Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-23 nr. 3372

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ELENA BALSIUKAITĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ27
• GIUSEPPE’S VERDI REQUIEM
• MARTA VOSYLIŪTĖ4
• VILMA ŠILEIKIENĖ2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Rupūžė
5

REDAKCIJOS SKILTIS 
• GYTIS NORVILAS.
Įšalas, ištižimas, bestuburystė ir kiti sezoniniai reiškiniai
16
• TRUMPA KRONIKA

POLEMIKA 
• JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS.
Politika pavasario fone
46

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Maironis – tarp Kauno ir Vilniaus
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Gyvenimas: kelionė ar pasakojimas?
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Eseistinis džiazas
5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-L..
Broniaus Gražio tapybos vaizdai
1
• KRISTINA BUDRYTĖ-GENEVIČĖ.
Ne tik tapyba
1

KINAS 
 JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Pavasaris trykšta pro akis
10
• IEVA TOLEIKYTĖ.
Užčiuopti neapčiuopiama

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Prabėgęs laikas
6

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana
4
• MICHAEL COVENEY.
„OperaUpClose“

PAVELDAS 
• NIJOLĖ MASIULIONYTĖ.
Ermitažas Lietuvoje
3

POEZIJA 
• AIVARAS VEIKNYS43

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Paskui mirė tėtis
7

VERTIMAI 
• ANDREJ ADAMOVIČ

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Teksto svoris

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOVAIDAS PABIRŽIS.
Neofolko kraštovaizdžiai
15
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Kas kitas, jeigu ne jis
8
• Esu ganėtinai laimingas3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Vilmos Šileikienės „Procesas“
1

LITERATŪRA KITAIP 
• Reklama2

SKELBIMAI 
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas4
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

DE PROFUNDIS
„Per Klivlendą teka upė, taip užteršta,
kad kartą per metus užsidega.
Seniau dėl to širdį skaudėdavo,
o dabar tik juokiuos.“ Kurt Vonnegut
 
• HERKUS KUNČIUS.
Vienaveiksmės pjesės
6

Paši raši 
• Šimtas pirmoji savaitė478

KINAS

Pavasaris trykšta pro akis

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


„Pavojingas metodas“ (programa „Meistrai“). Kanadietis režisierius D. Cro­nenbergas – amžinas stiprus „vidutiniokas“, taigi, pusmeistris. Bet kine tokių buvo ir bus, būtent jie kūrena kinematografinį lokomotyvą nuolatine neįsiplieskiančia ugnimi. Jiems galima patikėti bet kokią temą – išrutulios ją be trukdžių, pusėtinai gerai.



„Pavojingas metodas“

Filmo herojų Carlo Jungo ir Sigmundo Freudo disputas dėl užslėptų emocijų vyksta tokiame, sakyčiau, steriliame baletiniame ekrane – trūksta tik baltų gulbių, nors psichiatras Jungas su savo ligone-padėjėja-meiluže Sabina, sugulę gondolos dugne, visgi praplaukia prieš mūsų akis (sapne ar realybėje, neaišku). Remiamasi Jungo padėjėjos dienoraščiais, leidžiama sau manipuliuoti istorinių asmenybių bio­grafijų faktais, nuogirdomis – filmo autoriai užsikabina už tariamų sadomazochistinių Jungo polinkių ir juos skandalingai ekranizuoja. Kaip tai atrodo? Juokingai.

Psichinė liga filme demonstruojama „paveiksliukiškai“ – tarsi vartytume XIX a. išleistą iliustruotą psichiatrijos vadovėlį. Į kliniką atgabenta tėvo mušta Sabina daug gestikuliuoja ir varto akis, gurgždančios seselės ją atsargiai įmerkia į šiltą vonią, o daktarai sėdi šalia ir kažką rašo; Jungas įsitaiso už Sabinos nugaros ir šioji pradeda prisiminti... Dirbti su aktoriais, kuriančiais psichologiškai sudėtingus vaidmenis, režisierius turėtų mokėti, tačiau nemoka, ir jie – kaip kuris sugeba –­ kepurnėjasi patys.

Tačiau tikrai ne viskas taip blogai. Filmas gražus ir pažintinis. Ko vertas vien Freudo kabinetas su tvarkingai išdėliota atributika ant darbo stalo, pietūs su gausia šeima, jo cigarai ir iškrakmolyti rankogaliai, ko vertos Sabinos ir Jungo žmonos Emos nėriniuotos ir peltakiuotos suknelės be menkiausių raukšlelių ir šukuosenos iš pat ryto. O dar – filmo titrai – jie uždėti ant rašalu rašytos dienoraščių (ar laiškų) faksimilės...



„Jelena“

„Jelena“ (programa „Horizontai“). Taip, tai išplėsti kino kaip meno ir socialinio kino horizontai. Turbūt reikšmingiausias praėjusių metų Rusijos filmas, kurį rusų kritikai pavadino „antiliaudiniu“. Būtina pasižiūrėti tiems, kas atsigavo, pavyzdžiui, M. Hanekės filme „Baltas kaspinas“.

Režisierius A. Zviagincevas, kaip geras aktorius, sugeba ištempti vieno nejudančio kadro pauzę beveik iki minutės, filmo įžangoje su medžiu ir varna už lango žiūrovas dar muistosi nepatenkintas, tačiau vėliau daiktiškai apytušti ir statiški kadrai pakraunami tokia sprogdinančia problemine energetika, kad esi priverstas lįsti gilyn į ekraną. Forma atitinka turinį – jau norisi sustojusio kadro, norisi suvokti, kas gi, kodėl, iš kur. Filmas susideda vien iš klausimų. (O daugybė šiandieninio kino –­ iš atsakymų.)

Pagyvenusi medicinos seselė Jelena ištekėjo už savo turtingo ligonio ir toliau jam nuolankiai patarnauja. Pora gyvena apartamentuose miesto centre, Jelenos nevykėlio sūnelio šeima – kažin kur chruščiovkose, sūnus spjaudo per balkoną, gimdo vaikus, jam nuolat reikia padėti. Tie, kas buvo paskutinieji, taps pirmaisiais? Vargšas galiausiai gaus pinigų, „šarikovų“ padermė įsitaisys svetimoje patogioje lovoje – kadras su miegančiu, prabundančiu ir krutančiu kūdikiu sukrečia. Bebaimis režisierius.

Ir vienuose, ir kituose namuose skamba tas pats garsinis fonas iš populiarių televizijos laidų. Tai vienintelis per TV prizmę perlaužtos realybės ženklas filme; Jelena mato gyvenimą pro električkos langą, jos vyras – pro savo limuzino stiklus. Tikrojo gyvenimo kaitra ir šaltis periodiškai įslenka į griežtus filmo rėmus su Ph. Glasso muzika – styginių instrumentų crescendo pjausto filmo stingulį ir pakelia jį į tragedijos aukštumą.



„Vėtrų kalnas“

„Vėtrų kalnas“ (programa „Kritikų pasirinkimas“). Britų režisierė A. Arnold Kanuose yra net kelis kartus apdovanota žiuri prizu – kritikai ją gerbia. Viso pasaulio raštingų moterų šventenybę E. Brontės „Vėtrų kalną“ Arnold įvaizdino pavydėtinai vyriškai, ryžtingai, net revoliucingai. Ištrynė didumą romano herojų dialogų (juk visi privalo juos atsiminti), pikčiurną Hitklifą padarė juodaodį – jo akimis iš padilbų įvykius stebime ir mes. Stipriai mažėja romantizmo dozė, daugėja dikensiško natūralizmo, žmogaus aistras reguliuoja iš kadro nesitraukianti gamta (stebina tai, kad šitą ekranizaciją praktiškai sugebėta sukurti natūroje).

Vėjas, lietus, purvas (švari herojų paauglių suartėjimo scena patižusiuose laukuose), traiškomi kiškiai, šunys, arkliai. Tamsžalių viržių laukų, rusvų žemės tonų ir niūrios padangių mėlynės dermių ataka labai stipri –­ operatorius R. Ryanas (apdovanotas Venecijoje) kamerą dažnai laiko nestabiliai, „dogmiškai“, ji intuityvi, kūniška, įsismelkianti į pačius vidurius, betgi neleidžianti suartėti ir stumianti Hitklifą į beprotybę, į amžiną atskyrimą. Žmogaus likimas susimaišo su pasaulio sferomis, sugyvulėja, tampa nevaldomas, prapučiamas iš visų pusių.

Kas tuomet lieka ir kas išlieka? Daug. Herojų jausmų ir siekių nenumarinamos substancijos. Reikia pripažinti, kad šįkart režisierės moters siekiai buvo titaniški. Kaip ir kadaise rašytojos E. Brontės.


 

Skaitytojų vertinimai


85335. muse2012-03-26 11:15
"pavojingą metodą" labai norėčiau pamatyti, nors tu ką... Galėtų Jūratė paaiškinti ir kur tuos kinus galima aptikti ir kokiuose festivaliuose jie buvo rodyti, jei ką..

85336. ups! 2012-03-26 11:31
D.Cronenbergas yra pravardžiuojamas "body horror" meistru. Ši Jungo pacientė-padėjėja Sabina Naftulovna Spielrein, kilusi iš Rostovo prie Dono žydų šeimos yra būsimoji moterų psichiatrė- psichoanalitikė. Ji paliko Jungą prieš karą 1912 metais. Ot įdomu, buvę draugai Jungas su Froidu susiginčijo dėl sapnų aiškinimo ir amžiams susipyko. Jungo sapnas išpranašavo I-ąjį Pasaulinį, o vėliau ir Antrąjį pasaulinį karus. Po skyrybu su Froidu, Jungui neva buvo šiek tiek pasimaišęs protelis... jis jau kalbėjosi su gėlytėmis... bet, prisipažinsiu, ir aš kartais kalbuosi, o ką?

85337. muse2012-03-26 11:32
skaitant Jungo "Architipus" , bandžiau sukontroliuot savo sapnus. Tada ir man vos nepasimaišė protas..

85338. beje, 2012-03-26 11:35
mažai kas žino, kad Froidas mokėjo tobulai neapkęst. Šitaip jois neapkentė savo sesers Anos. Tobulai. Visą gyvenimą. Ir nevažiavo į jos laidotuves, nes nenorėjo sutikti Anos. Vat taip būna su didžiaisiais proto ir jausmų išmanytojais. Jie patys yra ligoniai.

85339. muse2012-03-26 11:50
"Vėtrų kalną" taip pat norėčiau pažiūrėti. Įdomu būtų palyginti režisierės fantaziją su tuo kaip aš įsivaizdavau herojus ir aplinką skaitydama tą knygą, jei ką..

85388. Jūratė V.2012-03-26 17:09
peržiūrėjau šito "Kino pavasario" repertuarą,deja, jau nematau nei Vėtrų, nei Froido programoje, belieka nelegalūs atsisiuntimo būdai arba laukti, kai filmas išlįs normaliame metų repertuare.

85406. Kinomechanikas :-) 2012-03-26 19:33
Nuo kada D.Kronenbergas tapo "vidutinioku" ir "pusmeistriu"? Kai recenzente perziures jo "Videodrome", "The Broods","The Dead Zone", "Scanners" ir "The Fly", tada ir gales pakomentuoti sio rezisieriaus lygi.Beje,Lietuvos kinematografe tokio "vidutinioko" ir "pusmeistrio" labai truksta.

85452. briedis kinomechanikui2012-03-27 09:28
Lietuvos kinematografe "niekas nenorėjo būti pusmeistriu", bet visiems tas geriausiai sekas- pusfilmius statyti. Jau geriau, kaip tradiciškai mie sakydavo- "svetimas prieš grobuonį". (nors dokumentika pakenčiama).

85585. Tomas :-( 2012-03-27 18:52
Skaitant šį straipsnį atrodo ,jog autorė kažko "ne to" užvalgė, galbūt kokių nors pusfabrikačių ,o galbūt visai ne tame esmė? Gal autore tiesiog bandė "išrutulioti bet kokią jai patikėtą temą", su nuostata jog pavyks "pusėtinai gerai"? Deja, deja...

85643. Sigita2012-03-27 22:53
Naked Lunch taigi šedevras :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:49:26 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba