Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-23 nr. 3372

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ELENA BALSIUKAITĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ27
• GIUSEPPE’S VERDI REQUIEM
• MARTA VOSYLIŪTĖ4
• VILMA ŠILEIKIENĖ2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Rupūžė
5

REDAKCIJOS SKILTIS 
• GYTIS NORVILAS.
Įšalas, ištižimas, bestuburystė ir kiti sezoniniai reiškiniai
16
• TRUMPA KRONIKA

POLEMIKA 
• JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS.
Politika pavasario fone
46

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Maironis – tarp Kauno ir Vilniaus
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Gyvenimas: kelionė ar pasakojimas?
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Eseistinis džiazas
5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-L..
Broniaus Gražio tapybos vaizdai
1
• KRISTINA BUDRYTĖ-GENEVIČĖ.
Ne tik tapyba
1

KINAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Pavasaris trykšta pro akis
10
• IEVA TOLEIKYTĖ.
Užčiuopti neapčiuopiama

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Prabėgęs laikas
6

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana
4
• MICHAEL COVENEY.
„OperaUpClose“

PAVELDAS 
• NIJOLĖ MASIULIONYTĖ.
Ermitažas Lietuvoje
3

POEZIJA 
 AIVARAS VEIKNYS43

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Paskui mirė tėtis
7

VERTIMAI 
• ANDREJ ADAMOVIČ

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Teksto svoris

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOVAIDAS PABIRŽIS.
Neofolko kraštovaizdžiai
15
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Kas kitas, jeigu ne jis
8
• Esu ganėtinai laimingas3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Vilmos Šileikienės „Procesas“
1

LITERATŪRA KITAIP 
• Reklama2

SKELBIMAI 
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas4
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

DE PROFUNDIS
„Per Klivlendą teka upė, taip užteršta,
kad kartą per metus užsidega.
Seniau dėl to širdį skaudėdavo,
o dabar tik juokiuos.“ Kurt Vonnegut
 
• HERKUS KUNČIUS.
Vienaveiksmės pjesės
6

Paši raši 
• Šimtas pirmoji savaitė478

POEZIJA

AIVARAS VEIKNYS

[skaityti komentarus]

iliustracija



          Laumiukas. Gimimas


          (1) Jie pasakė sudiev, ir žvaigždė pabučiavo jų veidus*,
          iš aukštybių tamsių per pakopą ar tris nusileidus,
          savo lūpom jaunom; ir sužibo karalių karūnos,
          ir greituoliai žirgai, – vos pajuto juos žergiančius kūnus, –
          nudundėjo tolyn per laukus mėlynuosius; atvėsus
          jiems nestigo liepsnų, kuriose lydės plienas, griuvėsiuos
          jie nakvojo kaskart, kai užklupdavo lietūs ar vėjas;
          amžiai lygo paroms; dviems dekadoms skylėn nugarmėjus,
          (9) šonuos blyksi ženklai, kilometrų stulpeliai nurodo
          ne atstumą, o tai, kiek jau žvirgždo – kampuoto bei juodo –
          susispaudė širdy; apsauginės tvorelės, krūmynai
          išryškėja aušroj, ir karalių žirgai žalvariniai
          vėl šuoliuoja pirmyn – su šešėliais dienos lenktyniauja,
          kas pastatė už juos, tiems lenktynės šios virina kraują;
          bet kelionė baigta; ir nebūtina nieko ištarti –
          plyšus juostai, plačiai atsivėrus numanomiems vartams,
          (17) kiek aplinkui šviesos, koks didingas akropolio stilius,
          virš kurio pamažėl saulės bronzinis diskas sudilo,
          vėl atkuto barai, gatvėm srūva neblaivūs praeiviai:
          valdininkai, meistrai, paleisti nuo tarnybos kareiviai
          žengia maršo ritmu, elegantiškai sukasi poros –
          jas palydint žvilgsniu, galvoje kirba mintys nedoros;
          šis pasaulis kitoks, čia aiškiau viskas girdis bei matos –
          tai pradėkim nuo to, kad kiekvienas čia – centras visatos;
          (25) tai pradėkim nuo to, atsisakę saldžių gražbylysčių –
          jos kaip gėlės, tačiau, vos įkvėptos dievų, tuoj nuvystų,
          tad – naktis tik naktis, tad – mažieji veikiausiai tik miega,
          šiaurėj niaukias dangus, žemė priima pirmąjį sniegą;
          žemei maža erdvės, termometrams buksuojant ties nuliais,
          šoka ugnys languos, kyla garas, reklamos įžūlios
          mena liepą, kuri pasislinko atogrąžų juoston –
          štai ir visas ruduo; trys karaliai nesudeda bluosto:
          (33) apsvaiginti kvapų, pakerėti spalvų karnavalo,
          šiuos žarnynuos painiuos trys išminčiai be nuovokos malas
          tarp Hefaisto sūnų, Afroditės dukrų smailiakojų –
          ten dar skamba varpai, čia jau laikrodžių strėlės sustojo
          ties vienuolika: du; o pasuksi už kampo, ir gruodis
          sidabrinius dantis tarsi antgalius iečių parodys,
          vyrai eglių išeis, senės šluostys girliandas dulkėtas,
          metai dvės, nenudvės – pasismaugs ant girliandų tų, vietos
          (41) neberadę ramios; bet sugrįžkim atgal – baltos Kūčios:
          atsiduoda žuvim, vėjui miestą į pietryčius pučiant
          tarsi arką, kurioj prakartėlių daugiau negu reikia –
          ir visur Marija kūdikėlį suvystytą laiko
          (nors jis gims tik rytoj), ir galvijų šiaudinės kaliausės
          to vaikelio širdies – savo snukiais sutaurintais – klausos;
          o pačiam pariby, – kur šviesa su tamsa skaudžiai kertas, –
          ką tik gimė žmogus, dekoracijų aukso nevertas:
          (49) jam neduota žvaigždės, kad per naktį kaip kelrodė šviestų,
          žiburiukas, – ir tas, – dar eilutės nebaigus, – jau blėsta
          it paukštuko dvasia, pasiklydus brūzgynuos bekraščiuos –
          visažinių šimtai, o paukštuko nė vienas nerastų;
          ir tik laumės, kurios slėpynes čia pamėgo vaikystėj,
          prie ugnelės drovios pamažėl prisiartinti drįsta –
          storakasės, grubių veido bruožų, seniausiai išvytos
          iš šventovių aukštų, naujo amžiaus dievams pastatytų,
          (57) ir todėl jų nėra: laumių pėdsakus glotniai užpusto;
          keičias vėjo kryptis – gruodis sausį pasveikina rūstų,
          išsitaškius era, smilkalai neužgožia degėsių
          debesylų aitrių; bet klausykime: vakarą vėsų
          tyliai prunkščia žirgai, iš giliausių miegų išvaduoti –
          tuoj trijulė prieis, ims juos glostyti, kalbint, balnoti –
          ruoš kelionėn, kuri – tarsi amžiai – ilga nusimato,
          pirmapradėms jėgoms sukant girgždantį kosmoso ratą;
          (65) taigi prunkščia žirgai, kietą grindinį trypia (lyg burtų
          palankius sau kelius), stojas piestu, sniegus nusipurto,
          dar minutė kita – ir raudona pavirsta į žalią,
          pareiga atlikta, čia jau niekas nelaiko karalių;
          jie pasako sudiev, ir žvaigždė pabučiuoja jų veidus,
          iš aukštybių plačių prakartėlės dėžėn nusileidus;
          verias vartai, už jų kelio vingis į dešinę suka;
          anei dvasios danguj – žemėj motina žindo laumiuką.


          * veidus – sudiev (palindromas)



Karolis Černeckis. „Barakas. Linijų istorija 1“.
Monotipija




          Laumiukas. Pasikėsinimas


          (1) Gruodžiui įpusėjus – pilnatis, tarytum
          viršum miesto vartų, nakčiai nerakintų,
          apsnigtų jo gatvių, iškabų, žibintų
          žiedo formos skydas danguje nušvito,
          kad tave, vaikuži, – vos užmigsi, – gintų
          (6) nuo tamsos kohortų – jos be vietos trankos:
          kaukši vėl kanopom turgūs ir bažnyčios,
          žybsi piktos akys, tirta lūpos gličios,
          bet visų bjauriausios juodaskūrių rankos –
          švilpdama alėjom, kariauna ši tyčia
          (11) beldžiasi į langus pusgirčių kavinių,
          neblaivių taisyklų, ateljė olandų,
          graikų restoranų – kur žvelgi, girliandų
          it kokių rožančių žmonės prikabino,
          pluša nelabieji – jas nutraukti bando,
          (16) nepavykus: staugia, spjaudosi, burnoja,
          raižo upių ledą, kariasi ant tiltų,
          patilčių dvaselėms šiepia savo iltis –
          kipšai ir bildukai nudaužytais šonais –
          didelis stebuklas, jei staiga prabiltų
          (21) bent vienoj krūtinėj paukštis giesmininkas,
          iš gilaus letargo pančių išvaduotas;
          debesis kaip kalnas – senas ir kuprotas –
          nuo tamsiausių tolių pamažėl atslinko,
          įsakytas skydui pirmą smūgį tvoti:
          (26) ir pažyra žvaigždės sidabru ant miesto
          snaudžiančių stotelių, klombų, šviesoforų,
          valkatos šunelio, veiksmą nepadorų
          baigiančio atlikti, – eitų, išsitiestų
          amžiams jau, šukuotas juodo speigo šuorų, –
          (31) ir pabyra jaučiai, liūtai, ožiaragiai;
          šienpjoviams darbštuoliams debesį šienaujant,
          baltažiedis skydas danguje kaip naujas
          spindi ir pulsuoja, apkaltai jo dega –
          tai miegok, vaikuži, – ilsink savo kraują
          (36) tą, kurį užuodžia gūdžios žemės dvasios:
          į kiekvieno kiemą nekviestos užeina,
          sukaliojas, trepsi, ūžia vėjo dainą,
          ant stiklų kristalais šalčio pasirašo,
          vos katrai pavargus, ją tuoj kitos maino –
          (41) duodasi, nerimsta mėlynskarės, durų
          odą skaudžiai žnaibo, rankenas klabena;
          velnio pabučiuotos atlekia raganės,
          dvišakiais saldžiausiais šnypščia gudrios, buria –
          pašakykit, mieloš, kaš čionai gyvena,
          (46) sudejuoja vargšės, burtų neatlaiko –
          spaudžiamos gyvačių, imas darbo juodo –
          klapsi liežuvėliais, tauškia, ir atrodo,
          jau nežino jokio – net menkiausio – saiko –
          taukšdamos gyvuosius paeiliui išduoda:
          (51) čia – šeima chirurgų, ten va – irzlios našlės,
          padavėjos, slaugės, šaltkalviai, draudikai,
          plačiapečiai bokštai, laibakojai rikiai,
          drovūs, trumparegiai, ilgapirščiai, gašlūs,
          šiuos – aplankė džiaugsmas, tuos – visi paliko,
          (56) o toliau: vėl slaugės, staliai, advokatai,
          batsiuviai, kirpėjos, – kelios miesto kartos,
          iš aistros kūrybai Viešpaties sutvertos, –
          laikrodžių rodyklėms naktį skrodžiant ratais,
          lovose – it plekšnės sužvejotos – vartos
          (61) per miegus, vaitoja, vos pašoks kas – girdi,
          padermė klastinga žemėj kelia puotą,
          debesį – tarytum ožį neraliuotą –
          įkalba, kad smogtų pilnačiai į širdį,
          tau, vaikuži, laumių švelniai dovanotą:
          (66) ir pasiunta vėjas – karčiais baisiai plakas,
          pro balkonų langus veržiasi į vidų,
          žarstos meteorais, kur suprunkš, ten lydos
          riebios sniego pusnys, traška medžių šakos,
          virš kurių – tik pusė baltažiedžio skydo
          (71) švyst – dalgiu sidabro, gina kraują jauną,
          demonus kaip žirnius saujomis kapoja,
          inkščiant beuodegiams, keikiantis trikojams,
          debesį barzdylą negyvai užpjauna –
          tai miegok; te sapnas miegančiam diktuoja
          (76) Pirmapradžio valią: fleitų bei trimitų
          muzika švenčiausia velniui maišo kortas,
          ir sukyla visos pragaro kohortos –
          viršum miesto bangos siautulingos ritas,
          mirksi kelios žvaigždės, išmestos už borto,
          (81) kol visam nugrimzta jūron kalavijų,
          žūtbūtinei kovai kruopščiai išgaląstų –
          neapeis pelytė pašautų jai spąstų;
          šienpjoviai seniausiai mergą nusivijo;
          vienas tik šunelis maldai susimąsto;
          (86) valanda – ir viskas: blogio jėgos aršios
          į drobulę supa vaiką pūstažandį,
          susupa, suvysto, linksmos gatvėm brenda –
          tuoj dalinsis grobį; bet planus jų taršo
          ties stogais rytiniais švintanti padangė –
          (91) žemėn bliūkšta skaros, vietoje sudyla
          džiūsnos plikaskūrės, tuščios plaikstos kilpos,
          virduliai pirmieji ant viryklių švilpia,
          kubiluos užraugtos tešlos sparčiai kyla,
          aikštėje centrinėj džiugiai eglė virpa,
          (96) tai sakyk, pelyte, pas ką žydi žiedas,
          vėliavai skaistveidei viršum miesto tekant –
          ir dvasia pilkoji, – sesė laumiaakio,
          mirtimi vaduota, – strimgalviais nurieda
          paklausyt, ką žiedas – jo krūtinėj – šneka.


 

Skaitytojų vertinimai


85374. :)2012-03-26 15:16
Veikny Veikny

85390. bobas2012-03-26 17:24
Talentingas jaunikaitis, tik savo raštuotus mezginius galėtų nerti ne iš tokių senų patrūnijusių siūlų.

85407. nebobas2012-03-26 19:34
Kam patrūniję, o kam netrūnijantys. Gražu, Aivarai :)

85410. ... :-( 2012-03-26 20:16
Kur čia poezija?

85414. tai2012-03-26 20:38
ne poezija, kandžių užkapotas mezginukas, megztinis, kitką kol kas nutylint - šį vakarą nėra nuotraikos tokioms a la poemoms komentuoti :)

85418. kaimynka2012-03-26 21:01
a la tai pasake...

85428. vp2012-03-26 21:55
Puiku, Aivarai, - vienas malonumas skaityti. Linkiu sėkmės.

85440. pritariu,2012-03-26 23:24
tai ne poezija, tai - Poezija.

85441. Tadas :-) 2012-03-26 23:45
Antano A. Jonyno Arčibaldui gimė broliukas!

85442. Katė :-) 2012-03-27 00:05
Ne vaikinas, o vulkanas: vaizdų, žodžių,oksiumoronų, rimų, ritmų,įvaizdžių.... Labai įdomu. Lietuvoje bręsta didelis poetas. Tik niekur nereikia paisyti pavydžių, pagiežingų, piktų komentarų. Sėkmės!

85443. ups! :-) 2012-03-27 00:12
Gal didysis mūsų romantikas Adomas Mickevičius teikėsi reinkarnuotis pagaliau Lietuvos žemėje? Burokas nustebino, dabar Veiknys, dar kelių neprisimenu. Atgimsta Lietuvos kultūra pagaliau, Ačiū Dievui

85444. padangėj giesmę giedą angelai 2012-03-27 00:46
O skaidrūs dangiški garsai , kam atplaukėt į šį kampelį?
Senai esam praradę viltį, į tokias aukštumas pakilti... Aaaleliuuja .. Klasika... nors tu ka..

85569. daugiau įgeidis2012-03-27 16:49
rašinėti, nesvarbu apie ką, išsirankiojant frazeles iš ten ir ten, paties žmogeliuko vaizdinis supratimas, temos vystymas, žodynas skurdus baisiai, kažkas tokio surogatiškai bjauraus patiekta, rodos n kartų susizgribus bandyta sukurt kažką, tai vėl vis pamėtyta a la klasikos, kuri čia taip pat neskamba. savitumo jokio, o apimtis milžiniškai milžiniška. poezija nė nekvepia, nes poezija tai kūryba, kur atsiranda prasmės, bet ne prasmenga. eiliuotojas, bet ne poetas, pajuskim gal skirtumą vieną kartą. apie tokius dar antikos laikais rašė kritikai, jei jau mūsų spauda išsiverčia be kritikos, tai bent pasiskaitykite tūkstantmečių senumo tekstukų, netingėkime pasieškoti, domėtis, gal tai padės suprasti grafomanišką eiliavimą nuo Poezijos. linkėjimai skaitytojams pajutusiems ir nepajutusiems koktumo ir pasidygėjimo jausmus, šitoje darkalynėje.

85596. daugiau mechanika2012-03-27 19:32
Net matau kaip autorius dirbo.

85601. kritika2012-03-27 19:54
"Kita vertus, nepaaiškinamumo dėmuo skiriant premijas išlieka stabilus – turiu galvoje ne anksčiau minėtuosius apdovanojimus, kurie galbūt nekelia abejonių, o jaunųjų skaitymų komisijos veiklą ir jų išrinktą nugalėtoją Aivarą Veiknį. Ryškios R. Stankevičiaus įtakos neišvengęs, su poetinėmis formomis neretai nesusidorojąs poetas, kuris, be to, turi talentą skaitymams išsirinkti silpnesniuosius savo tekstus, nūdieną galbūt ir nėra tas žmogus, kurį vertėtų skubėti apdovanoti, juo labiau kad tuose pačiuose skaitymuose dalyvavo ir, regis, geresni poetai – Ilzė Butkutė, Aušra Kaziliūnaitė ir Tomas Petrulis. (Aišku, sėkmė yra bent tai, kad laurai iš inercijos nebuvo skirti nykiai pasirodžiusiam šių metų PK konkurso laimėtojui Mindaugui Nastaravičiui.) Apskritai žvelgiant į A. Veiknio poetinę karjerą susidaro įspūdis, jog kas nors iš vertintojų jo talentu tiki labiau nei jis pats, iki šiol vis dar sugebantis surimuoti „laikas“ ir „vaikas“, ir savo dėmesiu gabiam jaunuoliui galbūt net kiša koją, trukdydamas ramiai pabūti „nesuprastam ir neįvertintam“. (Absurdiška situacija: daugybė poetų nėra skaitę nė eilutės A. Veiknio kūrybos, tačiau yra bent puse ausies girdėję, esą šis labai gerai rašo.)" (A.Jakučiūnas)

85602. geras2012-03-27 19:58
geras tas Veiknys - nevarykite.

85606. Simajudas2012-03-27 20:18
Puiki poezija, tokios dabar stinga beveik visuose kultūriniuose leidiniuose. Gražiai susiskaito ir mitologiniai įvaizdžiai ir visi buities daiktavardžiai, smulkmenėlės, aplinka. Brodskiškai žavu. Dabar čia taip pamaniau, kad autorius ateityje galėtų pradėti rašyti "dvigubo adresato" tekstus - ir suaugusiems, ir vaikams. Juk reikia užpildyti kažkam šį geros literatūros stygių...

85637. etnografija2012-03-27 22:36
„Idėjiškumo, nacionalinių tradicijų ir meninių vertybių monopolis lieka tvirtai sugniaužtas vyresniųjų rankose. jaunieji trypčioje periferijoje. Ir vis dėl to neramu. Tarytum visa dublerių komanda būtų užlipusi ant lyties, kurią nematomos srovės neša tolyn, nežinia kur („Į dekadentizmą“, – šaukia budrūs sargybiniai, patys kitados ilgai nešioję šitą geltoną „Dovydo žvaigždę“). Distancija tarp kartų nesulaikomai didėja, lemiama žmogaus padėties ir mąstymo pokyčių.“ Vytautas Kubilius 1986 m. Ar kas pasikeitė? Taip. Poetų kartos.

85655. nerka2012-03-28 07:41
jakučiūno nuomonė durna. Vienintelis konkretus priekaištas Veikniui yra tas, kad rimuoja laikas ir vaikas. Bet tai nesąmonė. Pas klasicistą venclovą dar ne tokių rimų rasite, bet pas venclovą tai jau gerai, jis meistras, jam galima.

85711. St.Rimvydas2012-03-28 17:34
Sveikinu, Aivarai - labai gera tavo poezija. O į pavyduolių "kritiką" išmok nekreipti dėmesio - dar daugel jų gyvenime sutiksi :)

85712. tai2012-03-28 18:38
apie kokią meistryst čia kalba st.rimvydas, hmmm...kur ji?

85718. terra2012-03-28 19:30
per daug žodžių, bet jaunystėje tai - sveika :)

85726. o 2012-03-28 21:14
terra švelni kaip niekad :)

85750. muse >> daugiau įgeidis2012-03-29 08:18
kartojatės. pats save plagijuojate? nieko naujo nesugalvojate? po kiekvieno naujo, jauno, talentingo poeto eilėm tuos pačius komentarus dėliojate? asas? pasipūtėlis neįvertinatas, manai, kad kitą pamažinęs pats tapsi aukštesnis?

85779. M.K.2012-03-29 11:28
Jei Veiknio poezija būtų prasta, tai vargu ar jį būčiau įsidėmėjęs prieš kokius penkerius metus ir toliau skaitęs bei sekęs publikacijas.

85780. krapas2012-03-29 11:46
Taigi, vėl trys karaliai, vėl stojas piestu žirgai, mirga žvaigždelės mėlyniuose toliuose, galvoja kirba mintys nedoros, vėl griuvėsiai, barai ir kareiviai, praeiviai, nematantys tikro stebuklo - motina žindo laumiuką. Ar gražus šis koliažas - skonio reikalas, žinoma, ir dėl skonio nesiginčysiu, bet gi girdėta tai, oi kaip girdėta. Tad kam kartoti tai, kas jau 101 kartą buvo pasakyta?

85803. krapikas2012-03-29 15:33
Visi poetai kartojasi, bet tik geri tai daro nepakartojamai. Bravo!

85818. **musytei2012-03-29 17:51
jei jūs užsiimate nekontroliuojamu sekimu, t.y. paslapčiomis studijuojate vartotojų IP, kas neseniai pasirodė yra šios svetainės realybė, greičiausiai, kad tai yra realybė, kalbant apie ištrintus kai kurių nepatikusių vartotojų komentarus. tai jei užsiimate tuo, tada man yra ypatingai malonu būti jūsų sekimo akiratyje. tik atkreipkite, kad kritikuoju bet kokius antipoetinius apsireiškimus, bet kokius plagio variantus, plagio variacijas - kompiliacijas ir jokios muselių palaikymo komandos man nėra įdomios, tiek kad imčiau pritarti jų zyzimui. nesvarbu amžius, svarbesni čia būtų, kad ir patie S.G. mintis, jog liet. poezijoje neatsirado nė vieno poeto originaliu būdu, tiesa tas nei vieno vis tiktai turi išimčių. muselės tokio kalibro, tokio nulipdymo poetus lydi nuo pat jų ištopinimo bei ištupėjimo mėgėjų svetainėse iki jų pasirodymo spaudoje. jūs truputį prieštaraujate sau, sakydama jog nevertinate manęs, juk atkreipėte dėmesį į mane, galbūt ne tik į mane. tai kiek pažengęs yra jūsų security tinklas sekimo ir registravimo srityje?

85820. taigi2012-03-29 18:13
jo bet kuri atkarpėlė, bet kuris atskirai paimtas eilučių blokas, nepavadinčiau to nei poemos atkarpa, nei labai ilgos dainos priedainiu, yra: žarstymasis meteorais (66), prunkštimas (66),traškėjimas (66) ir kas tik norite, betgi bet kuri atskirai paimta dalis tik siluetiškai jungiasi į prasmę, betgi bet kuri dalis jau skaityta tose pačiose svatainėse, bet kurios dalies autorius gali parašyti ne prastesnę poetinę dedikaciją, kaip kad tai padarė dižiai originalus Ch. Bukowski, jis parašė kūrinį, kuris greičiausiai vadinosi taip - Kekšei pavogusiai mano eilėraščius. Skaitėte Charlį? Jei ne, tai rekomenduočiau. Veikia teigiamai, gydomąja prasme - gydo nuo pastangų bet kokios grafomanijos apraiškas vadinti poezija. Geriau jau vogti jį, nes jis nieko nebededikuos. Best wishes for you, darling!

85823. žymėjimas2012-03-29 19:00
dalys tos, žymimos- (...), lyg maži keksiukai barstyti cukrumi, todėl ir nėra maistas literatūrine prasme, o daugiau papilkėjęs barstalas barstalas. papilkėjęs, nes jau nuo senumo sudrėkęs ir priplėkęs.

85827. Simajudas2012-03-29 20:32
Daug kam tiesiog pavydas bambą graužia, bet Tu, Aivarai žinai ką darai ir, manau, toliau rašysi tokius gerus kūrinius. Kaip, kad bylojo J. Brodskis: „Rašyti eilėraščius verlibru – kaip žaisti tenisą be tinklo". Šiuose tekstuose yra ir "žaidimas" ir "tinkelis". Offtopic: aš pvz. visai nesuprantu Ch. Bukowskio fenomeno - veikiausiai tai antivartotojiškosios visuomenės asocialų, alkoholikų, anarchistų ir valkatų sukurtas "anti-literatūrinis anti-autoritetas" ir tiek...

85835. Simajudui. tai2012-03-29 21:45
kad suprastumėte Bukowskį, reikia teniso tinklelį nuo akių nusiimti. o atseit pagal Brodskį, Aivaras mėgsta rašyti, mėgsta... :) tai jau žinom.

85837. Matau,2012-03-29 21:57
Veiknys abejingų nepalieka... :)

85846. Talents2012-03-30 08:26
šonuos blyksi ženklai, kilometrų stulpeliai nurodo ne atstumą, o tai, kiek jau žvirgždo – kampuoto bei juodo – susispaudė širdy;

85886. Neblogai2012-03-30 14:42
Jaunatviskai gaivios fantazijos zaismingumas, nors vaizdai folkloriskai tradiciniai. Vietomis savotiskai primena G. Cieskaites poezija.

85906. nepalieka, tai jau taip2012-03-30 17:08
tiesų sakunt ir teisybi ištariunt tai, tiek kvailiai, tiek išminčiai, ir tie ir anie, paskutinieji beje ne tiek, visados yra dėmesio centre. pats Veiknių jaunuolis nėra ir nebūtų tiek įdomus, jei literatūrinė agentūra su keletu kandidatūrų šitaip apysmarkiai po savo globotinių tekstais, geresniais ir visai ne kokybiškais, kaip kad šis, kurio generatyvinė jėga yra plagio idėjoje ir neprasmingų žodžių jūroje, taip intensyvokai nesireikštų. visos galios ir amatinykiški pamokymai, neabejingi paskatinimai, visoks palaikymas, gražūs ir nelabai patarimai yra ne vaikėzų rankose, tai jau seniai matoma, pasižiūrėkite į tų pačių autorių, na, ne tiek į idėjų vystymą, bet kad ir į žodžių jungčių talpumą. jei laiko tam turėtumėte, aiškinti nieko daugiau nereikėtų. vaikėzas, autorius, jis šiuo metu negali nieko rišlaus pasakyti kiek žinoma. rašo nebūdingus pačiam sau laiškus, iš kurių nieko neįmanoma suprasti. kad jis yra tų laiškų autoriu, tuo tai man nesunku patikėti. išskirtinis lyrinės kalbėsenos bruožas yra rišlūs sakiniai, niekaip nesusiję tarpusavyje, taip būna dar nebrandiems autoriams. kas žino, gal kada subręs, na o minėtas kritiko visai nekritinis pasisakymas dėl Veiknio, jis turėjo būti pasakytas tik stebint autorių iš šalies, tam tikru atstumu- puikybė jį užliejusi aukščiau smakro, kuris literatūrine prasme dar net nepradėjo vystytis. taigi, apibendrinant- išpuikimas ir literatūrinės suvokties besmakrystė šį jaunuolį esamu momentu žudo. svarbu jog nepribaigtų .

85918. algė2012-03-30 20:23
Nežinau, ką jūs čia visi kalbate. Nežinau, kas yra geras eilėraštis, o kas - blogas. Bet man čia viskas labai gražu ir įdomu.

85951. budulis2012-03-31 09:55
normaliai

85956. fu2012-03-31 10:42
idomus naujas balsas. tik gal pernelyg priliteraturinta, perkrauta visko. Vietoj dvieju ilgu daug smagiau butu sesis trumpesnius paturet, pasakytu patyrusi pasileidele.

85957. Chaja2012-03-31 10:54
Daug triukšmo dėl nieko.

85972. J.N.2012-03-31 15:43
Tobula.

85994. >>>85569.+85906.2012-04-01 12:36
Baikit pavydet, nuo jums talento neprisideda

92053. siaube, 2012-05-30 00:27
kaip jis reklamuoja šitą puslapį, tas nevykėlis Brodskio perrašinėtojas. o čia, Brodskio jau nieko neberandu. tik dar didesnę nykumą, nei kituose autoriaus apsakymuose. taip, galima vadinti ir apsakymais. http://zaliazole.lt/viewuser/uid/5632/

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:49:46 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba