Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-23 nr. 3372

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ELENA BALSIUKAITĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ27
• GIUSEPPE’S VERDI REQUIEM
• MARTA VOSYLIŪTĖ4
• VILMA ŠILEIKIENĖ2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Rupūžė
5

REDAKCIJOS SKILTIS 
• GYTIS NORVILAS.
Įšalas, ištižimas, bestuburystė ir kiti sezoniniai reiškiniai
16
• TRUMPA KRONIKA

POLEMIKA 
• JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS.
Politika pavasario fone
46

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Maironis – tarp Kauno ir Vilniaus
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Gyvenimas: kelionė ar pasakojimas?
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Eseistinis džiazas
5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-L..
Broniaus Gražio tapybos vaizdai
1
• KRISTINA BUDRYTĖ-GENEVIČĖ.
Ne tik tapyba
1

KINAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Pavasaris trykšta pro akis
10
• IEVA TOLEIKYTĖ.
Užčiuopti neapčiuopiama

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Prabėgęs laikas
6

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana
4
 MICHAEL COVENEY.
„OperaUpClose“

PAVELDAS 
• NIJOLĖ MASIULIONYTĖ.
Ermitažas Lietuvoje
3

POEZIJA 
• AIVARAS VEIKNYS43

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Paskui mirė tėtis
7

VERTIMAI 
• ANDREJ ADAMOVIČ

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Teksto svoris

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOVAIDAS PABIRŽIS.
Neofolko kraštovaizdžiai
15
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Kas kitas, jeigu ne jis
8
• Esu ganėtinai laimingas3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Vilmos Šileikienės „Procesas“
1

LITERATŪRA KITAIP 
• Reklama2

SKELBIMAI 
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas4
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

DE PROFUNDIS
„Per Klivlendą teka upė, taip užteršta,
kad kartą per metus užsidega.
Seniau dėl to širdį skaudėdavo,
o dabar tik juokiuos.“ Kurt Vonnegut
 
• HERKUS KUNČIUS.
Vienaveiksmės pjesės
6

Paši raši 
• Šimtas pirmoji savaitė478

MUZIKA

„OperaUpClose“

MICHAEL COVENEY

[skaityti komentarus]

iliustracija


Opera daugumai žmonių siejasi su pasenusiais kanonais ir prašmatnumu.
Naujoviškai mąstantys prodiuseriai nori visa tai pakeisti.


Operos pasaulyje yra pokyčių. 2011 m. gegužės 21 d. naujasis Glainborno sezonas prasidėjo grandioziniu šešių valandų trukmės Wagnerio „Niurnbergo meisterzingerių“ spektakliu. Tą patį vakarą Londono Rytuose, vieno iš aptriušusių Islingtono pabų galinėje salėje aštuoni dainininkai ir pianistas atliko sušiuolaikintą dviejų valandų trukmės Puccini’o „Bohemą“.

Didesnio teatro kaip socialinio reiškinio kontrastas nesugalvosi. Glainborne daugybė vakariniais apdarais išsipuošusių verslo magnatų tempė piknikų1 krepšius šventojo vokiečių aukštojo meno desertui. Islingtono „King’s Head“2 pabo klientai, studentai ir kuklių finansinių išgalių teatro lankytojai tapo papildomais spektaklio apie skurstančius menininkus veikėjais.

Šitoks atlikėjų ir pabo klientų susiliejimas įvyko mažos kompanijos „OperaUpClose“ pastatyme. Antrasis „Bohemos“ veiksmas, kuriame Miuzetė apsimėto užgauliomis replikomis su savo mylimuoju Marčelu ir vyresniu gerbėju, vyksta kavinėje. Šiuo atveju publika buvo „King’s Head’o“ pagrindinėje salėje su baru, manydama, kad vis dar tęsiasi spektaklio pertrauka. Staiga barmenas uždainavo, juo pasekė pora užkandžiavusiųjų. Likusieji atlikėjai taip pat buvo pasklidę po seną Viktorijos laikų salę. Visi kiti lankytojai nuščiuvę ir pralinksmėję stebėjo veiksmą. Jaudinanti situacija išsisprendė prieš grįžtant į apšiurusią galinę salę stebėti likusio operos veiksmo.

„OperaUpClose“ pelnė 2011 m. Laurence Olivier apdovanojimą už novatoriškiausią operos pastatymą. Šis įvykis dar įdomesnis tuo, kad vyko „Cock“ tavernoje – pigiame, aptriušusiame pabe. Paskutinįsyk ėjau pro „Cock“ taverną aštuntajame dešimtmetyje, tąsyk joje niekam nežinoma grupė „Kilburn and the High Road“ (vėliau tapusi garsiąja rokenrolo grupe „Ian Dury and the Blockheads“) barškino Bilerikėjaus3 balades.

„OperaUpClose“ įsikūrė 2009 m. „Cock“ tavernoje. Kompaniją įsteigė klasikinį vokalą studijavęs Adamas Spreadbury-Maher, tenoras iš Australijos, nepakenčiantis „naftalininės“ operos, ir vadybininkė Robin Norton-Hale, buvusi Anglijos gastrolių operos trupės (English Touring Opera) reklamos agentė.

„King’s Heade“ ši kompanija veikia kaip alternatyvaus operos teatro trupė, kiekvieną savaitę keičianti repertuarą. Daugelis „OperaUpClose“ trupės artistų dainuoja choruose ar atlieka vaidmenis nedideliuose šalies operos teatruose: Oksfordo „Garsington“, Hampšyro „The Grange“ ar Holland Park Opera. Tačiau „King’s Heade“ nėra tos ypatingumo ir iškilmingumo atmosferos, kuri apgaubia net ir mažiausius operos teatrus. „Prob­lema ne tai, kad į operą negalima ateiti mūvint džinsus,“ – sako Norton-Hale, „bet tai, kad žmonės mano, jog taip elgtis negalima. Penkiasdešimt procentų „Bohemos“ publikos teigė, kad apskritai pirmąsyk matė operos spektaklį.“ Pasak jos, alternatyvi opera yra logiškas posūkis gyvybingo alternatyvaus teatro formų link.

„King’s Heade“ „Bohema“ buvo rodoma iki liepos pabaigos kartu su Monteverdi opera „Popėjos karūnavimas“, adaptuota dramaturgo Marko Ravenhillo ir aranžuota džiazo trio sudėčiai. Rugpjūtį Soho teatre „OperaUpClose“ pastatė „Don Giovannį“. Norton-Hale sumanė šį veikalą pateikti kaip istoriją apie ištvirkusį miesto verteivą, besisukiojantį Soho užkulisiuose. Opera aranžuota gyvos elektronikos garso iš nešiojamojo kompiuterio ir fortepijono duetui.

Dauguma mažųjų, bet gerai žinomų operos kompanijų Didžiojoje Britanijoje –­ Billo Bankes-Joneso nuostabusis „Tête à Tête“, „Opera Circus“ ir Velso muzikinis teatras – pasuko naujoviškais keliais. Puiki Anglijos gastrolių opera gavo didžiulį finansavimą iš Menų tarybos (Arts Council). Tačiau „OperaUpClose“ kompanija, negaudama jokių biudžetinių lėšų, daro dar daugiau: tyrinėja, aranžuoja operos repertuarą ir pritraukia naujos auditorijos. Tai skatina kūrybiškumą, nors taip dirbant rizikuojama padaryti klaidų ir pasiekti visai netobulą rezultatą.

Bet ar išties reikia tobulybės ir didelių pinigų, kad teatras būtų vertingas? Išgirtas Berliozo „Fausto pasmerkimas“, kurį Anglijos nacionalinėje operoje (English National Opera) pastatė Terry Gilliamas, yra puikus, bet dekadentiškas. Jis prabangus ir besimėgaująs savo paties drąsa.

„OperaUpClose“ planuoja Janáceko „Je­nùfą“, naują Michaelo Nymano kūrinį ir premjerą Rugsėjo 11-osios atakų Niujorke dešimtosioms metinėms paminėti. Tad garsioji „Bohema“ –­ tik pradžia.



Vertė JŪRATĖ KATINAITĖ
Versta iš: Michael Coveney. OperaUpClose. Performance Notes. Prospect (London), 22nd June, 2011. Issue 184



____________________________________
1 Glainborno festivalyje spektaklių pertraukų metu žiūrovai užkandžiauja pasitiesę staltiesėles ant vejos (Vert. pastaba);
2 „King’s Head“ – Jungtinėje Karalystėje pirmasis pabe įkurtas teatras (1970 m.) Nuo 2010 m. jam vadovauja Adamas Spreadbury-Maher, vienas iš „OperaUpClose“ įkūrėjų (Vert. pastaba);
3 Bilerikėjus (Billericay) – miestas Rytų Anglijos Esekso grafystėje, apdainuotas „Ian Dury and the Blockheads“ rokenrolo grupės hite „Billericay Dickie“ (Vert. pastaba).


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:49:39 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba