Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-25 nr. 3381

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Šokio spektaklis „Feel Link“56
• Pasaulinėje paro­doje EXPO 2012
• DOMICELĖ TARABILDIENĖ
• ŠARŪNAS AKELAITIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
Turite teisę tylėti.
Visa, ko nepasakysite,
gali būti panaudota prieš jus
23

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Vilniaus sodai
13
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
„Iš klaidingo seka bet kas“
14
• Lenkų dialogo ir bendradarbiavimo su Lietuva forumas6

POKALBIAI 
• Pokalbis su JONU MIKELINSKU.
Kūdikio akys ir filosofo galva...
25

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poezijos pavasario almanacho balsai
6
• PRANAS VISVYDAS.
Besivejant praėjusį laiką
1
• AIGUSTĖ TAVORAITĖ.
Baden Badeno terapija
2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
In+Va
1
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Paroda vaikams?

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Save mąstantis judesys „Naujajame Baltijos šokyje ’12“

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Yra tokia šalis20

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (4)
1

PAVELDAS 
• REGINA MAKAUSKIENĖ.
Palangos gintaro muziejaus unikumai –
EXPO 2012 Pietų Korėjoje
2

POEZIJOS PAVASARIS 2012 
• RENGINIŲ PROGRAMA

POEZIJA 
• DIANA PAKLONSKAITĖ17

VERTIMAI 
• SUJATA BHATT2

PROZA 
• KOTRYNA ZYLĖ .
Mudu du į Milioniškes
13

25 PUSLAPIS 
 SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Fikcijos lauke – autobiografijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ALEXANDRA SUNDQVIST.
Malmė sprogsta nuo komiksų
2
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Nuogas vištos kūnas, sėdintis ant butelio
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Šarūno Akelaičio svaigulys
2

DE PROFUNDIS
„Šalin menus, tegyvuoja vaisiai ir daržovės!“
Ridas Viskauskas
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
Politinė apžvalga­
56
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir modeliai

Skaitytojų oši moši 
• Šimtas dešimtoji savaitė369

25 PUSLAPIS

Fikcijos lauke – autobiografijos

SIGRIDA RUPŠYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Šiuolaikinių autobiografijų tyrinėtojas Michaelas Roosas teigia, jog, skirtingai nei biografijos, autobiografijos yra „į tiesą orientuoti naratyvai, kuriuose tiesa matoma iš unikalaus, nepakartojamo požiūrio taško, t. y. iš jų autoriaus perspektyvos, o šis tuo pat metu yra ir istorijos pasakotojas, ir pats save suvokia kaip jos veikėją“1. Garsios rusų dramaturgės ir prozininkės, aktorės Liudmilos Petruševskajos „Mergaitę iš „Metropolio“ (vertė Nijolė Kvaraciejūtė, „Vaga“, 2011) skaičiau kaip subjektyvią tiesą liudijantį pasakojimą, kuriame pati autorė, rašytoja kuria save kaip veikėją – mergaitę, kurios vaikystė praėjo represijų metu Rusijoje. Ši mergaitė – karo vaikas, tačiau apie jos ankstyvuosius potyrius bei vaikystę gatvėje, internatuose pasakojama skaidriu, kartais komišku balsu.


Knygos pavadinimas – „Mergaitė iš „Metropolio“ – ir apipavidalinimas (viršelyje – mergaitė, rankose laikanti stiklo rutulį, kuriame yra miestas) rodo, jog pagrindinė „prisiminimų ir esė knygos“ dalis yra „apysaka“ minėtu pavadinimu. Taip pat knygą sudaro esė tekstai: „Snieguolė“, „Neprisirpę agrastai“, „Gorila“, „Radinys“, „Pasaka apie pasaką“ ir „Vietoj interviu“.

„Autobiografinė atmintis vaidina labai svarbų vaidmenį konstruojant asmens tapatybę“, – rašo autobiografinės atminties įtaką asmenybės formavimuisi tyrinėjantys Anne Wilson ir M. Roosas. Anot jų, „esama dvikrypčio ryšio tarp atminties ir tapatybės: tam, kaip individai suvokia save dabartyje, jų įsitikinimams, tiks­lams daro įtaką jų prisiminimai bei savo ankstesnių „aš“ vertinimai. Ir atvirkščiai, dabartinį savęs suvokimą lemia tai, ką jie prisimena apie savo asmens praeitį, taip pat tai, kaip jie atkuria savo ankstesniuosius „aš“ bei praeities epizodus. Rekonstruojami prisiminimų vertinimai, jų jaučiama distancija nuo praeities patirčių, jų prisiminimų požiūrio taškas turi įtakos tam, kaip praeitis veikia dabartį. (...) tapatybės konstravimas įvairiu gyvenimo metu pasitarnauja vieningam – ir iš esmės palankiam – dabartinių „aš“ bei aplinkybių matymui“2.

Šiuo požiūriu L. Petruševskajos autobiografinė apysaka – labai įdomus tekstas. Svarbu ne tik tai, ką apie savo praeitį prisimena autorė, bet ir kaip prisimena, t. y. kaip ji vaizduoja savo asmenį ir to meto aplinkybes, be abejonės, dariusias milžinišką įtaką jos kaip rašytojos formavimuisi. Dar įdomesnis šis pasakojimas tampa drauge publikuojamų esė kontekste. Galima išvesti pasakotojos – praeityje judrios gatvės mergaitės ir esė tekstuose atsiskleidžiančios brandžios autorės – paralelę: kas jai būdinga? kaip tai koreliuoja su vaikystės išgyvenimais, ankstesniais „aš“?

Paskutinė knygos sudedamoji dalis –­ laiško formos esė „Vietoj interviu“. Joje pasakotoja kreipiasi į (ne)menamą žurnalistę M., atsako į pačios numatytus klausimus, išdėsto savo požiūrį į literatūrą, santykį su rusų bei pasaulio literatūros tradicija, nusako kiekvieno literatūros žanro esmę: „Kaip būna įvairus oras ir įvairus dienos laikas – taip būna ir įvairūs žanrai. (...) tikra novelė – tai slogaus sapno žanras. Ji kaip smūgis iš apačios. Po jos negali atsipeikėti. Po jos turi atsiminti ir galvoti. (...) Romanas nesibaigia nei gerai, nei blogai, jis tęsiasi kaip gyvenimas, tai išsamus žanras (...). Nors ir kaip būtų keista, dramos žanre visų svarbiausia, kad žiūrovas juoktųsi spektaklyje – beveik ligi galo. Pabaigoje reikia leisti jam ir paverkti. (...) Gilaus ir įdomaus sapno žanrą aš apibūdinčiau kaip ilgą romaną (...). Tačiau meilė, prisiminimai ir ašaros – tai jau novelė.“

Autobiografinis rašymas, šiuo atveju –­­ į fikcijos lauką įsiveržusi autobiografinė apysaka, gražiai dera su esė tekstais, ypač su paskutiniuoju, kuriame autoriaus figūra atsiskleidžia visu gražumu. Ir nesvarbu, kad autorius miręs, – čia jis funkcionuoja. „Lieku Jūsų, Liudmila Petruševskaja“, –­ baigia laišką L.


Jeannette Walls – žurnalistė, rašytoja, labiau žinoma kaip atsiminimų knygos „Stiklo pilis“, kurios centre – jos mama Rozmari, autorė. 2009 m. išleista knyga „Neprijaukinti arkliai“ (vertė Kristina Gudelytė, „Vaga“, 2012). vadinama autobiografiniu romanu apie autorės močiutę Liliją.

Lilija – išskirtinai stipri moteris, vaikystėje išjodinėdavusi arklius, nusprendusi tapti mokytoja, daugelį metų dirbusi sunkius ūkio darbus, gebėjusi vadovauti tiek vaikų klasei, tiek dideliam kaubojų būriui. Taip pat ji išmokusi vairuoti automobilį, valdyti lėktuvą. Kovojusi už moterų teises.

Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, lyg savo gyvenimą prisimintų pati Lilija. J. Walls prisipažįsta, jog močiutės portretą kūrusi remdamasi mamos Rozmari atsiminimais ir pastabomis, o jos gyvenamąjį laikotarpį, kurį rašytoja „pažįsta vien iš pasakojimų“, atkūrusi iš „pluošto fotografijų su žmonėmis, vietovėmis, gyvūnais“.

Nepaisant to, arba greičiausiai dėl to, romanas skirstomas į dešimt dalių, kurių paskutinė – epilogas – vadinasi „Žanetė Vouls“ ir prasideda dvejų metukų Žanetės fotografija. Knygos viršelyje – nusižudžiusios Žanetės tetos Helenos Kasi fotografija. Aukšta, prakauli Helena stovi prie automobilio, skaitytojas gali spėti, jog tai –­ Mažytė, automobilis, kurį vairuoti Liliją išmokė būsimasis antrasis jos vyras Džimas. Fotografija pilka, blanki, todėl ją gaubia ryškiai geltona spalva, – knyga juk turi patraukti akį.

Tarsi iliustruojant būsimus Lilijos Kasi nuotykius ar žygdarbius dokumentinėje kronikoje, visi dešimt autobiografinio romano skyrių pradedami nuotraukomis, kuriose užfiksuoti statiški svarbiausių būsimo skyriaus veikėjų atvaizdai.

Amerikiečių dekonstrukcijos šauklys Paulis de Manas svarsto: „Mes manome, kad gyvenimas kuria autobiografiją, kaip veiksmas sukelia pasekmes, tačiau ar negalime su tokiu pat šventu įsitikinimu teigti, jog autobiografinis projektas gali pats produkuoti ir lemti gyvenimą, ir kad viskas, ką daro rašytojas, yra numatyta techninių (...) portreto kūrimo reikalavimų, taigi visais atvejais yra apspręsta jo mediumo ištekliais.“3

„Neprijaukinti arkliai“ – J. Walls kuriamas jos močiutės autobiografijos projektas. Koks jis, lemia rašytojos „mediumo ištekliai“. L. Kasi portretui būdinga gana griežta, statiška kompozicija, nes ji –­ energija trykštanti, visada teisi, ryžtingai gyvenimo negandas įveikianti moteris, pedagogė. Jos vyras Džimas – geraširdis, visus ūkio darbus išmanantis ūkininkas, vaikai – padūkėliai, siaučiantys po rančą. Apie vieno iš vaikų, Rozmari, vaikystę, mokymąsi internatinėse mokyklose pasakojama išsamiau. Kitaip nei jos motina, Rozmari turėjo visas galimybes siekti aukštojo mokslo, tačiau jo atsisakiusi tapo menininke. Tuo tarpu Lilija, baigusi aštuonias klases, iš internatinės mokyklos buvo grąžinta namo, – tėvas, skirtingai nei brolio atveju, nesumokėjo už dukros mokslus, aukštąjį mokslą ji įgijusi tik tada, kai paauginusi du vaikus, susitaupiusi pinigų, nudirbusi visus darbus, galėjo skirti kelerius metus savo išsilavinimui. Tegu ši istorija įkvėps nepasiduoti nepalankioms gyvenimo aplinkybėms ir siekti savo tiks­lo iki galo.


____________________________________
1 Būgienė L. „Aš jau prisimenu“// TAUTOSAKOS DARBAI XLI, 2011, p. 51.
2 Wilson A., Michael Ross M. „The identity function of autobiographical memory: Time is on our side“//MEMORY, 2003, p. 137.
3 De Man P., THE RHETORIC OF ROMANTISM. New York, Columbia University Press, 1984, cituota iš Birutės Meržvinskaitės „Autobiografija kaip skaitymo ir supratimo figūra Paulio de Mano dekonstrukcijoje“, LITERATŪRA, 2008, 50(2), p. 79.


 

Skaitytojų vertinimai


91888. vajdė2012-05-28 18:19
Svajoju paskaityti Petruševkajos knygą: esu pora kartų kažką girdėjusi per Svobodą - labai patiko.

92064. O to vajdė2012-05-30 08:50
Tai skaityk, kas trukdo?

92067. vajdė2012-05-30 09:37
Skaityti nieks netrukdo - trukdo turėti...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:37:13 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba