Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-04 nr. 3378

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Spektaklio „Dieviškoji komedija“ scena26
• Kaunas prieš 40 metų1
• RIČARDAS ŠILEIKA
• LAURA GRYBKAUSKAITĖ4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS3
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ALDONA GUSTAS2

REDAKCIJOS SKILTIS 
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Biblioteka: ar spausti Patinka?
• TRUMPA KRONIKA
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

POLEMIKA 
• IRENA BALČIŪNIENĖ.
Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš,
95

LITERATŪRA 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Reino jausmas
4

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Kas ranka parašyta5

KNYGOS 
• EGLĖ BALIUTAVIČIŪTĖ.
Laumių stalo link
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Paskui Vergilijų – Dantę – Nekrošių
7
• VALDAS GEDGAUDAS.
Teatrui, Dantei, Italijai
11

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Tomui Bergeronui. Su meile5

MUZIKA 
• Visi „Žodžiai“1
• RITA NOMICAITĖ.
Kalbėta apie modernumą

KELIAS 
• DAIVA TAMOŠAITYTĖ.
Religiniai fanatikai baudžia mokslininką už objektyvumą
8

POEZIJA 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ.
Iš areštinės. Apie meilę
8

PROZA 
• JURGA TUMASONYTĖ.
Stepas
3

VERTIMAI 
• DMYTRO LAZUTKIN.
Eilėraščiai iš rinkinio „Benzinas“

25 PUSLAPIS 
• SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Apie saviaktualizaciją ir netikrus gydytojus psichiatrus

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOMINYKĄ NORKŪNĄ kalbina TOMAS TAŠKAUSKAS.
Turiu savo vidinį daimoną
3
• DOMINYKAS NORKŪNAS1
• ADOMAS BUDRYS.
Matematiškoji audra
4

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
 Su LAURA GRYBKAUSKAITE kalbasi EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Lauros Grybkauskaitės spalvoti piešiniai apie absurdiškumą
6

LITERATŪRA KITAIP 
• Andriaus Šiušos karikatūros3

DE PROFUNDIS
„Atmosferiniai reiškiniai literatūroje manęs niekuomet nedomino,
maniau, kad tai yra tapybos užduotis“
Elias Canetti
 
• KONSTANTIN SUTIAGIN.
Kiekvienam išminčiui visada ko nors trūksta
3

Skaitytojų tasi masi 
• Šimtas septintoji savaitė443

VAIZDAS PRO „VARTUS“

Lauros Grybkauskaitės spalvoti piešiniai apie absurdiškumą

Su LAURA GRYBKAUSKAITE kalbasi EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

      Dar 2011 m. rudenį „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje buvo pristatyta Lauros Grybkauskaitės grafika – sudėtinga mecotintos technika atlikti jos darbai išsiskiria itin juoda spalva. Gilios ir matinės juodos spalvos Lauros darbuose, ypač cikle „Ritualai“ (2011), nėra daug, ji naudojama konkretiems simboliams pažymėti dideliame baltame lape. Svarbiausios Lauros kūryboje vyraujančios temos – kasdienybės ritualų ir beprasmybės santykis, kurį pati autorė suvokia civilizacijos, pažangos, konkurencijos ir tradicijos kontekste. Pastaraisiais metais Lauros Grybkauskaitės kūryba buvo pristatyta personalinėje ir keliose grupinėse parodose bei Šiuolaikinio meno centre vykusiame projekte „Grafikos kontekstai: deklaracija“ (2011). 

      Gegužės 10 d. „Vartų“ galerijoje bus pristatyta grafikės piešinių serija „Aristokratai“. Pastarieji piešiniai formos prasme yra Lauros grafikos priešingybė – juose mėgaujamasi piešimo akimirka ir sodriais bei netikėtais spalvų deriniais. Tačiau ir juose akivaizdus Lauros talentas kompozicijai ir socialinis ją dominančių temų charakteris.

      Apie piešinių kontekstą ir tikslus su grafike LAURA GRYBKAUSKAITE kalbasi menotyrininkė EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.

Kodėl ir kaip pradėjai paišyti?

Paišyti pradėjau studijų metais. Situacija susiklostė taip, jog vieną ne itin gražią dieną trūko kantrybė „tepliotis“ su studijų piešimu, pozuojančiais modeliais ir panašiais dalykais. Norėjau kitko. Dar pamenu ir Gintaro Makarevičiaus piešinių paroda ŠMC pasimaišė... O ir darbo grupėje negaliu pakęsti. Geriausiai man sekasi vienai.

Kodėl paišai būtent aliejine pastele ir kuo ji kaip technika ypatinga?

Visų pirma – tai, mano nuomone, primiršta technika. Artimiausioje aplinkoje matau grafitą, anglį, tušą, akvarelinius pieštukus, visokius flomasterius, markerius, rapitografus, dar sausą pastelę, bet aliejinės – ne. Kita vertus, ieškojau alternatyvos tapybai. Norėjau spalvos, o akvarelė „nelipo“. Mėgstamos akrilinių dažų spalvos tapo per didele prabanga. Aliejinei tapybai reikia studijos. Taigi aliejinė pastelė man buvo „trys viename“: spalva, įdomus techninis ir finansiškai palankus sprendimas. Aliejinė pastelė gan kaprizinga. Jos neprisluoksniuosi, suklydus neužmaskuosi. Sluoksnis, du, ir baigta. Keikis arba džiaukis.

Kaip atsirenki siužetus ar charakterius piešiniams?

Iš nuotraukų. Niekada nemėgau dirbti tiesiogiai su natūra. Bet nepasakyčiau, kad renkuosi: akis užkliūva už pažįstamo asmens, draugo, giminaičio nuotraukos ar visiškai atsitiktinės nuotraukos, rastos verčiant laikraščių, žurnalų puslapius. Užkliūva gal net labiau dėl rakurso, kompozicijos, asmens povyzos, bendros atmosferos, nuotaikos. Bet visame tame atsiranda ironijos, šleikštulio. Lyg ir apeliuoju į paprastus, kasdienius dalykus, bet norisi pabrėžti visą jų absurdiškumą, bjaurumą, o ne „kilniąją“ pusę. Kita vertus, nutinka, jog sutikto žmogaus pasakytas sakinys, istorija ir tampa vadinamuoju siužetu. Kai kurie piešiniai yra sukurti bevartant asmenines šeimos nuotraukas, todėl akis užkliūva ne tik už kitų, bet ir už savęs pačios.

Savo grafikoje naudoji tik baltą ir labai juodą spalvas, ar nebuvo baisu naudoti spalvas piešiniuose?

Visiškai nebaisu. Būtent manoji grafika, kaip tu įvardiji, manau, ir turėjo didžiausią įtaką piešinių formatams, jų atlikimui. Piešiniai sukurti 2010–2011 metais. Tuomet dirbau prie estampų serijų „Būsena“, „Ritualai“, „Kūrybinė anomija“. Nauji piešiniai atsirasdavo lygiagrečiai naujiems grafikos darbams, tik skirtingais laiko intervalais. Grafika techniškai reikalauja daugiau fizinių jėgų ir laiko. Dirbant spaustuvėje kartais tenka daryti pertraukas dėl tokių elementarių dalykų kaip suskeldėjusios rankos, nugaros skausmas... Tuomet piešiniai padeda ir išsikrauti, ir pasikrauti. Aš arba nieko nedarau, arba darau viską vienu metu.

Ar prieš perkeldama vaizdą iš nuotraukos, jau žinai, ką joje keisi, ar tai paaiškėja dirbant?

Neturiu tikslo perkelti vaizdą iš nuotraukos. Nuotrauka šiuo atveju atlieka pirminio eskizo vaidmenį. Užfiksuotas vaizdas tiesiog sukelia man tam tikrą emocinį rezonansą. Mano piešiniai paremti spalvinimo knygelės principu. Nuotrauka sukelia asociaciją, nusipiešiu kontūrą ir žaidžiu su spalvom. Čia ir yra didžiausias azartas – neužsiprogramuoti ir neprognozuoti iš anksto galutinio piešinio rezultato.

Žiūrint į piešinius, galima pastebėti, kad nuo realistinės žmonių ir veidų modeliuotės pirmuosiuose piešiniuose perėjai prie tvirto kontūro ryškių spalvinių dėmių, primenančių primityvizmą, ir dažnai beveik šaržą primenančių veidų. Kodėl taip nutiko?

Dėl atsipalaidavimo ir pojūčio, jog dirbu sau. Realistinės žmonių modeliuotės iš to periodo, kai svyravau. Dabar einu tiesiai, bent jau šiuo metu taip manau. Kai imiesi ko nors naujo, reikia paklampoti, kad susigaudytum, kur sukti. Technika taip pat diktuoja savo taisykles – mažame formate reikia išsitekti drauge su aliejine pastele. Šaržavimas išeina kone savaime. Be abejo, kai kur sustiprintas tyčia. Mėgstu sartrišką šleikštulį...

Ar paišydama galvoji apie stilistiką, galbūt apie konkretaus dailininko stilių?

Amedeo Modiglianis. Mėgstu jo darbus. Taip pat – Ernstas Ludwigas Kirchneris. Paišydama prisimenu būtent juos. Galbūt tai kažkiek (o gal net ir labai daug) turi įtakos kontūrų atsiradimui, tekstūriškumui. Meluočiau, jei sakyčiau, jog visai negalvoju apie stilistiką. Tačiau daugybė dalykų atsiranda kūrybos procese. Tobula technika, proporcijų išmanymas man nėra pirmaeiliai dalykai. Apskritai kuriu, skatinama vidinio nerimo ir saviraiškos būtinybės, o ne dėl kitko.

Kodėl serija vadinasi „Aristokratai“?

Aristokratais įvardiju tuos, kurie vengdami paprastumo siekia privilegijuotumo. Man labai patinka Diane Arbus citata: „Dauguma žmonių keliauja per gyvenimą bijodami, kad patirs traumą. Apsigimėliai gimė su savo trauma. Jie jau išgyveno savo gyvenimo testą. Jie yra aristokratai.“ Aristokratai tėra personažai, įpratę gintis nuo savo baimių. Vieni tai daro neigdami prigimtį, kiti – susigyvendami su ja. Visi mes traumuoti, visi mes tokie patys „frykai“, visi mes aristokratai. Anksčiau ar vėliau.

Lauros Grybkauskaitės piešinių seriją „Aristokratai“ „Vartų“ galerijoje bus galima apžiūrėti gegužės 10–17 dienomis.

L. Grybkauskaitės piešinys iš serijos „Aristokratai“ –­ 4 viršelyje. ^
 

Skaitytojų vertinimai


89418. na2012-05-07 23:01
na ir nusišneka mergaitė. ir su tokiu pasitikėjimu, tarsi būtų "klausimėlio" herojė

89457. 2012-05-08 10:53
Nei nusišneka, nei ką - sako kaip yra, natūraliai. Šalin rankas nuo puikių paveikslų autorės (tiksliau puikaus, nes kitų nesu mačiusi)

89529. a :-( 2012-05-08 22:02
Kažkas paprašė, kažkas parašė, kažkas nusišnekėjo. Mažo kaimo meno rinkos kronika...

89748. pastaba2012-05-11 09:34
Ar ilgai dar litmenis tuos vartininkus piarins? Rimtas laikrastis, o tarnauja komercinei galerijai. Tai galetu pasirinkt ir viena teatra, viena rasytnami, viena kina ir rasyt vaizdelius is "Pasakos" ar "pi.domo". Jei jau rupi jaunimas (geras tikslas) tai grazu butu pristatyti jaunuosius visur, o ne vienoje galerijoje, nes taip tarnaujat ne menininkams, o pinigams.

89828. na2012-05-12 09:32
ir kam dalint intervių rodant špygą skaitytojams..........

89987. >>pž2012-05-13 17:38
įtariu, kad visai nesi paveikslų mačius:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:41:34 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba