Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-04 nr. 3378

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Spektaklio „Dieviškoji komedija“ scena26
• Kaunas prieš 40 metų1
• RIČARDAS ŠILEIKA
• LAURA GRYBKAUSKAITĖ4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS3
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ALDONA GUSTAS2

REDAKCIJOS SKILTIS 
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
Biblioteka: ar spausti Patinka?
• TRUMPA KRONIKA
• Nepamirškite užsiprenumeruoti!

POLEMIKA 
• IRENA BALČIŪNIENĖ.
Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš,
95

LITERATŪRA 
• JURGITA LUDAVIČIENĖ.
Reino jausmas
4

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Kas ranka parašyta5

KNYGOS 
• EGLĖ BALIUTAVIČIŪTĖ.
Laumių stalo link
1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Paskui Vergilijų – Dantę – Nekrošių
7
• VALDAS GEDGAUDAS.
Teatrui, Dantei, Italijai
11

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Tomui Bergeronui. Su meile5

MUZIKA 
• Visi „Žodžiai“1
• RITA NOMICAITĖ.
Kalbėta apie modernumą

KELIAS 
 DAIVA TAMOŠAITYTĖ.
Religiniai fanatikai baudžia mokslininką už objektyvumą
8

POEZIJA 
• DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ.
Iš areštinės. Apie meilę
8

PROZA 
• JURGA TUMASONYTĖ.
Stepas
3

VERTIMAI 
• DMYTRO LAZUTKIN.
Eilėraščiai iš rinkinio „Benzinas“

25 PUSLAPIS 
• SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Apie saviaktualizaciją ir netikrus gydytojus psichiatrus

AKTYVIOS JUNGTYS 
• DOMINYKĄ NORKŪNĄ kalbina TOMAS TAŠKAUSKAS.
Turiu savo vidinį daimoną
3
• DOMINYKAS NORKŪNAS1
• ADOMAS BUDRYS.
Matematiškoji audra
4

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• Su LAURA GRYBKAUSKAITE kalbasi EGLĖ JUOCEVIČIŪTĖ.
Lauros Grybkauskaitės spalvoti piešiniai apie absurdiškumą
6

LITERATŪRA KITAIP 
• Andriaus Šiušos karikatūros3

DE PROFUNDIS
„Atmosferiniai reiškiniai literatūroje manęs niekuomet nedomino,
maniau, kad tai yra tapybos užduotis“
Elias Canetti
 
• KONSTANTIN SUTIAGIN.
Kiekvienam išminčiui visada ko nors trūksta
3

Skaitytojų tasi masi 
• Šimtas septintoji savaitė443

KELIAS

Religiniai fanatikai baudžia mokslininką už objektyvumą

DAIVA TAMOŠAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Kaip kuklus žmogus, triūsiantis bibliotekose ir archyvuose, gali per vieną naktį tapti garsenybe ir disidentu „per prievartą“, rodo mokslininko iš JAV atvejis. Daugiau nei 40 metų Pietų Indijoje, Pudučerio mieste įsikūrusiame Sri Aurobindo ašrame gyvenančiam amerikiečių istorikui Peteriui Heehsui (Peteriui Hyzui) Orisos teismas iškėlė bylą, uždraudė svarbiausią jo gyvenimo mokslinę studiją ir pasiekė, kad jam nebūtų pratęsta Indijos viza. Iki balandžio 16 dienos P. Heehsas turėjo išvykti iš šalies.

Nors P. Heehsui, kaip Salmanui Rushdie, mirties nuosprendis (fatva) nebuvo paskelbtas, jis netapo persona non grata, kaip Günteris Grassas, bet paralelės yra akivaizdžios. Ne hagiogra­finė, o realistinė istoriko laikysena žymaus XX a. pirmosios pusės anglų kalba rašiusio bengalų poeto, vieno Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderių, filosofo ir mistiko Sri Aurobindo (1872–1950) atžvilgiu sukėlė keleto pasekėjų, besąlygiškai Sri Aurobindo laikančių avataru, nepasitenkinimą. Jų eskaluotas konfliktas buvo svarstomas ne tik tarptautinėje interneto erdvėje, bet ir pagrindinėse Indijos TV laidose. Žurnalistai pagrįstai kelia klausimą, ar demokratinėje Indijoje nepriklausomiems tyrinėtojams ir intelektualams dar galioja teisė laisvai skelbti savo nuomonę. Konflikto, peraugusio į teisminę bylą, pagrindu tapo 2008 metais Kolumbijos universiteto leidyklos (JAV) išleista monografija „Sri Aurobindo gyvenimai“ (The Lives of Sri Aurobindo). P. Heehsas buvo apkaltintas šventvagyste ir Aurobindo vardo menkinimu.

Paradoksas tas, kad Peteris Heehsas – vienas Sri Aurobindo ašramo Archyvų padalinio steigėjų, leidinio „Archyvai ir tyrinėjimai“ (Archives and Research) redaktorių bei tęstinio projekto „Visi Sri Aurobindo veikalai“ (Complete Works of Sri Aurobindo) bendraautorių. Jayantilalo Parekho, Peterio Heehso, Richardo Hartzo ir kitų grupės žmonių pastangomis Sri Aurobindo rašytinis palikimas pradėtas iš esmės tvarkyti, šifruoti, klasifikuoti ir leisti, užpildant esamas faktines spragas. Kai kurie tekstai, pavyzdžiui, storas dvitomis „Jogos užrašai“ (Record of Yoga), yra tokie sudėtingi, jog reikalauja ilgamečių studijų bei komentarų, kuriuos rengia aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, tarp jų – Abanindranatho Tagorės, vieno žymiausių Indijos politikos, religijos ir kultūros reformatorių, proanūkis dr. Debashishas Banerjee (JAV). Remdamasis pirminiais, dar niekur nepublikuotais šaltiniais, P. Heehsas savo tyrimų rezultatus paskelbė daugiau nei penkiasdešimt mokslo straipsnių žurnaluose bei devyniose solidžios apimties knygose. Jis rašo apie šiuolaikinę Indijos istoriją, Indijos dvasingumą ir religiją. Jo darbai yra publikuojami ir recenzuojami mokslo leidiniuose. P. Heehsas dalyvauja mokslo konferencijose Europoje, JAV, Japonijoje ir Indijoje, skaito paskaitas ir veda seminarus. Tiesa, yra viena svarbi detalė. Pats P. Heehsas negali pateikti dokumento, įrodančio reikiamą išsilavinimą. Tačiau iš visko sprendžiant, jei jam būtų rūpėjusi išorinė karjera, pasirūpinti formaliomis procedūromis nebūtų problemiška. Vien už atliktą darbą jam galėjo būti suteikta galimybė siekti humanitarinių mokslų daktaro laipsnio. Tačiau P. Heehsui, kaip ašramo nariui, turinčiam sadhako statusą, mažiausiai rūpi asmeninė šlovė. Todėl negalima atmesti tikimybės, kad jei ne ši aplinkybė, pradėti „diskvalifikacijos“ kampaniją oponentams būtų gerokai kebliau. Kad po šia akcija slepiami ir ksenofobiški interesai, be kitų liudija ir tas faktas, kad į nemalonę pateko kiti archyvuose dirbantys vakariečiai.

Kadangi pati kelis kartus lankiausi Sri Aurobindo ašrame, asmeniškai pažįstu „abiejų stovyklų“ autoritetus, dar gyvus ir jau išėjusius Anapilin, esu išstudijavusi pagrindinį Sri Aurobindo ir apie jį rašiusiųjų darbų korpusą, galiu pasakyti, kad šis ambicijų karas, visiškai aiškiai pradėtas ne P. Heehso, yra apgailėtinas nesusipratimas. Kita vertus, jis yra labai simptomiškas. Vaizdžiai kalbant, turime unikalią galimybę stebėti religijos gimimą, arba „religijos išradinėjimą“. Faktas, kad religiniams fanatikams esami dokumentai apie jų garbinamą šventąjį, kurį norima paversti Dievo įsikūnijimu, yra visiškai neparankūs, ypač nūdien, kai egzistuoja fotografija ir kinas. Todėl autentiški šaltiniai neretai kruopščiai slepiami, cenzūruojami ir perrašinėjami, tikrovė pridengiama apologetiniais rašiniais. Ši bacila įsiskverbė į iki šiol, regis, atsparų Sri Aurobindo ašramo kūną, tarsi patvirtindama taisyklę: „Ir pragaras gerais norais grįstas“.

Kadangi Sri Aurobindo – dar palyginti neseniai gyvenęs istorinis asmuo, akivaizdžiai matyti, kaip jo pomirtinis veidas gražinamas ir pudruojamas, nors to daryti visai nereikėtų. Visa tai tinka ir anksčiau gyvenusiems žymiems indų vienuoliams Ramakrishnai bei Vivekanandai, kurių gyvenimą mėginant tirti „lauko sąlygomis“ ir laisvai naudojant jų raštus ar užrašytas mintis, nuolat kyla pasišventusiųjų nepasitenkinimas.

Simboliška yra P. Heehso knygos viršelio nuotraukos istorija, kuri puikiai charakterizuoja iš piršto laužtų kaltinimų pamatą. P. Heehsas užsispyrė ir įdėjo originalią Sri Aurobindo 1920 m. darytą nuotrauką: joje matyti išvargęs veidas, sulipę plaukai, revoliuciniu įkarščiu degančios akys. Atmetęs ašramo leidybos vėliau gerokai retušuotą ir plačiai platinamą nuotraukos variantą, kuriame Aurobindo virtęs saldžiu, moterišku, kartu su įspūdingai didele galva bei stambiais bruožais tikrąjį charakterį praradusiu šventuoju, P. Heehsas parodė tvirtą būdą ir pasiryžimą „sakyti tik tiesą“. Beje, panašiai retušuotos visos istorinės Cartier Bressono prieš Aurobindo mirtį darytos fotografijos, pridedant... švytinčią aurą. Tačiau originalios nuotraukos, kurių ir šiaip yra nedaug, žymiai pagavesnės ir įspūdingesnės.

„Sri Aurobindo gyvenimai“ – fundamentali mokslinė monografija, parašyta laikantis akademinių reikalavimų. Nieko skandalingo ar abejotino joje neaptikau, priešingai: džiaugiausi, kai rasdavau dokumentuotų faktų, kurių dar nežinojau. Jie pagyvino itin uždarų žmonių paveikslus, o apie juos juk natūraliai stengiamasi sužinoti kuo daugiau naujo. Knygoje yra aštuonių puslapių įklija su retomis nuotraukomis, taip pat cituojama daugybė naujų dokumentų. Kita vertus, ryškėja atsargi autoriaus pozicija veikiau rašyti santūriau, nei perlenkti į kurią nors pusę, todėl „skandalingi faktai“ arba „šventvagiška nuomonė“ gali būti laikoma gan šykščia. Tai tik keletas iš konteksto išimtų teiginių, kurių prasmė gali kisti priklausomai nuo komentarų.

„Sri Aurobindo gyvenimuose“ aiškiai išdėstytas argumentuotas P. Heehso požiūris į Aurobindo asmenybės ir gyvenimo bruožus. Šią teisę turi ne tik mokslininkas, bet ir kiekvienas žmogus. Šalia paties Aurobindo autobiografinės knygos (On Himself), kruopščiai parengtų jo amžininkų A. B. Puranio, Nolini Kanta Guptos ir K. R. Srinivasa Iyengaro biografijų bei Nirodbarano Talukdaro ir Dilipo Kumaro Roy paliktų autentiškų liudijimų (pasakojimų, pokalbių užrašų, korespondencijos ir pan.), P. Heehso knygą verta skaityti kaip modernią žymaus indų dvasinio paveldo reformisto, poeto ir filosofo gyvenimo studiją, ne prasilenkiančią su istorine tiesa, bet pateikiančią šiuolaikinį tiriamąjį požiūrį.

Pats Sri Aurobindo įkūnijo geriausias dvasinės Indijos perdavos tradicijas tuo, kad mėgino asmeniniu pavyzdžiu pagrįsti Vedantos tiesas ne tikėjimu, o dvasinių tiesų tiesioginiu pažinimu. Kaip mistiko, jo tikslas buvo parodyti savęs tobulinimo kelią, kuriuo eidamas bet kuris žmogus gali pasiekti didelių dvasinių laimėjimų. Jis kalbėjo apie realią aukščiausios sąmonės pakopos, sutampančios su dieviškąja tiesa, pasiekimo galimybę, ir tai grindė Upanišadų išmintimi bei jogine praktika, Ramakrishnos ir Vivekanandos patirtimis. Jo pateikta religijos, kaip istoriškai atgyvenusios (ar atgyvenančios) praktikos formos, kritika yra gerai žinoma ir išdėstyta pagrindiniuose teoriniuose veikaluose. Religijoje pakanka tikėti, kad Dievas ir paklusnus ritualų paisymas atpirks visus žmogaus trūkumus – po mirties ar net Paskutinio teismo. O Aurobindo filosofiškai pagrindžia galimybę betarpiškai bendrauti su pasaulio Priežastimi, iškelia žmogaus gebėjimus ir įgimtą sielos postūmį pranokti esamą būklę. Jo pastanga suderinti religines tiesas su modernia ir moksliškai pagrįsta evoliucijos samprata, dieviškojo įvaizdžio priartinimas ir padarymas realiai pasiekiamu tikslu yra kertinė naujosios hinduizmo mokyklos ašis. Ji kategoriškai atmeta stabmeldystę, pasaulio dualumą ir pesimistinę pasaulėžiūrą. Kažin ar 300 000 Orisos tikinčiųjų į Aurobindo ne tik skaitė P. Heehso knygą, bet ir mėgino savarankiškai įveikti šimtus metų galiojančius brahmaniškus šventraščių apribojimus, patogiai į esamų Indijos Dievų inkarnacijų eilę įrašydami dar vieną prelegentą. Kad suvoktum tokio elgesio nelankstumą, būtina perskaityti Aurobindo „Mintis ir aforizmus“ (Thoughts and Aphorisms), kuriuose jis sąmojingai išjuokia žmonių prietaringumą. Net ir paliekant nuošaly mistinę bei dvasinę Aurobindo veiklą, jo originalus filosofinis palikimas nusipelno atidaus žvilgsnio. Nūdien pasauly nedaug telikę tokio lygmens mąstytojų, kurie „civilizacinio saulėlydžio“ sąlygomis drąsiai brėžtų auštančio geresnio rytojaus perspektyvą. Vertos dėmesio ir jo mintys apie krikščionybę, iki galo neįsisavinusią Jėzaus Kristaus mokymo.

iliustracija
Peteris Heehsas su knyga
namuose Pudučeryje (Indija)

Iki šiol daugelį metų vykęs archyvininkų darbas buvo sąžiningas, skrupulingas ir atviras rimtiems Sri Aurobindo paveldo tyrinėtojams. Vargu, ar P. Heehso kontroversija sustabdys nebaigtą dokumentų klasifikaciją ir būsimus kvalifikuotus tyrimus, kurie esmiškai tik prasideda. Būtų blogiausia, jei ašramas virstų konservuojančia religinės pakraipos institucija, sėkmingai besiverčiančia iš ribojamų Aurobindo veikalų leidybos ir retušuotų nuotraukų bei blizgučių. Augantis pasaulio susidomėjimas savo laikotarpį pranokusio mąstytojo kūryba yra akivaizdus, net jei žmonės perka ir skaito jo darbus, vengdami „įsirašyti“ į gerbėjų ar pasekėjų būrį. Bet vienas po kito išeina Anapilin vyriausi ašramo nariai, tiesioginiai Aurobindo ir Motinos mokiniai, tad tokia tikimybė didėja. Tačiau iki šiol gana sėkmingai išlikusi visuotinės jogos kūrėjų įvesta bendrabūvio tvarka teikia vilčių, kad nei pati vieta, kurioje ilsisi Sri Aurobindo palaikai, nei jo futuristinės idėjos nevirs savo priešybe.

Prieš atvykdamas iš Indijos į Vilnių specialiai skaityti paskaitų, knygos autorius Peteris Heehsas trumpai atsakė į klausimus.


Ką jūs ir kiti specialistai, sukūrę šį padalinį, darėte 40 metų? Ar galite pasakyti, kad jūsų iškeltas tikslas pasiektas?

Darbas susideda iš keturių pagrindinių dalių: rankraščių tvarkymo ir saugojimo, tekstų leidybos (tai yra, jų rengimo spaudai), tekstų skaitmeninimo ir rankraščių, nuotraukų skenavimo. Šis darbas tebevyksta.

Ar bent nutuokėte, kad pagrindinis jūsų veikalas „Sri Aurobindo gyvenimai“ bus uždraustas Indijoje, nepaisant jūsų indėlio į žymaus indų mąstytojo ir politinio veikėjo gyvenimo ir veiklos tyrimus? Juk iki šiol jūsų, kaip eksperto, dirbančio su pirminiais šaltiniais, tiriamieji darbai ne tik nekėlė abejonių, bet ir buvo spausdinami bei vertinami?

Nė neįsivaizdavau, kad taip nutiks. Knyga išleista Amerikoje ir skirta akademinei visuomenei.

Koks buvo šios knygos tikslas, ką ja norėjote atskleisti?

Visapusiškai ir objektyviai nušviesti Sri Aurobindo asmenybę. Buvau apkaltintas tik dėl to, kad nušviečiau žmogiškąją jo pusę.

Ką galite pasakyti apie kaltinimus savo atžvilgiu ir šio, sakytume, jūsų laikysenos nesupratimo padarinius?

Kaltinimai (skirtingai nuo garbingos kritikos) buvo darbas žmonių, kurie turėjo asmeninių tikslų. Tariamas knygos problemiškumas yra pretekstas pulti patį ašramą.

Žinome, kad Sri Aurobindo filosofija iš esmės yra post-religinė. Jis pats yra įspėjęs apie religinio fundamentalizmo grėsmę, niekada neįvardijo savęs net dvasiniu mokytoju (guru). Ar nemanote, kad Sri Aurobindo laikyti religiniu stabu yra anachronizmas?

Būtent. Savo knygoje aiškiai pasakiau, kad Sri Aurobindo joga ir filosofija nėra religija. Jo ir Mirros Alfassos, dvasinės bendradarbės, veikaluose ši pozicija yra labai aiški, o Aukščiausiasis teismas Indijoje tai patvirtino 1982 metų sprendimu, kada tam tikra organizacija teigė reprezentuojanti Sri Aurobindo ir mėgino gauti religinį statusą. Jos ieškinį teismas atmetė.

Daugelis žmonių, girdėjusių apie Sri Aurobindo ir Motinos (Mirros Alfassos) jogą, yra smalsūs, kartais net įtarūs dėl jų tarpusavio santykių. Gal galėtumėte šį klausimą paaiškinti?

Jų santykiai buvo visiškai dvasiniai, nors, suprantama, turėjo ir žmogišką aspektą. Matyt tie, kurie yra „įtarūs“, tuo abejoja. Man tokios abejonės tikrai nekyla. Knygoje neteigiau, kad jie turėjo romantiškų santykių. Tačiau šis klausimas buvo keliamas mano skaitytoje literatūroje, todėl kaip nešališkas biografas norėjau šią problemą aptarti. Gaila, kad su mano padaryta išvada žmonės akivaizdžiai nesusipažinę, nes nesivargino knygos perskaityti iki galo.

Ar nemanote, kad tokios rūšies fundamentalizmas, kurios taikiniu tapote ir pats, yra tiesiog dar vienas pasaulinio reiškinio simptomas?

Taip.

Jūs tebesate Sri Aurobindo ašramo bendruomenės narys, jo valdyba jūsų atžvilgiu laikosi neutralios pozicijos. Ar manote, kad ašramo ateitis bus šviesi, o žmonės taps sąmoningesni?

Labai tikiuosi. Joginė laikysena visiškai skiriasi nuo religinės. Anksčiau čia gyveno nedaug žmonių, kurie griežtai laikėsi disciplinos. Dabar lankytojų daugėja, jie lanko kapą, tačiau nežino, kas toks Aurobindo buvo iš tikrųjų.

Ar mėginsite vėliau pratęsti Indijos vizą, ar liksite JAV visam laikui?

Ketinu grįžti į Indiją kaip galima greičiau.


P. S. Parengus tekstą spaudai, The Indian EXPRESS, The Hindu, The Times of India, The Economic Times ir kiti svarbiausi Indijos dienraščiai pranešė, kad specialiai pasirūpinus minist­rui P. Chidambaramui, penktadienį (13 d.) P. Heehsui viza pratęsta metams. Ministras atsižvelgė į kelių autorių ginančių mokslininkų apeliaciją ir pareiškė, kad šis atvejis buvo diskriminuojantis ir spręstinas suo motu. P. Heehsas korespondentams sakė, kad vyksta į Lietuvą, o liepą grįžęs į Indiją, norėtų vėl „tapti nematomu“. Iš tiesų, per dvi savaites apie mokslininką buvo paskelbta daugiau nei 50 straipsnių spaudoje, taip pat parengta tiesioginė laida vienoje didžiausių Delio televizijos stočių CNN-IBN Live. Tokiu būdu ir Lietuva atsidūrė pasaulio akiratyje, suvaidindama pozityvų vaidmenį kaip demokratiška ir ne provinciali, o tarptautiniame intelektiniame diskurse dalyvaujanti šalis, nors šis vizitas buvo planuojamas porą metų ir niekaip nebuvo siejamas su politika ar religija. Autorės kvietimu Peteris Heehsas balandžio 16–22 dienomis skaitė paskaitas Vilniuje: Lietuvos kultūros tyrimų institute, Vilniaus universiteto orientalistikos centre, bei susitiko su miesto visuomene. Istoriko paskaitos ir seminarai apie Aurobindo ir Gandhi praėjo su dideliu pasisekimu, akademinė visuomenė ir Indija besidomintys lietuviai susipažino su mažai žinomais Indijos istorijos ir XIX–XX a. pasipriešinimo kovų aspektais. P. Heehsas iš Rytų Europos šalių yra lankęsis Čekijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje, o Lietuvoje viešėjo pirmą kartą.


 

Skaitytojų vertinimai


89154. ....2012-05-04 19:00
sektos reklama?

89392. misticus2012-05-07 20:59
žinau, kad Lietuvoje yra nemažai Sri Aurobindos pasekėjų. Bet jei jie nesuvokė iki galo Jėzaus Kristaus mokymo, tai vargu ar suvoks ir šį.

89394. ..2012-05-07 21:04
beje, iš teksto visiškai nesimato, kad autorių baudžia "religiniai fanatikai". Susidarė įspūdis, didieji gerbėjai nesutinka su Aurabindos mokymo iškraipymais. Ir tai natūralu. Net iš nuotraukos neatrodo šis žmogus itin dvasingas.:)

89492. jogas2012-05-08 16:35
matyt daug žinote apie objektą, jei net vardas iškraipomas. Ir tai krašte, kur jogos mokyklų ir studijų – ant kiekvieno kampo...

89544. .....2012-05-09 00:26
Šri Aurobindo mokymas - integralinė joga - nėra tradicinė joga, tai sintetinis mokymas, atitolęs nuo tradicijos, kaip ir a.a. Šri Činmojus, Šri Šri Ravi Šankaras, a.a. Satja Sai Baba, a.a. Maharišis (bitlų mokytojas), a.a. Ošo. Kam patinka jų sektantiški mokymai, ką gi, bet šiaip tai nėra nei tikras hinduizmas, nei tikra joga. Eklektika, new age, ir tiek.

89551. to 895442012-05-09 07:51
Esate prastai informuotas (dezinformuotas). Sri Aurobindo ne tokio masto asmenybė, kurią galima būtų įrašyti į šią a. a. gretą. Jis stovi šalia Ramano Maharšio, Ramakrišnos ir Vivekanandos. Tokius žmones vadinti sektantais – blogas skonis. Tiesa, šioje šalyje "normalu" menkinti ne tik save, bet ir kitus. Gal vardan "vienintelės tikros religijos":) Straipsnis skirtas mąstantiems, o ne iki gyvo kaulo įgrisusių ideologinių klišių dėliotojams. Bet sveikinu: jūs esate tikras, palygint su jumis indų išminties galiūnai – vienas nesusipratimas...

91460. Renata :-) 2012-05-23 22:41
Kaip ir budizmas, Budai mirus, skilo į daugybę šakų, kartais stipriai viena nuo kitos nutolusių ir ne visada atspindinčių tikrąją mokymo esmę(turbūt niekas jos jau ir nebežino), taip ir Aurobindo mokymas, mokytojui mirus, tampa vis labiau iškreiptas. Deja, tokie mūsų visuomenės degradavimo dėsniai... :( Ačiū autorei už straipsnį.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:41:11 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba