit. Post folkloro ir etnoroko pradžia yra 1987-ieji: "Lietuvą ši muzikinė banga pasiekė vėluodama mažiausiai dešimtmečiu. Pirmąja šios muzikos „kregžde“ Lietuvoje galima laikyti folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinės grupės (vad. Algirdas Klova) ir roko grupės „Antis“ (vad. Algirdas Kaušpėdas) bendrą pasirodymą Vilniaus sporto rūmuose 1987 m. gruodžio 26 dieną. Tada šie kolektyvai kartu atliko Algirdo Klovos kompoziciją „Grojam taip, kaip mokam, bet visi drauge“ bei du lietuvių liaudies šokius. Kompozicijoje sutartinių dermija ir ritmika buvo sujungta su rokui būdinga harmonija ir pulsacija. Todėl šią kompoziciją galima būtų laikyti etnoroko gimimu Lietuvoje." (A.Klova)

85400. J. :-) 2012-03-26 18:40
Noriu jaunam autoriui pasakyti, kad nei

85401. J. pakartotinai - pritrūko tik vieno kvailo ženklelio :-( 2012-03-26 18:49
Noriu jaunam autoriui pasakyti, kad nei Prie Smetonos, nei prie vokiečio, nei prie pokario ruso /tada baiginėjau gimnaziją/ panašaus kaip rusų čiastuškos pobūdžio dainas vadindavome ne čiastuškomis, bet kupletais arba dainuškomis... Prisimenu išleistuvių vakarėlį keturiasdešimt septintaisiais /man tebuvo septyniolika su puse/ - kupletai buvo sukurti vokiškosios belami(?) melodijos pagrindu. Linksminomės iki aušros... Maždaug po poros savaičių areštavo beveik visus dvejų paralelių klasių berniukus ir "izoliavo" nuo dešimties iki penkiolikos metų... Dar vėliau tie berniukai rašydavo mums laiškus - pasitaikydavo, kad kai kurie tai darydavo "per kalkę" bent trimis adresais...

85438. Bel ami2012-03-26 22:52
Tai buvo Eva`os Busch (1909-2001) atlikta melodija "Bel ami" iš to paties pavadinimo 1939 metų filmo pagal G. de Maupassant`o kūrinį. Čia galima paklausyti melodijos: http://www.youtube.com/watch?v=n5BqXOKDqLs.

85451. J.2012-03-27 08:35
Labai ačiū už "Bel ami" nuorodą. Labai.

85502. J.2012-03-27 13:02
Nėra už ką, džiaugiuosi, kad aptikau, būtent tai, pačiam įdomu ir patiko. Tokia muzika, beje, daro įtaką neofolkui artimam stiliui martial industrial, kur neretai panaudojami intarpai iš senų dainų, radijų transliacijų atkarpų etc.

85589. ogi2012-03-27 19:02
o bet tačiau skystokas tekstukas, pirmos pastraipos dar teikia šiokios tokios vilties, bet toliau... "Bent pusė iš devynių kūrinių įdomūs dėldėl folkmuzikoje neįpras­tų instrumentų – akordeono bei smuiko". Vargeli, o tai kokie instrumentai folkmuzikai labiau įprasti, negu šitie čia paminėti?!! Ar čia toks pašmaikštavimas turėjo būti? Po tokio viražo pokalbis apie postfolką ar neofolką praktiškai netenka prasmės. Sėskis, du.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:49:59 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba