Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-03-23 nr. 3372

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• ELENA BALSIUKAITĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ27
• GIUSEPPE’S VERDI REQUIEM
• MARTA VOSYLIŪTĖ4
• VILMA ŠILEIKIENĖ2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Rupūžė
5

REDAKCIJOS SKILTIS 
• GYTIS NORVILAS.
Įšalas, ištižimas, bestuburystė ir kiti sezoniniai reiškiniai
16
• TRUMPA KRONIKA

POLEMIKA 
 JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS.
Politika pavasario fone
46

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Maironis – tarp Kauno ir Vilniaus
3

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
Gyvenimas: kelionė ar pasakojimas?
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Eseistinis džiazas
5
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-L..
Broniaus Gražio tapybos vaizdai
1
• KRISTINA BUDRYTĖ-GENEVIČĖ.
Ne tik tapyba
1

KINAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Pavasaris trykšta pro akis
10
• IEVA TOLEIKYTĖ.
Užčiuopti neapčiuopiama

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Prabėgęs laikas
6

MUZIKA 
• ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ.
Operos scenoje – Verdi Requiem su Violeta Urmana
4
• MICHAEL COVENEY.
„OperaUpClose“

PAVELDAS 
• NIJOLĖ MASIULIONYTĖ.
Ermitažas Lietuvoje
3

POEZIJA 
• AIVARAS VEIKNYS43

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Paskui mirė tėtis
7

VERTIMAI 
• ANDREJ ADAMOVIČ

25 PUSLAPIS 
• GEDIMINAS KUKTA.
Teksto svoris

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOVAIDAS PABIRŽIS.
Neofolko kraštovaizdžiai
15
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Kas kitas, jeigu ne jis
8
• Esu ganėtinai laimingas3

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Vilmos Šileikienės „Procesas“
1

LITERATŪRA KITAIP 
• Reklama2

SKELBIMAI 
• Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas4
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

DE PROFUNDIS
„Per Klivlendą teka upė, taip užteršta,
kad kartą per metus užsidega.
Seniau dėl to širdį skaudėdavo,
o dabar tik juokiuos.“ Kurt Vonnegut
 
• HERKUS KUNČIUS.
Vienaveiksmės pjesės
6

Paši raši 
• Šimtas pirmoji savaitė478

POLEMIKA

Politika pavasario fone

JUOZAPAS KAZIMIERAS VALAITIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Karolis Černeckis. „Visur vienodi“


Per kelis pastaruosius mėnesius užgriuvo visos valstybės problemos. Dirbtinai sukelta gili valstybės krizė ir neaišku, kokie bus jos rezultatai. „Snoras“, FNTT, R. Palaitis, prokurorai –­ tai tik įžanga.

Atrodo, kad giliausios tos krizės šaknys –­ tai atominės elektrinės ir kiti energetiniai projektai, reiškiantys esminį valstybės gyvenimo raidos, net jos geopolitinės padėties pokytį. Todėl buvo ištraukta ilgai atsargoje laikyta „Snoro“ korta. Vyriausybei neįprastai sėkmingai išsprendus (bent jau kuriam laikui) banko bankroto problemą, buvo žengti tolimesni žingsniai su FNTT vadovais. Bet čia nebus sustota. 2012 metais gyvensime permanentinės krizės sąlygomis. Krizė baigsis, kai bus sužlugdyti energetiniai projektai.

Krizės režisieriai – tikrai ne gerb. R. Pa­laitis ar jo partijos vadovai. Juos stebint, kyla abejonių, ar jie suprato, ko siekiama FNTT vadovų skandalu. Tačiau sąmoningas konflikto gilinimas rodo, kad tai nebuvo klaida ar nesusipratimas.

Jei sukėlus valstybėje krizę, bus sužlugdyti energetiniai projektai (pirmiausia Visagino atominės), tai reikš, kad Lietuva strateginiais klausimais nepajėgia priimti sprendimų, kai jie prieštarauja didžiųjų kaimynų interesams. Taptų akivaizdu, kad mes jau nebevaldome savo valstybės. Turint omenyje, kad Lietuvos atžvilgiu Rusija yra užsitikrinusi Lenkijos neutralumą ar net palaikymą, ši nesėkmė reikštų tragiškai susikomplikavusią mūsų nepriklausomos valstybės ateitį. Čia verta susimąstyti ir Lietuvos verslui, apskritai įtakingiems žmonėms.

Atėjo laikas atsakyti į klausimą, ar mūsų karta gali išsaugoti savo valstybę. Ar tariamos įtakos žaidimai verti rizikos, prieš kurią stovime. Pernelyg akivaizdi grėsmė pakartoti Ukrainos kelią, kai nepajėgiančią savo interesų apginti tautą likimo valiai paliko tie, kurie lyg ir turėjo jai padėti. Bet niekas negali padėti tam, kas pats sau nepadeda.

Daug prirašyta apie Visagino atominės elektrinės projekto energetinį, ekonominį reikšmingumą visam regionui. Mažiau akcentuotas geopolitinis aspektas. Geopolitine reikšme šį projektą galima sugretinti su Lietuvos naryste NATO ir Europos Sąjungoje. Sėkmingo jo įgyvendinimo atveju išsiplėstų ne tik Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonominės ir energetinės laisvės ribos, bet ir išaugtų Lietuvos reikšmingumas JAV, skandinavams, Japonijai. Tai taptų rimta atrama Lietuvos ateičiai net ir galimos Europos Sąjungos dezintegracijos atveju. Geopolitinis atominės elektrinės projekto aspektas turėjo kai kam susukti vidurius labiau, nei galimai prarasti milijardai iš kasmet gaunamų įplaukų už dujas ir elektrą. Komplikuotųsi ir apie Lietuvą numatytų statyti atominių elektrinių perspektyvumas.

Iš tiesų faktas, kad kažkas sugeba prireikus Lietuvoje sukelti tokias krizes, rodo, kad „kažkieno“ galimybės mūsų valstybėje yra labai plačios. Ar tai kokia nors naujiena? Toli gražu, ne. Ir anksčiau buvo pavojingų signalų. Jau po V. Pociūno mirties žuvusio karininko šmeižtu visuomenei pasakyta: „Mums viskas galima.“ Neapsiriko, žūtis nebuvo ištirta. Valstybė apsiribojo pomirtiniais apdovanojimais. O šmeižto faktas net nebuvo tirtas. Ar tai neapsižiūrėjimas? Greičiausiai baimė. Baimė konfliktuoti su žmonėmis, kurie ne kartą naudodamiesi informaciniu įtakingos žiniasklaidos palaikymu demonstravo savo galias skiriant reikšmingų institucijų vadovus, šalinant iš kelio jiems neįtinkančius.

Valstybės valstybėje egzistavimas yra tikra pragaro mašina po jos pamatais. Keistas tik politikos didžiųjų abejingumas ilgametei grėsmei. Tiesiog stebinantis lengvabūdiškumas skiriant valstybei esminių institucijų vadovus. O prieš kiek metų įvairiais lygmenimis buvo keliamas aliarmas dėl nacionalinio transliuotojo. Dienraščių ar privačių televizijos kanalų savininkai turi teisę rašyti ir transliuoti tai, už ką jiems mokama. Tai jų biznis. Tačiau visuomenė turi teisę kelti reikalavimus vadinamajam visuomeniniam transliuotojui, išlaikomam mokesčių mokėtojų pinigais.

O ką matome? Atrodo, kad LTV yra privati jos vadovų politinės informacijos firma.  Politinės-informacinės LTV laidos yra nuolatinėje „opozicijoje“ dabartinės Vyriausybės politikai. Per LTV iš esmės transliuojama viena nuomonė. Štai kad ir FNTT skandalas. Ką matėme per LTV? R. Miliūtės poziciją, E. Kūrio versiją. Jei kurioje laidoje tarp 10 parinktų pašnekovų ir sėdėjo koks „kitos“ nuomonės turėtojas, tai ta nuomonė galėjo būti išreikšta vienu dviem sakiniais. Atrodo, kad Lietuvoje nebėra rimtų žurnalistų ar analitikų. LTV žinių ar politinių diskusijų laidose reikšmingesniais politiniais klausimais nuolat kalba „etatiniai“ kalbėtojai, o ekonomikos ar socialinės politikos temomis –­ Laisvosios rinkos instituto ekspertai. Jų nuomones iš anksto galime atspėti, nes mintinai išmokome.

Koks tokio „informavimo“ rezultatas? Štai iškalbingas pavyzdėlis. Neseniai šmėstelėjo žinia: Andriui Kubiliui skirtas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Lietuvos informaciniame lauke tai nuskambėjo kaip anekdotas. Kaip? Už ką? Paklauskit Lietuvos žmonių, kaip jie vertina tą faktą. O kaip galinti vertinti tai, kas netapo jokia žinia? Gal kartais LTV pasikvietė Kubilių ar kokį rimtą ekspertą ir pabandė atsakyti į klausimą, už ką taip pagerbtas Vyriausybės vadovas. Nieko panašaus nebuvo. Neteko matyti jokios analizės, bandymo pasiaiškinti, kodėl, už ką įvertintas Kubilius. Visuomenė taip ir neįsisąmonino, kad dabartinė Vyriausybė Lietuvą ištraukė iš beveik garantuotos ekonominės griūties. Iš kur paprastam žmogui suprasti, kas vyksta? Galima garantuoti, kad daugelis Lietuvos gyventojų negalėtų pasakyti, už ką būtų galima pozityviai vertinti ministrą pirmininką ir koalicinę Vyriausybę. Ir kaipgi kitaip gali būti, jei žmogus laikraščiuose ir ekranuose mato ir girdi tik depresiją varančią kasdienę dezinformaciją. Nutylimos ar iškraipomos esminės problemos. Analizė, įvairių požiūrių, alternatyvių vertinimų pateikimas turėtų būti svarbi visuomeninės televizijos misijos dalis. Vietoj to matome apgalvotai parinktų veikėjų „diskusijas“ ir niekaip nesibaigiantį bėdų turgų.

Ko reikalauti iš visuomenės, jei patys valdantieji taip ir neįsisąmonino, kad šiuolaikiniame pasaulyje tikrovė yra ne tai, kas iš tiesų egzistuoja, bet tai, ką žmogui apie tikrovę papasakoja žiniasklaida? Šiandienos pasaulyje informacija reiškia daugiau nei pati tikrovė. Jei valdantieji būtų įsisąmoninę tą esminį dalyką, gal per 4 metus būtų išsireikalavę kokios nors alternatyvos R. Miliūtei. Tegul R. Miliūtė ir net pats A. Siaurusevičius turi savo laidas, bet kodėl jiems nėra alternatyvos? Visuomenei reikalinga nešališka, objektyvi nuomonė, rimta procesų analizė. Nedovanotinas valdžios, visuomenės ir ypač inteligentijos abejingumas valstybės ir visuomenei egzistenciniams dalykams, atsipalaidavimas prieš Lietuvą daug metų kariaujamo informacinio karo akivaizdoje. Tas demoralizuojantis karas nemaža dalimi lemia visuomenės pasimetimą, orientyrų praradimą.

Informacinis karas, smegenų plovimas šiais metais turėtų pasiekti naujas aukštumas. Net sunku prognozuoti, ar kuris nors komercinis TV kanalas, didesnis dienraštis atlaikys pagundą pinigams, skiriamiems už naujos atominės jėgainės ir apskritai atominės energetikos žalos Lietuvai „išaiškinimą“. Gyventojai privalo būti įtikinti, kad japoniškos technologijos yra daug blogiau, nei Kaliningrado srityje, vos ne ant Nemuno kranto, ar Baltarusijoje, praktiškai ant Lietuvos sienos, statomos rusiškos elektrinės.

Esame ant svarbių įvykių ir sprendimų slenksčio. Niekas negali garantuoti, kad nenutiks blogiausia, tačiau tokia galimybė akivaizdi ir reali. Jei kam nors kyla abejonių dėl padėties rimtumo, rekomenduoju paskaityti, ką parašė D. Kuolys tekste keistoku pavadinimu „Gyvuok, Tarybų Lietuva!“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-29-darius-kuolys-gyvuok-tarybu-lietuva/77924) ir Č. Laurinavičius straipsnyje „Kodėl reikėtų sugyventi su kaimynais“ (http://www.voruta.lt/wp-content/uploads/voruta_4_epastas.pdf). Labai skirtingų žmonių rimti perspėjimai. „Jei neturėsime savo logikos, turėsime svetimą...“

Bet ar verta nerimauti? Nacionalinis transliuotojas ką tik pranešė: „Viščiukų sparneliai šį savaitgalį mažesnėmis kainomis.“ Ir dar pridūrė: „Apie viską pagalvota.“

Tačiau gal ir mes pagalvokime, gal dar verta galvoti?


 

Skaitytojų vertinimai


85297. britva 2012-03-25 21:13
na, pagaliau inteligentai nubudo. Puikus straipsnis. Pagarba.

85299. muse2012-03-25 21:22
ponai išminčiai, jūs tik rašykit, o mes jūsų idėjas paplatinsim po visas svetaines. Jūsų straipsnis - tai ko reikia, ko senai reikia. Juk jūs mokate valdyti patį galingiausią ginklą - žodį. Būkit tad drąsūs kariai. Melagiai neturi pagrindo. Jūų melas pastatytas ant nieko. Tiesos žodis tai JĖGA, nors tu ką..

85329. briedis2012-03-26 09:53
Kadaise labai panašiai Būtingės terminalo statyba buvo torpeduojama, bet terminalas yra ir veikia.

85342. po šimts pypkių! Prievarta internete! 2012-03-26 12:31
tik parašiau ilgą komentarą ir, nespėjus išsiųsti, išlindo lentelė "culture lt pasirašyk". Kadangi nenorėjau už beleką pasirašyti, teko paaukoti komentarą ir perkrauti kompiuterį, nes kitaip niekas neveikė kol nenuspasi OK pasirašymui. Velniava.

85343. ups! 2012-03-26 12:40
. Branduolinio saugumo viršûnių susitikime Seule šiandien mūsų Prezidentė rėžė kaip reikiant kaimynams už tai, kad stato net dvi nesaugias elektrines Lietuvos pasienyje. Kaimynai, žinoma, atrėžė, kad jų elektrines aprobavo TATENA. O Lietuva, neva net nesitaria dėl statybos su Rusija. Kas ta TATENA Tarptautinė taikaus atomo organizacija, kuriai priklauso Afrikos ir Azijos labiausiai atsilikusios šalys ir nei viena Vakarų Valstybė, nei Kininja , nei pati Rusija nepriklauso. Vadinasi TATENA manipuliuoja patii Rusija.

85344. .britva2012-03-26 12:44
įdomu ir tai, kad mūsų opozicinės partijos per Snoro-Palaičio skandalą išeidamos į eterį pabrėždavo, kad jos tęs energetinę programą. Vien tai sukeldavo įtarimą, nes apie jokį nutraukimą šios programos nei eteryje, nei spaudoje nebuvo jokios kalbos.

85345. kitas2012-03-26 12:52
Šaunuolė mūsų prezidentė. Rusija taip nekeršytų statydama net dvi atomines, jai tai nebūtų taip svarbu geopolitiškai visam regionui. Jau vien tai, kad ji taip siautėja, REIKIA TĄ ELEKTRINĘ STATYTI. ŽŪT BŪT.

85346. muse2012-03-26 13:05
Gal šio protingo straipsnio autorius yra tas pats akorius vaidinęs filme "Kai aš mažas buvau"?

85357. jee..je2012-03-26 13:56
Juk visi gerai žinom, kad Lietuvoje yra kuo švariausia nafta ir lengviausiai išgaunama. Vadinasi, turėtų būti gana pigi. Ji parduota dviem kompanijom - Geonaftai ir Minijos naftai - užsienio kompanija, įregistruota Švedijoj, bet sąvininkas iš Etiopijos. Musulmoniška pavarde, bet gali būti ir žydas. Jų pelno mokestį dar Paulauskas sumažino nuo 25 procentų iki 9 procentų, tuo pretekstu, kad žvalgytųsi daugiau. Dabar atrasta telkinių dar 10 metų į priekį. Kokia lietuviams iš to nauda? Atsakykite gerbiamasis? Ta, kad brangsta kas valandą benzinas? Jei ši vyriausybė pabrangino mokestį, tai bent už tai dėkui jai. Gal tai irgi viena iš priežasčių, kodėll skunbama nuversti būtent šią vyriausybę? Lietuvoje taip pat yra ir dujų. Ir nebūtinai visas pelnas turi priklausyti jų išgavėjui. Beje, kieno parėdymu Lietuvoje atsirado įstatymas, kad visi resursai, esantys giliau, nei 10 metrų, tame tarpe ir vanduo, priklauso jau ne žemės sąvininkui?

85361. milijonierius Poška2012-03-26 14:16
Žiūrau, kaip protingai jie čia postringauja!? O kaip kitaip? Sakosi esą intelektualai, ir dar inteligentai. Tai ko neinat į gatves? A kaip kitaip ką pakeisite, ponai vergai?

85371. kur tai matyta?2012-03-26 15:07
Rusijos nacionalinis kanalas RTR-2 (bei RTR-MIR) paskutinius mėnesius leidžia reportažus, kuriuose pakartotinai kvestionuojamas BŪTENT Lietuvos teritorinis vientisumas 2011 lapkričio - 2012 vasario mėnesiai: per RTR kanalą nuolat buvo grįžtama prie temos, kad Lietuva išstodama iš SSRS turėjo pasirašyti "išstojimo dokumentą", pagal kurį Rusijai turėjo atitekti 1/4 Lietuvos Respublikos teritorijos.

85372. jee..je2012-03-26 15:12
rusai mėgsta priminti, kad mes neva jiems skolingi už Klaipėdos ir Vilniaus kraštą. Mažai dar atvergavo? Tačiau Karaliaučiaus krašto nelinkę niekam grąžinti, nors Pocdamo konferencijos nutarimas "paskolintį" šį kraštą Rusijai 50 metų jau senai baigėsi.

85385. ...2012-03-26 17:00
Lansbergis parašė puikų straipsnį Alfa.lt. apie mergaitę. Liaudžiai suprantama kalba - lozungais. Kaip Leninas ar Tomaševskis. :)

85398. > Poskai2012-03-26 17:44
Tamsta plagijatorius.

85464. ups! 2012-03-27 11:03
Jau vien tai, kad Delfis nepriėmė D.Kuolio straipsnio, vertėtų jį panagrinėti. Na ir ką gi jis ten tokio negero rašo? Gal tai:
"Žadėdami padėti žmonėms susigrąžinti valstybę, tiesą, teisingumą, ėjo į Seimo rinkimus Tėvynės sąjunga, kilo į prezidentes Dalia Grybauskaitė. Regis, radosi vilties bendromis pastangomis sutvirtinti pairusius mūsų Respublikos pagrindus. Deja, toji viltis greitai išblėso. Jokių rimtesnių permainų krašte negali tikėtis, matydamas, kokius silpnus, nesavarankiškus žmones mūsų Seimo ir prezidentūros politikai susodino į svarbiausių teisėtvarkos institucijų ir slaptųjų tarnybų vadovų kėdes. Negali iš valdžios tikėtis atsinaujinimui būtinos pilietinės drąsos, regėdamas, kaip nuo rimtų klausimų sprunka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos komitetų pirmininkai, kaip tylėdama vis naujais kostiumėliais džiaugiasi krašto apsaugos ministrė, Tėvynės sąjungos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė. Tad nieko keista, kad dabartinei mūsų valdžiai tapo neįveikiamos nei Kauno pedofilijos, nei kitos skandalingos bylos." --- Na, Darius žino gerai, kad šią koaliciją gerokai silpnina koalicijos patrneriai. O tai, kad buvo nepaklausyta Prezidentės atleisti Aplinkos apsaugos ministrą dabar antru galu tvojo Kubiliui per VRM.

85465. toliau2012-03-27 11:14
"Šiame spektaklyje jau buvau pasigedęs senųjų tautos išminčių, įspėjančių naivius krašto gyventojus apie didį radikalizmo pavojų. 1988-aisiais toks vaidmuo buvo skirtas liaudies rašytojui Juozui Baltušiui, keikusiam pirmuosius Sąjūdžio žingsnius. Net palengvėjo, kai tiesos ir teisingumo reikalaujantį mitingą iš vakaro per vieną Lietuvos radijų pagaliau pasmerkė vienas tautos patriarchų: tarsi akcijos rengėjas jis tėviškai paragino visus rinktis ne Simono Daukanto aikštėje, bet „kurioje nors kitoje vietoje“. Mitingo išvakarėse nuoširdžiai plušėjo ir prezidentės komanda. Iki vakaro patarėjai sėdėjo prie telefonų ir kvietė menininkus bei mokslininkus kitą rytą, mitingo metu, susitikti su prezidente. Mat svarbu visuomenei nusiųsti aiškią žinią: tuo laiku, kai blogieji gatviniai ir patvoriniai rėkauja prie prezidentūros, šalies vadovė rimtus klausimus aptaria su tikruoju tautos žiedu - su gerąja, lojaliąja kūrybine inteligentija."

Na, nežinom kas buvo ta "kūrybinė inteligentija", bet nesunku atspėti, kad "vienas tautos patriarchų" tai pats Landsbergis. Manau, natūralu, kad Landsbergis nenorėjo, kad šis mitingas prie prezidentūros būtų interpretuotas kaip mitingas prieš Prezidentę.

85472. citata 32012-03-27 11:46
"Per daug nestebino ir tolesnė mitingo dienos režisūra. Tiesa, pirmąkart iš tautos buvo atimta S. Daukanto aikštė. To nedrįso padaryti nei Rolandas Paksas, nei Valdas Adamkus, vyriškai kentę pilietines akcijas po rūmų langais. D. Grybauskaitės komanda S. Daukanto aikštę pervadino „apsaugine zona“ ir pavertė siena, skiriančia valdžią nuo tautos. Kiek netikėtas buvo į tūkstantinį mitingą atsiųstų provokatorių rangas: garsiausiai šūkavo ir atkakliausiai nekviestas ant pakylos ropštėsi generolas-rašytojas Mečys Laurinkus. Kai prisimenu paprastą, menkai išlavintą rusų karininką Valerijų Ivanovą, „Jedinstvo“ lyderį, kadaise Sąjūdžio renginiuose atlikdavusį pagrindinį provokatoriaus vaidmenį, širdį suspaudžia tautinio išdidumo jausmas: kokius iškilius kadrus per nepriklausomybės metus pavyko subrandinti Lietuvos saugumui. Gana įprastos pasirodė šalies saugumiečių nurodymu į mitingą suneštos raudonos vėliavos. Šį kartą kiek margesnės – su juodais nacių kryžiais. Senas VSD įtakos karys, Lietuvių patriotų sąjungos vadas Visvaldas Mažonas, vis dairydamasis, ar paskui jį seka TV3 kanalo kamera, nacių vėliavą stengėsi išskleisti kuo arčiau mitingo pakylos. Anoniminio režisieriaus nuomone, tokios vėliavos fone nufilmuoti akcijos rengėjai turėtų būti deramai demaskuoti." "

Pradėsiu nuo to, kad pati ten dalyvavau ir kad mitingo režisieriai - tai pats Darius Kuolys su Medalinsku. Pusė aikštės iš tiesų buvo atitverta, matyt bijota langų daužymo kaip kad buvo nutikę prie seimo. Raudonos vėliavos su dvigubu kryžiumi priklauso gediminaičių dinastijai. Ar Kuolio nuojauta, kad Laurinkus ar saugumas manipuliuoja Murzos "naciais" teisinga? Gal būt. Mitinge prie seimo jau nebuvo nei vienos Murzos vėliavos. Nemačiau lipančio į sceną Laurinkaus, tik mačiau ant scenos stovinčio Kuolio reakciją. Jis buvo įtūžęs ir rėžė Laurinkui tiesiai veidan apie senai žinomus kėgėbistinius metodus su provokacijom. Šitaip galimai "saugumas" ir buvo nuginkluotas ir jau į kitą mitingą nebepasirodė.

85477. citata 42012-03-27 12:05
"Tradicinis buvo ir pilietinės akcijos nupasakojimas spaudoje: pažangioji šalies žiniasklaida, kaip ankstesniais laikais „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“ „Vakarinės naujienos“, „Pravda“ ir valstybinė TV, pasmerkė „odiozinį mitingą“. Per Lietuvos televiziją kalbėjęs generolas-rašytojas M. Laurinkus renginį vertino „neigiamai“. Kaip kadaise V. Ivanovas, jis nusiskundė, kad mitingas buvęs nedemokratiškas, visuomenę skaldantis, užsienio jėgoms tarnaujantis. Skandinaviškas TV3 kanalas, nukreipęs kameras į nacių vėliavas, meistriškai atskleidė profašistinį akcijos pobūdį. Šiame kanale, žengdamas „Tiesos“ rašytojų pramintu taku, mitingo rengėjus intelektualiai nuginklavo ir idėjiškai suniekino gabus jaunosios kartos propagandistas Vladimiras Laučius. Nevykėliams mitinguotojams jis šmaikščiai pasiūlė verčiau sėdėti namuose ir rašyti fantastinius romanus. Gerokai subtilesnė pasirodė Vladimiro Romanovo spauda: „Vilniaus diena“ sutelkė dėmesį į baisią neapykantą, persmelkusią mitingo dalyvius, ir pastebėjo, kad jų reikalavimai – neteisėti."

Visai neneustebčiau Vladimiras Laučius yra giminė prokurorui Justui Laučiui, kuris kartu su Dūda laikomas "galimai" Pociūno žudikų juridiniu stogu. Šis begal jautrus prokuroras yra ne tik V.Keršį nuteisęs už jo asmens įžeidimą. Manau, kad mūsų kalėjimuose sėdi daugiau už prokurorų ir kitų "mažumų" įžeidimus, nei vagių ir žudikų. Gal mums nesakomos tikrosios kalinių sukilimo priežastys?

85482. K.Čilinsko nuomonė2012-03-27 12:16
iš esmės prokuratūros ir teismų valdžia persekioja teisėją V.Venckienę už tai, kad ji nepadėjo nuslėpti ir kad nesutrukdė paviešinti įtarimų vadinamojoje pedofilijos byloje, teigia K.Čilinskas. Tačiau, jei J.Furmanavičiaus kolegos prokuratūroje ir teismų savivaldos vadovybėje nebūtų bandę slėpti J.Furmanavičiui iškeltus įtarimus, jei prokuratūra būtų atidavusi bylą į teismo procesą, o teismų savivaldos vadovybė būtų organizavusi svarstymą etikos požiūriu, tai šiandien J.Furmavičius būtų gyvas. Ir būtų išaiškėję, kiek mesti įtarimai yra pagrįsti, kas ir kuo yra arba nėra kaltas pedofilijos byloje. Kuo greitesnio sprendimo vengimas labiausiai buvo nenaudingas būtent paties J.Furmanavičiaus garbės ir orumo apgynimo požiūriu, tvirtina K.Čilinskas. Jo nuomone, šiandien teisėsauga, pasimokiusi iš klaidų, turėtų įtempti visas jėgas, kad išaiškintų J.Furmanavičiaus nužudymo aplinkybes ir išspręstų įtarimus pedofilijos byloje. Tačiau vietoj to, jėgos metamos persekioti asmenis, kurie skundėsi dėl įtariamos pedofilijos. Tai, K.Čilinsko nuomone, kelia abejones, ar teisėsauga nori nustatyti tiesą pedofilijos ir J.Furmanavičiaus nužudymo byloje.(K.K.)

85483. Neteisingumo pagrindai2012-03-27 12:22
Tam, kad užtikrinti apkaltinto žmogaus teisę gintis, jam turi būti suteikta galimybė paneigti įrodymus, per kuriuos yra mėginta įrodyti jo kaltę. Tas apima ne vien jo galimybę paneigti pateiktų faktinių parodymų patikimumą per jų vidinių silpnumų bei prieštaravimų išryškinimą ir atskleidimą, bet ir jo galimybę iškelti pačių liudytojų motyvacijas teikti melagingus parodymus. Tačiau kada liudytojai lieka įslaptinti net teismo metu, apkaltintam žmogui atimama galimybė žinoti, kas jį kaltina. Todėl neleistas susipažinti su liudytojų tapatybėmis, jis negali iškelti jų neigiamas reputacijas, jų pačių įvykdytus nusikaltimus ir jų kitus, dar neatskleistus ryšius su nagrinėjimu nusikaltimu ar su kitais asmenims, kurie irgi gali būti susieti su jam inkriminuotu nusikaltimu. Jis taip pat negali kvestionuoti liudytojų susitarimų su teisėtvarkininkais atleisti juos nuo atsakomybės dėl šio ar kito nusikaltimo, ar pateikti teismui visą eilę kitų faktorių ir aplinkybių, kurios atskleistų liudytojų motyvacijas sakyti ką kitą, negu tik tiesą. Todėl jis praranda bet kokią galimybę iškelti šių liudytojų polinkius meluoti. Šiuos dalykus gali klausti teisėjas. Bet jis gali būti ne interesuotas gilintis tiek, kiek norėtų kaltinamasis, ir gali klausti visai ne tuos klausimus, kuriuos norėtų klausti kaltinamasis. Tai ne vien atskiri klausimai, bet ir gynybos strategijos dalis, kurią turėtų nustatyti pats kaltinamasis. Net kada klausimai perduodami liudytojui per teisėją, kaltinamasis vis tiek negali tinkamai suformuoti efektingus klausimus, nežinodamas liudytojo tapatybės. Tad procesas lieka beviltiškas, net jei teisėjas pagal kokią nors iškreiptą sąvoką yra laikomas kaip slapto liudytojo tarpininkas ar net jo atstovas. Be to, kalbama apie kaltinamojo teisę gintis, o ne teisėjo pareigą gilintis į bylos aplinkybes, kad būtų pasiekta tiesa. Todėl vien tik tai, kad teisėjas gali klausti tuos pačius klausimus ar perduoti kaltinamojo klausimus įslaptintam liudytojui, neištaiso šio akivaizdaus kaltinamojo gynybos teisių pažeidimo. Teisės gintis negalima atimti Dėl šių visų priežasčių liudytojų pilnas įslaptinimas sukuria visai realią, tačiau niekuo nepagrįstą prielaidą, kad šie visi kaltintojo liudytojai sako tiesą. Neleidus kaltinamajam pateikti liudytojams klausimų apie jų ryšius, praeitį ir motyvacijas, toks liudytojų įslaptinimas neleistinai suvaržo jo teisę gintis ir kartais net efektyviai ją panaikina. Todėl kyla pavojus, kad tas, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai nekalta, gali jo taikymo metu sukurti visai kitas pasekmes. Šios apsaugos praktiniame pavidale tai gali tapti priemone, kurios tikslas yra ne tiek apginti liudytojus nuo poveikio, kiek apsaugoti juos nuo bet kokios išsamesnės ir todėl efektingesnės gynybos apklausos.(desperacija.lt)

85484. neteisingumo pagrindai2012-03-27 12:27
Lietuva dar vis yra gilios transformacijos stadijoje. Todėl ji vis dar kapstosi po buvusios santvarkos ideologines ir teisines tradicijas ( kai kada nevisai sėkmingai). Šios tradicijos įkūnija aiškiai autokratines pažiūras, kitaip sakant, per jas buvo įtvirtintas valdžios diktatas, kurio pagrindinis siekis buvo užtikrinti valdžios persvarą visuose klausimuose. Valdžia, sutapatinus save su visuomene, veikė jos vardu, todėl visuomenės teisės buvo išaukštintos, o asmens teisės sumažintos iki išnykimo. Tad asmens teisė priešintis valdžios kaltinimams vardan tiesos buvo griežtai suvaržyta ir, reikalui esant, apskritai panaikinta. Dalis mūsų visuomenės dar vis mąsto šiomis “anų laikų” ideologinėmis kategorijomis. Todėl teišėtvarkininkai vis dar mato save tik kaip visuomenės neatskiriamą dalį, o ne kaip atskirą asmenybę, turinčią teisę mąstyti ir vertinti įvykius per savo, o ne tik per visuomenės prizmę. Matomai nepripažindami asmens kaip atskiro nuo visuomenės vertės, jie vis dar aklai pripažįsta valdžios persvaros teisėtumą visuose klausimuose kaip normalų reiškinį. Todėl vis dar priimami bet kokie, net aiškiai neteisėti, teisėtvarkos veiksmai kaip būtina ir neišvengiama dalimi sėkmingos “visuomenės” kovos prieš jai priešingą “nusikaltėlių” klasę. Suprasdami “teisingumą” kaip vertybę, skirtą tik visuomenės, o ne asmens. teises tenkinti., jie vis dar suvokia “teisingumą” tik kaip pergalę prieš visuomenės “priešus”. Todėl jie sutapatina bet kokį “kitos pusės” teisių pripažinimą su “savo pusės” pralaimėjimu. Nors patys patyrę aibę nuoskaudų nuo kaip tik tokios valdžios savivalės, dar vis akivaizdu, kad jie nesugeba įsivaizduoti savęs kaltinamojo (desperacija.lt Romanas Sedlickas)kėdėje ar atjausti kitą, kuris pagrįstai ar nepagrįstai atsiranda tokioje padėtyje.

85485. Akloji Temidė2012-03-27 12:30
Todėl kada pilietis, ankščiau įtartas padaręs nusikaltimą, yra paleistas dėl akivaizdžios įrodymų stokos, sukelia visuomenės pyktį. Tačiau kada išaiškėja, kad byla prieš pilietį buvo akivaizdžiai “iškepta”, t.y. pačių teisėtvarkininkų sufabrikuota, nesigirdi jokios svaresnės kritikos nusižengusiems teisėtvarkininkams ir jų vadams. Pareigūnai vis dar lieka nenubausti, o tas matomai reiškia, kad visuomenė ir jos sukurtos teisėtvarkos institucijos dar vis priima tokius veiksmus kaip normalius ir tinkamus teisėtvarkos darbe. Teisėtvarka, teisėsauga – pusiau akla Todėl visai nekelia nuostabos, kada kai kurie mūsų garbūs teisės teoretikai dar vis ryžtasi argumentuoti, jog “anų laikų” teisinėse sąvokose nieko blogo, kad tai “mūsų” (tai reikia suprasti “jų”) gilios teisinės tradicijos, kad vakarietiškos “teisinės valstybės” sąvokos suvaržymai nereikalingi ir kad jie tik apgina nusikaltėlius, neleistinai mažina visuomenės teises. Tačiau vertėtų pagaliau atvirai pripažinti, kad dabartinė mūsų teisėtvarkos, teisėsaugos sistema jau tapus pusiau akla, bausdama tik tuos, kurie atsitiktinai papuola į jos akiratį, o ne tuos, kurie daro didžiausius nusikaltimus. Realybė rodo, kad tai jau - sisteminis reiškinys, glaudžiai susietas su išlikusia teisinių sąvokų painiava, kilusia iš noro nieko nekeisti.

85486. Akloji Temidė2012-03-27 12:32
Ši painiava turi svarias neigiamas pasekmes. Jos įtakoje bet kokie siekiai tobulinti teisėtvarkos darbo kokybę atsimuša į institucinius siekius tęsti anos santvarkos teisėtvarkos praktiką. Joje lieka įteisinta šių institucijų savivalė, tad opiausia teisėtvarkos problema jau yra ne blogi įstatymai, o tai, kad ir dabartiniai įstatymai jų yra atvirai ignoruojami. Todėl realus teisingumas dar vis neteikiamas piliečiams, nes teismai ir teisėtvarka ir toliau matomai daro tik tai, kas jiems yra patogu, įprasta ar net įsakyta iš aukštesnių sluoksnių. Todėl tie, kurie daro didžiausius nusikaltimus, randa “stogus” ir toliau išvengia bet kokios atsakomybės už jų įvykdytus nusikaltimus, o paprasti piliečiai dar vis turi tenkintis ne įstatymais užtikrintu teisingumu, o vien valdininkų malonės išraiškomis.

85487. Ar teisėsauga ir teisėtvarka jau tapo UAB?2012-03-27 12:34
pareigūnų galimybės savivaliauti vis auga, nors jos ir dabar jau peržengusios visas leistinas ribas. Korupcija jau tapo mūsų antru maru, nors tai vėl ne kas kitas, kaip paprasčiausias nusikalstamumas, tik vykdomas vartojant valdžios galias, autoritetą ir priedangą. Korupcija matomai ne vien tik didėja, bet jau įgavusi sisteminį pavidalą. Tą byloja gausiai aprašytos korupcijos bylos, kuriose pagrindiniais įtariamaisiais vis tampa teisėtvarkos atstovai. Nėra tos dienos, kada nebūtų pranešta, jog įkliuvusi dar viena kontrabandos siunta buvo organizuota, saugota ar dengta teisėtvarkos pareigūnų. Net kai kurie mūsų teismų pirmininkai tapo išryškinti, kaip dengę kontrabandos organizatorius. Tačiau net ir jų bylose peršasi nejaukus klausimai, ką per tą laiką darė visi kiti dalyviai šiose teismo posėdžiuose (kiti teisėjai, teismo personalas bei padėjėjai, dalyvavę prokurorai ir net teisėsaugos pareigūnai). Kodėl jie nepastebėjo šių teisėjų neteisėtos veiklos ir neatraportavo savo įtarimų tiems, kurie įpareigoti tokius dalykus tirti? Ir kodėl tarnybos, pagaliau gavusios tokius duomenis apie šiuos teisėjus, nieko nedarė ilgus dvejus metus?

85489. Ar teisėsauga ir teisėtvarka jau tapo UAB?2012-03-27 12:36
Nereikia daug proto padaryti išvadas, kad sukurti tokių plačiai veikiančių priedangų nusikaltėliams neįmanoma įtraukiant tik žemesnio rango pareigūnus. Tad, deja, kuriasi gana pagrįstas įtarimas, kad ir aukščiausio rango pareigūnai yra įsivėlę į šią neteisėtą veiklą, nes be jų aklumo ir akivaizdaus neveiklumo, vargu ar tokios priedangos galėtų taip įsigalioti. Todėl lieka atviras klausimas, ar dar liko nors viena teisėtvarkos institucija, kuri dar sugeba efektingai prižiūrėti šiuos mūsų jau pakankamai įtartus prižiūrėtojus? Ar jau iš viso per vėlu rūpintis teisėtvarka? Gal ji tapo jau kokiu UABu ir todėl nereikėtų kištis į jų jau privačius reikalus?

85492. jee..je2012-03-27 12:40
siūlyčiau visiems kaliniams amnestiją. Vistiek nuteisti neteisingai. O teismus irgi visus paleisti ir pakeisti visą personalą tais, kyurie Vakaruose baigė teisę.

85493. Pagrindinins saugiklis sąžiningam darbui - viešumas2012-03-27 12:43
Tai yra realus fonas, kuriame “įslaptintų liudytojų” praktika veikia Lietuvoje. Taisyklės, kurios suteikia teisėtvarkos pareigūnams taip teikti teismams įrodymus, dar vis turi vieną prielaidą: būtina pasitikėti pareigūnais. Kitaip turi būti sukurti saugikliai, kurie užkirstų bet kokius nukrypimus nuo sąžiningo teisėtvarkos darbo prieš tai, kol jie pažeistų pačios bylos nagrinėjimą ir taip pasmerktų apkaltintą pilietį. Pagrindiniai saugikliai yra viešumas ir suteikimas kaltinamajam kuo pilnesnes teises gintis ir įrodyti savo tiesą. Tas apima ir teisę kaltinamajam pilnai apklausti liudytojus, kurie duoda prieš jį. parodymus. Tačiau dabartinė “įslaptintų liudytojų” praktika bei taisyklės kaip tik atima šiuos saugiklius ir palieka tik nuogą pasitikėjimą. Esant tokioms sąlygoms, kyla pavojus, kad taip pat kaip “nusikaltimų imitacijos modeliai” jau senai tapo priemone dengti pareigūnų nusikalstamą veiklą, lengvas ir be teismų priežiūros pasiektas “liudytojų įslaptinimas” gali tapti priemone dengti padirbtus įrodymus ir kitas pareigūnų machinacijas. Todėl reikia kelti klausimą apie valdžios institucijų teisėtų veiksmų ribas. Valdžios institucijos vis dar karštai argumentuoja, jog asmens teisių išplėtimas suvaržo jų galimybes atlikti joms suteiktas funkcijas ginti visuomenę. Jos apeliuoja, jog bet kokie suvaržymai mažina jų efektingumą ir tik leidžia nusikaltėliams išvengti teisingumo. Žmogaus teisių gynėjai atvirkščiai argumentuoja, jog sukūrus demokratinę santvarką, valdžios galios tapo ribotos, ir dėl to teisėtvarka turi gerbti žmogaus teises. Tad valdžios institucijų veiksmai, ginant visuomenės teises, tampa neteisėti, kada jie pažeidžia šias teises.

85495. Visi velniai slypi detalėse2012-03-27 12:47
Todėl kuriant įslaptinimo taisykles, būtina rasti racionalų santykį tarp šių dviejų reikalavimų. Tačiau reikia aiškiai pasirinkti kurias vertybes, demokratiškas ar autokratiškas, norima įgyvendinti. Toks pasirinkimas nustato vienų ir kitų teisių pripažinimo lygį. Tačiau visi velniai slypi detalėse, tad kartu būtina sukurti pastovią šių taisyklių įgyvendinimo priežiūrą, per kurią jų realios pasekmės ir neigiamos išraiškos būtų suvaldytos. Kitaip vis dar bus pavojus, kad dėl neapsižiūrėjimo šios detalės vienos ar kitos pusės bus palenktos ne į tą kryptį, kurios norėjo šių taisyklių kūrėjai. Tai daryti turėtų apsiimti teismai, nes nėra kam kitam šių dalykų prižiūrėti. Tačiau pačių teismų pažiūros į tai, kaip dera šias taisykles įgyvendinti, taip pat turi įtakos. Tam gali būti įvairūs variantai: viena yra tada, kai teismai pasiryžę užtikrinti, kad šios taisyklės būtų vykdomos pagal jų tikrą esmę ir dvasią. Tas reikštų, kad vietoj to, jog įgyvendintų vien tik jų formalius reikalavimus, teismai stengtųsi, kad būtų pasiektas realus teisingumas. Kitas variantas yra tada, kada teismai supranta savo pareigas siauriau ir pasiryžę rūpintis šių taisyklių teisingu įgyvendinimu tik tiek, kiek reikalauja įstatymo raidė. Dabartiniame fone tas neabejotinai reikštų, kad teismai užtikrins apkaltintiems asmenims tik minimalias teises. Tačiau lieka ir kiti, nors ne visai teisėti variantai: teismai gali ryžtis padėti teisėtvarkos pareigūnams apeiti griežtesnius šių taisyklių reikalavimus. Todėl jie pripažintų žmogaus teises tik tada, kada jie patys prispausti ir neturi kitos išeities. Teismai taip pat gali sąmoningai leisti pažeisti žmogaus teises dėl “munduro” solidarumo ir pagal sąvoką, jog “tikslas pateisina priemones”. Šis variantas atsiranda tada, kada bet kokia sąžinė dingsta, ir teismai leidžia pažeisti žmogaus teises, norint užtikrinti sau asmenišką naudą ar uždengti savųjų padarytus nusikaltimus. Be abejo, šie paskutiniai variantai yra akivaizdi nusikalstama veikla ir turėtų būti tiek pat baudžiama, kiek ir kiti nusikaltimai.

85499. Konstitucinis teismas apie slaptus liudytojus2012-03-27 12:55
Lietuvos Konstitucinis teismas jau kartą įvertino “įslaptintų liudytojų” praktiką ir, pasikliaudamas Europos žmogaus teisių konvencija bei Strasburgo teismo nutarimais, nustatė, kad ankščiau galiojantis BPK 3171 straipsnis, reguliuojantis šią praktika, pažeidžia Lietuvos Konstitucijos nuostatas. Šis įstatymas buvo suformuluotas taip: “Jeigu parengtinio tardymo metu liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatantys duomenys buvo įslaptinti, teismas gali nekviesti tokio asmens į teismo posėdį, o jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu, balsu perskaityti. Pripažinęs, kad liudytoją ar nukentėjusįjį būtina apklausti teisme, teismas paveda pareigūnui, kuris įslaptina šio asmens duomenis, taip suorganizuoti jo atvykimą į teismą, kad būtų garantuotas asmens tapatybę nustatančių duomenų slaptumas. Tokius asmenis teismas apklausia nedalyvaujant teisminio nagrinėjimo dalyviams. Šiuo atveju apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo vienas iš teisėjų. ,,,,,,,,,, (toliau žr.desperacija lt.) ,,,,,,, Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad BPK 267 straipsnio 5 punktas ir BPK 3171 straipsnis ta apimtimi, kuria negarantuojama teisiamojo teisė pačiam ar per teismą užduoti klausimus įslaptintam liudytojui ar nukentėjusiajam ir dėl to ribojama jo teisė dalyvauti tiriant įrodymus, pažeidžia teisiamojo teisę į gynybą, taip pat į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalims”. Tad teismas akivaizdžiai pasirinko silpniausią vietą šiose taisyklėse ir ryžosi panaikinti tik teismų diskreciją leisti ar neleisti liudytojus būti apklaustus. Tačiau Konstitucinis teismas iš viso nelietė klausimo, ar neatskleidimas kaltinamajam liudytojo tapatybės taip pat nepažeidžia jo teises gintis?

85501. pažeidimas nepašalintas2012-03-27 13:00
Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti akustinių ir vizualinių kliūčių kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę, liudytojas ar nukentėjusysis, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje, nedalyvaujant kitiems teisminio nagrinėjimo dalyviams. Prieš tokio asmens apklausą kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai pirmininkaujančiam raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti liudytojui ar nukentėjusiajam. Apklaustojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo pirmininkaujantis arba vienas iš teisėjų. Apklausto liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus pirmininkaujantis ar kitas teisėjas balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pakartotiniai ar papildomi klausimai, kuriuos šie nori užduoti po to, kai apklausti liudytojo ar nukentėjusiojo parodymus pirmininkaujantis ar kitas teisėjas balsu perskaito teisiamajame posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka.“ Tai įveda nors kiek aiškumo, bet iš esmės mažai kas pakeista. Pataisa įveda tikrumą, kad teisiamasis galės nors dalyvauti liudytojų apklausose pagal išvardintas taisykles, bet apkaltinto žmogaus teises nė kiek nepadidintos, ir jo galimybės iškelti liudytojų motyvacijas meluoti lieka neįgyvendintos.

85503. Pasirinkta kryptis – kaltinti, neleisti apsiginti2012-03-27 13:07
Matomai pasirinkta kryptis yra piliečio kaltinimui, o ne jo neliečiamumui be svaraus jo kaltės pagrindo. Dar vis išlieka ir seni “kontinentinės teisės, patobulintos sovietinių teoretikų” įgūdžiai, kurie vertina formą virš esmės. Tik tas galėtų paaiškinti, kokiomis sąvokomis grindžiamos kuriamos tokios įslaptinimo procedūros. Svoris vis dar lieka valdžios pusėje, o žmogaus teisėms suteikiam tik tiek realaus pagrindo, kiek įmanoma minimaliai suteikti be pasmerkimo Strasburgo teisme. Tą byloja net teisėjų nuobaudų statistika. Nesigirdi, kad koks nors teisėjas būtų baustas dėl to, kad jis neteisingai nuteisė žmogų. Tačiau kada teisėjas ryžtasi išteisinti žmogų dėl “nepakankamai svarių pateiktų įrodymų”, jam gresia nuobauda. Bet turėtų būti jau visiems aišku, kad norėdami pasiekti teisingumą, teismai negali tenkintis išlaikę tik šių nuostatų formą, bet privalo realiai įgyvendinti jų esmę. Todėl jie turi užtikrinti, kad kiekviena išvardinta kaltinamojo teisė būtų ko pilniau įgyvendinta, o jei atsiranda būtinybė daryti išimtis, jos turi būti daromos racionalumo ribose ir su pilnu suvokimu, kokios bus pasekmės. Deja, dabartinė praktika rodo ką kita. Objektyvumui realiai neskiriama tiek vertės, kiek viešai skelbiama. Nors garsiai kalbama apie Konstitucijos nuostatas ir žmogaus teises, realus santykis tarp asmens ir visuomenės teisių dar vis nepriimtinai pasviręs visuomenės, tai yra, valdžios teisių naudai. Šios taisyklės dalinai pasikeitė, kada Seimas priėmė naują Baudžiamo proceso kodeksą. 2002 m. kovo 14 d. Jis įsigaliojo 2003 m. gegužio 1 d. Cituoju: 198 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo teisė prašyti taikyti anonimiškumą 1. Nukentėjusysis ar liudytojas šio Kodekso nustatyta tvarka gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą. 2. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti. 199 straipsnis. Anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai 1. Nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu: 1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; 2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai; 3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. 2. Nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. 200 straipsnis. Nukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka 1. Nukentėjusysis ar liudytojas prieš apklausą gali prašyti taikyti anonimiškumą. 2. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar turi patikrinti, ar nukentėjusysis bei liudytojas: 1) neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų; 2) nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą; 3) dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. 3. Jeigu yra pagrindas taikyti anonimiškumą ir nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima motyvuotą nutarimą taikyti anonimiškumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras. 4. Nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas šio Kodekso 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 201 straipsnis. Tyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumai, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas 1. Nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose įvardijamas numeriu. 2. Tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede. Šis priedas laikomas voke. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas voką užantspauduoja, pasirašo ir saugo atskirai nuo baudžiamosios bylos. Su voke esančiu specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu gali susipažinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Susipažinę su dokumentu, šie asmenys voką vėl užantspauduoja ir pasirašo. 3. Vokas saugomas pas prokurorą ar bylą tiriančioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Teismui pareikalavus, vokas perduodamas tiesiogiai teisėjui. 4. Anonimiškumo taikymo atvejais tyrimo veiksmo protokolą, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašo ir jį pasirašo tą veiksmą atlikęs, nutarimą ar kitokį bylos dokumentą surašęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Po kiekvieno tyrimo veiksmo atlikimo ar nutarimo priėmimo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame specialiame protokolo priede pažymima, kad nukentėjusysis ar liudytojas susipažino su tyrimo veiksmo protokolu ir nutarimu. Tai jie patvirtina savo parašu. 5. Tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse bei kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. 282 straipsnis. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai 1. Teismas paveda prokurorui taip organizuoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo anonimiškumas. 2. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas neviešame teismo posėdyje, sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę. 3. Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti šio straipsnio 2 dalyje numatytas akustines ir vizualines kliūtis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai teisiamojo posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai, kuriuos šie nori užduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaitė teisiamajame posėdyje, užduodami ir į juos atsakoma šioje dalyje nustatyta tvarka. 4. Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti šio Kodekso 203 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kai yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo priemonėmis per nuotolį, sudarius akustines ir vizualines kliūtis. Tai galiojančios taisyklės. Mažai kas pasikeitė, ir teisiamajam neatsirado naujos galimybės efektingiau apklausti įslaptintus liudytojus. Tačiau vertėtų pažymėti, kad šio kodekso kūrėjai nors dalinai atsižvelgė į ankstesnę praktiką, kurioje liudytojai buvo dažnai įslaptinti be jokios svarios priežasties ir pagaliau išvardino tikslius jų įslaptinimo pagrindus. Tai išdėstyta 199 straipsnyje. 200 straipsnyje taip pat iškyla ankščiau diskutuota liudytojų motyvacijos problema, bet nukreipta gan keista linkme. Įslaptinimą taiko patys prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ne teisėjai, tad jiems palikta teisė patiems nustatyti, ar tam yra pagrindo. Jei tai daro ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras turi tai patvirtinti, tad nors ratas susiaurintas. Tačiau lieka neaišku, kada šių pagrindų teisėtumas bus toliau nagrinėjamas, ir todėl kuriasi įspūdis, kad tada jau bus per vėlu priešintis liudytojų įslaptinimui teisiamajam ir net teisėjui. Tačiau nustatydami, kad yra pagrindo taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi patikrinti, ar nukentėjusysis bei liudytojas: 1) neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų; 2) nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą ir 3) dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Tai klausimai kuriuos turėtų užduoti kaltinamasis, o ne pareigūnai. Lieka niekuo nepagrįsta prielaida, kad šie pareigūnai tinkamai išsiaiškins šiuos dalykus, ir, radę polinkius meluoti, atsisakys šių savo pusės liudytojų. Tačiau tai - vėl nuogas ir niekuo nepagrįstas pasitikėjimas. Tačiau akivaizdu, jog šių taisyklių kūrėjai neišdrįso pripažinti, kad tai yra esminė kaltinamojo gynybos dalis, kurios negalima leisti kaltintojams atlikti, nes jie turi aiškų interesų konfliktą.

85504. Tiesos paieškos – apsunkintos2012-03-27 13:09
Šios taisyklės ir toliau apsunkina “tiesos” paieškas. Objektyvumas yra prielaida teisingumui, tad teisingumas negali būti pagrįstas kuo nors kitu, nei tiesa. Tačiau įvairių interesų fone atsiranda daugiau nei viena “tiesa”, tad norint pasiekti objektyvumą, būtina užtikrinti visų teismo dalyvių teises ir sukurti sąlygas, kad jie visi galėtų pateikti savo “tiesas” be dirbtinio suvaržymo. Tas neabejotinai reiškia, kad visiems teismo dalyviams turi būti atskleistos visų kitų dalyvių pateiktos “tiesos” ir sukurtos galimybės joms priešintis. Tačiau tai - dar ateities dalykas, kada teismai ir teisėtvarka bus pasiruošę siekti tiesą ir tik tiesą. (desperacija.lt, Romanas Sadlickas)

85505. hmm...2012-03-27 13:17
visai neblogas laikraštukas ta desperacija.lt

85508. muse2012-03-27 13:29
nepataisomas idealistas tas Darius Kuolys, nors tu ką... šėtono valdomam pasauly teisingumo užsimanė:)

85510. hmm...2012-03-27 13:35
Voruta irgi neblogas laikraštukas. Gal jis mokslų Akademijos. Dar neperskaičiau Laurinavičiaus straipsnio. Neturiu laiko, bet dėkui už nuorodą. Perskaitysiu.

85659. Ežeras -855082012-03-28 08:40
O aš manau, kad šetonas valdo smegenis tų, kurie mano, kad pasaulį valdo šetonas:).

85663. Ežeras2012-03-28 09:07
O realiai pasaulį valdo būtent idealistai(tokie kaip DK, VL ir pan.), tik tai pastebėti nėra lengva, o suprasti reikia pastangų.
Žvalgykitės ir netingėkit stebėt pasaulį, niurzgos:).

85668. britva - Ežerui2012-03-28 09:38
Chazarai-ateistai valdo pinigų monopoliją. Materialistai- ateistai tiki kad pinigų galia yra absoliuti ir todėl visa mūsų politika (net krikdemų) orientuota ne į idėjas, bet į ekonomiką, į mamonos kultą. Idealistai nutildyti ir sutrikę. O iš tikrųjų tu teisus. Turėtų būti jų viršus. Nes ir tikėjimas pinigų kultru tėra idėja. Tik ji klaidinga, iliuzinė.

85671. Ežeras2012-03-28 10:06
Tai religingi subjektyvieji idealistai tiki, kad "Materialistai- ateistai tiki kad pinigų galia yra absoliuti ir todėl visa mūsų politika (net krikdemų) orientuota ne į idėjas, bet į ekonomiką,":). Aš tikiu, kad yra ir kitokių ateistų:).

85721. ups!2012-03-28 19:37
Romanas Sadlickas - ar tai vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris žino kame slypi mūsų neteisingumo priežastys? Kodėl jo niekas nekviečia į eterį? Kodėl matom vis tuos pačius įkyrėjusius veidus, kurie absoliučiai nieko naujo nepasako, vienus ir tuos pačius politinius artistus, tarsi daugiau protingų žmonių nebūtų?

85743. sveika nuomonė2012-03-29 00:27
Dviejų FNTT vadovų atleidimas susietas su informacijos apie „Snorą“ nutekinimu. Tik niekas iki šiol nepagalvoja, kodėl nuolat kalbama apie nutekinimą dienraščiui, o ne banko savininkams, kuriems ši informacija rūpėjo labiau ir kurie galėjo už ją atsilyginti dosniau. Be to, apie „Snore“ susidariusią kriminalinę situaciją (kad Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas 1 milijardą banko turto, t.y., indėlininkų pinigų, „privatizavo“ į savo asmenines sąskaitas Šveicarijoje) ir neišvengiamą sprendimą stabdyti banko veiklą žinojo ne tik to vis minimo pasitarimo Generalinėje prokuratūroje dalyviai, bet kelios dešimtys asmenų įvairiose valstybės institucijose. „Snoro“ istorija tapo pretekstu pakeisti FNTT vadovybę ir pradėti tarnybos pertvarką, apie kurios būtinybę prezidentė kalbėjo jau 2010 m. pradžioje. Buvęs vadovas Romualdas Boreika atleistas 2010 m. gegužę, o dabar, premjerui pakartotinai pareikalavus, tiriama jo turto kilmė. R.Boreikos vietą užėmė Vitalijus Gailius, konkurse vieno balso persvara įveikęs kitą kandidatą Kęstutį Jucevičių. Kaip dabar aiškėja, lemtingą balsą atnešė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.Bogdanas. Delfi

85747. pl :-) 2012-03-29 07:58
Puikus straipsnis. Būtinai talpinkite dar kituose populiariausiuose portaluose.

85841. kvietimas inteligentams2012-03-29 23:09
Kvietimas taikiam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui Visi, organizacijos ar pavieniai asmenys, kurie pritaria tokio pilietinio pasipriešinimo iniciatyvai savo patvirtinimą siųskite adresu info@demokratija.eu Kreipimasis į Lietuvos visuomenę 2012 m. kovo 29 d., Vilnius Kvietimas taikiam visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui Gerbiamieji, gerbiamosios, Situacija, kuri susiklostė aplink Garliavos įvykius įgauna radikalų, valstybę griaunantį pobūdį. Akivaizdu, kad teisinė sistema šiuo metu yra nepajėgi išspręsti šio labai komplikuoto ginčo, kad teisiniai sprendimai didina įtampas visuomenėje ir jos neįtikina. Teismų bei teisininkų bendruomenės atstovai iki šiol nesugebėjo paaiškinti visuomenei Garliavoje vykstančių įvykių, nepajėgia paaiškinti oficialių sprendimų teisingumo. Politikai, viešai ir nuolat reiškiantys savo nuomonę, taip pat tapo šio proceso dalyviais, tačiau siūlydami tendencingus sprendimus, kaip įveikti susiklosčiusią situaciją, iš esmės sukuria padėtį, dėl kurios teisėsaugos įstaigos, pareigūnai tiesiog bijo priimti sprendimus. Ši problema nėra vien dviejų šeimų problema. Tai viešojo teisingumo klausimas. Be to, jo negalima spręsti naudojant prievartą. Autoritetingų vertinimų skirtumai lemia tai, kad lieka neaišku, koks sprendimas yra teisėtas ir teisingas. Kai kurie teismų vadovai, teisininkų bendruomenės autoritetai, tendencingai kaltindami vieną ginčo šalį, kad ji perdėtai gina savo teises, patys didina teisminės valdžios atskirtį. Lieka neaišku, ar iki šiol priimti teismų sprendimai yra teisingi, ar iš tiesų atitinka įstatymus. Po paskutinių Kauno įvykių reikalaujame imtis šių neatidėliotinų sprendimų: 1. Sustabdyti priverstinį mergaitės perdavimą, iki bus išnagrinėta pedofilijos byla; 2. Nedelsiant perduoti VIEŠAM teismui pedofilijos (galimo dviejų mergaičių seksualinio išnaudojimo) bylą; 3. Atnaujinti teismo procesą dėl mergaitės globos ir priverstinio perdavimo L. Stankūnaitei ir jį peržiūrėti. Teismai, kurių sprendimų teisingumu abejoja žmonės, ardo valstybingumo pamatus. Jų sprendimai, kuriuose nėra teisingumo, tampa tik privilegijuotos grupės požiūriu. Vertindami situaciją, kaip teisingumo krizės apraišką, kviečiame visas visuomenines jėgas susiburti taikiam pilietiniam pasipriešinimui, kurio tikslas – teisę priartinti prie teisingumo. Kviečiame prisijungti prie šios pilietinės iniciatyvos. Nijolė Sadūnaitė Saulius Sondeckis Povilas Gylys Audrius Nakas Vytautas Bakas Krescencijus Stoškus

85944. ups! Gal jums tai ir neįdomu2012-03-31 00:58
tikriausiai visi girdėjot - per TV pranešė, kad Latvijoj buvo bandoma nužudyti Jokobsoną, pupliaraus portalo redaktorių? Šovė į galvą jo koridoriuje, bet sužeidė skruostą. Tikiuosi, kad girdėjot, bet pro ausis praleidot, tarsi Latvija taip toli ir tai mūsų visai neliečia? Betgi liečia ir dar kaip. Mano galvoje šis fakto trupinėlis kuo puikiausiai sulipo su tuo trupinėliu, kurį mums Literatūroj ir Mene pranešė Latvijos ambasadorius Arvydas Juozaitis apie "Harmonia" judėjimą ir jo "charizmatišką", atsiprašant, lyderį Lindermaną, kuris reikalavo referendumo dėl dvikalbystės Latvijoje. Šis Lindermanas, kaip rašo wikipedia, yra teistas kėsinantis nužudyti Latvijos prezidentę ir yra vienas iš Rusijos bolševikų partijos Latvijos padalinio vadų. Kaip pranešė TV, "Harmonija" žudikas kėsinosi nužudyti Leonidą Jakobsoną, kompromat.lv žurnalistą, už tai, kad jis paviešino pokalbius tarp Latvijos Rusijos ambasados ir Harmonija vadų apie tai kokiu būdu perduoti jiems pinigus iš Rusijos Ambasados. Vadinasi šie bolševikai - Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka iš "Harmonia" judėjimo ir yra tikrieji teroristai. Ir matomai ne vien tik Latvijoje, bet... manau, kad jie susiję ir su pasauliniu terorizmu.

Dar internete radau žinių, kad Rusijoj šis "Harmonija" lyderis Lindermanas Rusijoj laikomas persona non grata. Jo į Rusiją neįsileidžia. Bet kai jis vyko susitikti su Rusijos opozicija į Suomiją, jį iš autobuso iškrapštė estų pasienis ir nepraleido.

Priklijuokim prie viso to dar vieną žinutę iš Alfa.lt: Pašautas buvęs Rusijos ir Moldovos bankų savininkas Germanas Gorbuncovas tebėra ištiktas komos. Gydytojai teigia, kad jo būklė yra kritiška, bet stabili. Į verslininką buvo šauta du kartus jo namuose, Londone, praneša BBC.Buvęs Kremliaus patarėjas Aleksandras Nekrasovas BBC sakė, kad tai primena užsakytą žmogžudystę, nes išpuolis buvo įvykdytas automatiniu šaunamuoju ginklu. G. Gorbuncovo advokatas mano, kad tai buvo kerštas už Maskvoje „vykdytojų“ čečėnų sunkiai sužeistą „Konvers-Group“ vadovą Aleksandrą Antonovą. Šio pasikėsinimo užsakovu tyrėjai laikė G. Gorbuncovą, tačiau jiems to įrodyti nepavyko.

Dabar noriu atkreipti visų dėmesį kad ALEKSANDRAS ANTONOVAS YRA MŪSŲ SNORO BANKININKO ANTONOVO TĖVAS. Išvadas darykitės patys. Jaučiu, kad man reiktų dirbti VSD, nes bijau kad jie šito nė nežino. Taip kad tos kalbos, kad ir Putiną chazarai ruošiasi nužudyti, nėra iš piršto laužtas Putino priešrinkiminis piaras kaip kad pašaipiai rašė Maliukevičius Balsas.lt.

85968. ups, kaip Antonovas( tėvas ) susijęs su Lindermanu ?2012-03-31 14:17
Atsakyk pagrįsdama. Ir dar su G. Gorbuncovu? Tau jau kliedesiai ir sąsajos visur vaidenasi, ups. Asociatyviai mąstai, tad rašyk poeziją, o ne į VSD prašykis. Gerai, ten nuėjusi - išpainiosi V. Pociūno bylą? Kažin. Tad daryk išvadas, ups - čia toks supintas tinklas, kad ir tu susipainiojai. Sąsajomis kaip vandenžolėmis. Išplauk ir apmąstyk ką supainiojai. Think again, kaip sako mūsų bičiulis.

85993. britva - AišV`ui2012-04-01 12:15
Antonovą labai lengva susieti su Lindermanu, - Abu yra žydochazarai, abu Putino opozicionieriai... :). Škotai turi tokią išankstinę nuomonę - jei bankas perka futbolo ar kitokį sporto klubą, jis "galimai" plauna mafijos pinigus. Jie tokias išvadas padarė tirdami V. Romanovo banko veiklą. Antonovo tėvas prisidėjo kepant sovietinę atominę bombą, kurios receptas buvo panašaus "internacionalo" nudžiautas iš JAV. Dabar Rusijos mafija turi prisikūrusi mažų, portfelio dydžio, bombikių. Tokie mafijozai - oligarchai , kurių neįsileidžia JAV, na kaip Rusijos aliuminio pramonės magnatas, Jelcino "šeimos" buvęs narys - Olegas Deripaška, pasidavė Putino kontrolei ir savo metu veikė Rusijos naudai per tokį kandidatą į JAV prezidentus kaip McCeinas. Matot kaip čia viskas paslaptinga. McCeinas viešai deklaravo karą prieš Iraną, kurį neva palaiko Rusija... ir McCeino neišrinkimas Rusiją kažkodėl labai nuvylė. Kaip tai galėtum paaiškinti AišV?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:49:08 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba