Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-25 nr. 3381

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Šokio spektaklis „Feel Link“56
• Pasaulinėje paro­doje EXPO 2012
• DOMICELĖ TARABILDIENĖ
• ŠARŪNAS AKELAITIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
Turite teisę tylėti.
Visa, ko nepasakysite,
gali būti panaudota prieš jus
23

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Vilniaus sodai
13
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
„Iš klaidingo seka bet kas“
14
• Lenkų dialogo ir bendradarbiavimo su Lietuva forumas6

POKALBIAI 
• Pokalbis su JONU MIKELINSKU.
Kūdikio akys ir filosofo galva...
25

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poezijos pavasario almanacho balsai
6
• PRANAS VISVYDAS.
Besivejant praėjusį laiką
1
• AIGUSTĖ TAVORAITĖ.
Baden Badeno terapija
2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
In+Va
1
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Paroda vaikams?

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Save mąstantis judesys „Naujajame Baltijos šokyje ’12“

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Yra tokia šalis20

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (4)
1

PAVELDAS 
• REGINA MAKAUSKIENĖ.
Palangos gintaro muziejaus unikumai –
EXPO 2012 Pietų Korėjoje
2

POEZIJOS PAVASARIS 2012 
• RENGINIŲ PROGRAMA

POEZIJA 
• DIANA PAKLONSKAITĖ17

VERTIMAI 
• SUJATA BHATT2

PROZA 
• KOTRYNA ZYLĖ .
Mudu du į Milioniškes
13

25 PUSLAPIS 
• SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Fikcijos lauke – autobiografijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ALEXANDRA SUNDQVIST.
Malmė sprogsta nuo komiksų
2
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Nuogas vištos kūnas, sėdintis ant butelio
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
 AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Šarūno Akelaičio svaigulys
2

DE PROFUNDIS
„Šalin menus, tegyvuoja vaisiai ir daržovės!“
Ridas Viskauskas
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
Politinė apžvalga­
56
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir modeliai

Skaitytojų oši moši 
• Šimtas dešimtoji savaitė369

VAIZDAS PRO „VARTUS“

Šarūno Akelaičio svaigulys

AISTĖ KISARAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Neseniai „Vartų“ galerijoje kabėjo Jurgos Barilaitės paroda. Senamadiška sakyti, kad paroda kabo, bet nesikabinėkime prie žodžių, nes J. Barilaitės chrestomatinis darbas „Audra stiklinėje“ čia tik pradžių pradžia, o iš tiesų kalbėsiu apie dar vieną jauną menininką, tos pačios galerijos peržiūrų kambaryje gegužės 31 d. pristatysiantį savo bakalaurinį darbą „Svaigulio genezė“.

Šarūnas Akelaitis jį vadina videoskulp­tūra: ant stovo, savo struktūra panašaus į medį, sustatytos šampano taurės su pienu, kuriame plūduriuoja veidų projekcijos. Tamsoje šviečia tik šie aiškiai apsisvaiginę personažai ir taurių stiklas. Šampano taurės yra įvairių formų: fleitos, tulpės, dubenėlio, svarbu, kad būtų su aukšta kojele. Plati, dubenėlio formos taurė, pasak legendos, sukurta pagal karalienės Marijos Antuanetės ar markizės de Pompadur krūtų formą, nes ankstesnioji, garsiosios Elenos, dėl kurios kilo Trojos karas, krūties formos taurė buvusi per maža. Deja, tai tik legenda, akivaizdu, kad Homero graikai negėrė šampano. 1662 metais Anglijoje gyvenęs veikėjas pavarde Merret aprašė vyno vertimo putojančiu vynu technologiją. Manoma, kad tam skirtos taurės atsirado panašiu metu, taigi, kokiu šimtmečiu anksčiau, nei gyveno Marija Antuanetė. Tačiau legenda apie moteris, panorėjusias įamžinti savo kūną gėrimui skirtame objekte, puikiai tinka šiam menininko projektui.

Nuo pagundos įtalpinti save šiame objekte nesusilaiko ir autorius – į pieną projektuojami jo paties portretai. Svaigulys, svaigalai, alkoholis... Šarūnas neneigia ir asmeninio motyvo nagrinėti šią temą. Pienas – pirmasis mūsų svaiginantis gėrimas, kurio pasisotinę nejučia užmigdavome, o žiūrint į jame plūduriuojančius veidus nepalieka įspūdis, kad tie gerokai pavartoję arba, paprasčiau tariant, girti. Čia jau pakvimpa aštriomis socialinėmis temomis, tačiau, kaip teigia Friedrichas Nietzsche (pagal šį teiginį Šarūno medis suskirstytas lygiais) svaigulio gali būti įvairaus – seksualinio, psichotropinio, religinės ekstazės, o kartais, manyčiau, galima apsvaigti pamačius, išgirdus, patyrus nuostabų meno kūrinį. Tuo ir remiasi Š. Akelaitis, praplėsdamas temą ir išvengdamas nemalonaus pavojaus – didaktikos.

Veidų, žiūrinčių į viršų, rakursas, sako autorius, atsirado kaip komentaras išreklamuotai Mariaus Jovaišos knygai „Neregėta Lietuva“. „Norėjau atrasti priešpriešą tam iš aukštybių stebinčiam „Dievo žvilgsniui“.

Šarūnas renkasi nelengvą poziciją „iš apačios“, stebėdamas gyvenimo pari­bius, opias ir nepatogias problemas, bet išlaikydamas atstumą ar tuo labiau nepiršdamas savo išvadų. Socialiai aštrios temos ir tylus jų stebėjimas pastebimas ir ankstesniame Š. Akelaičio videodokumentikos darbe „Vidus“, kur filmuotas Lukiškių aikštėje ant suoliuko gyvenęs benamis, o teisingiau, tik celofanas, po kuriuo šis miega ir kartais sujuda, tačiau paties personažo taip ir nepamatome, todėl neatpažįstantiesiems, nežinantiesiems belieka spėlioti, kas gi ten viduje gyvena. Š. Akelaitis nesistengia spėlioti, kas privertė žmogų taip gyventi, net nerodo, koks jis, kuo tapo, tiesiog ramiai stebi kitokį gyvenimą.

Priešprieša čia tampa visai ne teisingas ir neteisingas būvis, o vidus ir išorė, rakursas iš apačios – projekcija iš viršaus, kas padeda surasti tą buvimą tarp, paradoksą, nukelia į kitokį gyvenimą. Vienu atveju palieka žiūrovą stebėti benamio naktį ir švintantį rytą, kitu – tiesiog pasinerti į fantasmagorišką svaigulį, pabūti Samuelio Becketto filme „Film“, kai jautiesi stebimas nepažįstamų veidų, o čia –­ paties autoriaus. „Svaigulys mano asmeniniame kūrybos procese yra neatsie­jama dalis, tai yra mano tikslas – įveikti sąmonės cenzūrą, įveikti sąmonę...“ –­ teigia Šarūnas.

Kalbant alkoholizmo, žmonių, jo „pagalba“ atsidūrusių dugne, tema neįmanoma neprisiminti R. Vikšraičio, tačiau tuo panašumas ir baigiasi, „Svaigulio genezė“ greičiau primena Tony Ourslerį, jam būdingą fantasmagorišką low-tech estetiką, tuo labiau kad stovas-medis taurėms pastatyti suvirintas iš senų gelžgalių. Gyvenimo paribiai ir šiukšlyno estetika puikiai dera.

Vis J. Barilaitė, stiklinėje projektuodama save, besikapanojančią vandenyje, palieka nemaloniai kankinantį klausimą: kiekgi ilgai žmogus gali taip kapstytis nenuskęsdamas, nes aišku, kad iš stiklinės jis neišlips? O gal? Kiekgi gali svaigti šampano taurėje Šarūnas, kad nenugrimztų į dugną? Na bent jau „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje jam skirtą savaitę (gegužės 31 – birželio 6 dienomis) tai tikrai gali.


Š. Akelaičio „Svaigulio genezės“ fragmentas – 4 viršelyje.


 

Skaitytojų vertinimai


92097. po palme2012-05-30 16:23
taip ir noris apsilankyt galerijoj, aciu

92254. gerdamas2012-06-02 11:37
pieną apsvaigo bakalauras .................per savaitę užrugs

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:37:26 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba