Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-25 nr. 3381

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Šokio spektaklis „Feel Link“56
• Pasaulinėje paro­doje EXPO 2012
• DOMICELĖ TARABILDIENĖ
• ŠARŪNAS AKELAITIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
Turite teisę tylėti.
Visa, ko nepasakysite,
gali būti panaudota prieš jus
23

REDAKCIJOS SKILTIS 
• JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Vilniaus sodai
13
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
„Iš klaidingo seka bet kas“
14
• Lenkų dialogo ir bendradarbiavimo su Lietuva forumas6

POKALBIAI 
• Pokalbis su JONU MIKELINSKU.
Kūdikio akys ir filosofo galva...
25

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poezijos pavasario almanacho balsai
6
• PRANAS VISVYDAS.
Besivejant praėjusį laiką
1
• AIGUSTĖ TAVORAITĖ.
Baden Badeno terapija
2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
In+Va
1
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Paroda vaikams?

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Save mąstantis judesys „Naujajame Baltijos šokyje ’12“

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Yra tokia šalis20

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (4)
1

PAVELDAS 
• REGINA MAKAUSKIENĖ.
Palangos gintaro muziejaus unikumai –
EXPO 2012 Pietų Korėjoje
2

POEZIJOS PAVASARIS 2012 
• RENGINIŲ PROGRAMA

POEZIJA 
 DIANA PAKLONSKAITĖ17

VERTIMAI 
• SUJATA BHATT2

PROZA 
• KOTRYNA ZYLĖ .
Mudu du į Milioniškes
13

25 PUSLAPIS 
• SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Fikcijos lauke – autobiografijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ALEXANDRA SUNDQVIST.
Malmė sprogsta nuo komiksų
2
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Nuogas vištos kūnas, sėdintis ant butelio
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Šarūno Akelaičio svaigulys
2

DE PROFUNDIS
„Šalin menus, tegyvuoja vaisiai ir daržovės!“
Ridas Viskauskas
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
Politinė apžvalga­
56
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir modeliai

Skaitytojų oši moši 
• Šimtas dešimtoji savaitė369

POEZIJA

DIANA PAKLONSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


              * * *


              miesto centre
              prie geležinkelio stoties
              susirietusi į kamuoliuką
              atsiklaupusi
              prieš akmenuotą žemę
              bandau laimėti kovą
              mažu kastuvėliu daužydama
              kirsdama
              m e l s d a m a
              duobę
              dviems ramunėlių krūmams



              * * *


              ak, ta nakties tyla!

              sliekai vartosi žemėje

              penki akrai dangaus virš mano galvos
              kuriuos nusipirkau tiek metų sunkiai išdirbusi
              plastmasės fabrike

              kad pagerbčiau savo senelį –

              visas pasaulio dangus priklausė mums
              virš sidabruojančio bulvių lauko
              kai kalbėdavom apie žvaigždynus
              vasaros naktimis

              visa pasaulio tyla –

              į kurią turiu teisę
              dabar
              tik sapnuodama



              Sekmadienis smėlio karjere


              čia vėjas neužpučia...
              tarp sukryžiuotų kojų
              sterblėje
              juodžio kaukolė
              – galiu iššaukti visą armiją, –
              sako mergaitė
              atsargiai valydama smėlį
              nuo kaulo
              trapi bandelė priešpiečiams
              smilgų pluoštelis
              nerimstančiai juodžio dvasiai
              čia vėjas neužpučia
              nesiplūsta, nestumdo, nepravardžiuoja
              įsiperštėjus akims
              poguliui lipa
              į didelį ekskavatoriaus kaušą
              o kregždės
              nepailsdamos nardo
              į savo narvelius ir atgal
              šauna aukštai į dangų
              pranašaudamos
              gražų sekmadienį



              Manęs belaukiant


              ilgai ieškojau rakto
              didžiulei, rūdžių apgraužtai
              spynai atrakinti

              užgaidaus rakto
              reikalaujančio įmantraus judesio
              trakštelėjimo
              seniai pamiršto riešo pasukimo
              rakto
              su praradusiu spalvą tampriu raišteliu
              paslėpto už kluono balkio...

              lietaus debesys meta šešėlį
              ant banguojančio
              ir banguojančio
              rugių lauko

              rugiagėlių puokštė sudrėkusiam delne
              prašo vandens

              viduje tvanku –
              visi langai užklijuoti popieriaus juostelėm
              su miltų glajumi
              vijoklių ūgliai
              švelniai stuksena į stiklą, pro kurį
              matydavau šešiapirštį topolį
              ant horizonto briaunos
              smiliumi laikantį dangų
              ten buvo kitas pasaulis
              bėgdavau dobiliena baidydama
              stirnų pulkus
              badydama
              arimą senelio lazda, žioplelė...

              pusė šešių –
              kaimynų vaikai negrįžo
              Albina išvažiavus pas seserį
              Staselė mirusi...

              skambinu į Alytaus autobusų stotį
              kad užlaikytų vairuotoją
              įkalbėtų, nugirdytų
              bet dispečerė sužnibždėjusi:
              – pasilik ten, vaikeli... šią naktį...
              išjungė telefoną

              išsigandus meldžiuosi
              apmūsojusiam dievuliui valtyje
              už įskelto stiklo, musių
              šūdeliais nusėto:
              – kaip man išbūti, ištvert iki ryto....

              bet kas gi čia užkūrė krosnį
              manęs belaukdamas?



              Miestai


              niekaip negaliu užauginti
              sveikų jurginų –
              jie kalasi paskutiniai
              ir sraigės apkramto net stiebelius
              šitas turėtų būti violetiniai rainas
              parskraidintas iš Amsterdamo
              kvaištelėjusio miesto
              kur silkę valgo su batonu
              o marihuanos kvapas
              sklindantis iš visų atvirų
              coffee shops – welcome
              priverčia kuistis rankinėje
              ieškant geriausio galvos draugo
              saridono
              bet Van Goghas nuostabus
              su vaikais vis kartojom
              kartojam
              birželio vakarais Longforde
              temstant
              kai nupjovę žolės lopinėlį
              žiūrim į besižiebiančias
              gatvės žibintų aptrintas
              žvaigždes
              ir tada išgirstu mūkiant karves
              čia pat už kanalo
              tik kibirai netarška
              ir katės neseka
              melžėjoms iš paskos
              o liepsnelė suokia
              visai kaip lakštingala

              lakštingalų Airijoj nėra



              * * *


              mediniai laiptai
              dažyti perdažyti
              apsilaupėję, apgraužti
              žmonių batų, o gal
              ir basų pėdučių kadais
              statūs ir slidūs
              kaip mūsų troškimai
              lemputė perdegusi
              turėklai – vienintelė paguoda
              durys sunkios šarvuotos
              už jų – ne mano pasaulis
              bet taip ilgiuosi...



              Fazanai


              tuščioj ganykloj
              tarp šventos Brigitos vytelių
              šmėstelėjo
              staiga
              prabėgęs fazanų pulkas

              man pasirodė
              kad jie iš kito pasaulio –
              be nostalgijos, be sąžinės graužaties
              be lietaus

              jų klyksmas
              aidu sugrįžo po ilgos ilgos pauzės

              lukterėjau dar valandžiukę
              atsirėmusi į klevo kamieną

              klevo lapai raudoni raudoni


 

Skaitytojų vertinimai


91828. latentic2012-05-28 11:20
jautrus šis pasaulis ir ganėtinai jaukus.

91850. Karla2012-05-28 13:00
amžina dilema: arba autorius moka šnekėti, bet neturi apie ką, arba gali paskleisti negirdėtų dalykų, bet daro tai neišradingai, standariškai. Šičia viršų ima turinys, detalės, autentika. Deja, poezijai to nepakanka, kad ir kas ką bepostrigautų apie poezijos priartimimą prie masinio skaitytojo..Šie eilėraščiai pilnaviduriai,nesumeluoti, tačiau kirvuku tašyti.

91858. l-c2012-05-28 13:30
kirvuku atlikti darbai yra mieli ir pakankamai originalūs.

91895. muse :-) 2012-05-28 19:27
kaip ir viskas pasakyta. neturiu ką pridurti. toleruoju tokią poeziją, nors tai ir "ne mano pasaulis", jei ką..

92080. .2012-05-30 13:24
Suras save perejusi i proza.

92110. vaje,2012-05-30 19:14
maniau, kad jau surado save poezijoje. kodėl jūs drįstate manyti, kad jei kažkur reikia savęs ieškoti. paaiškinkite savo manymą išsamiai.

92135. Tai jau taip2012-05-31 13:29
Prozos gabaliukai dar ne poezija:) Beje, kazkodel "92110. vaje" drista manyti, kad kiti negali dristi manyti pries tai nepasiaiskine tam "92110. vaje". Konsultacijos kainuoja, jei ka:)

92162. krapas2012-05-31 21:44
Prozos gabaliukai (o kodėl prozos - grafinė teksto raiška artimesnė poezijai, ne prozai) nėra poezija, o surimuoti gabaliukai (pvz. jauno "poeto" Aivaro Veiknio tekstai)- poezija? O Marčėno "Dievų tupyklė" - poezija, nes autorius - Marčėnas? O jei autorius būtų Petras - ar tai vis dar būtų "gera gili poezija", o gal tiesiog pliurpalai? Kol bent vienas iš jūsų nepateiks objektyvaus kriterijaus, kur poezija prasideda, o kur baigiasi - visas šis ginčas beprasmis. Tiksliau - visa tai tėra skonio reikalas: tai, kas vienam "nepoezija", kitam - pati tikriausia poezija:)

92180. Tikrai2012-06-01 11:23
o ka - pasaulis tik siandien pries piet atsirado ir jame dar nesuvokta, kas menas ir kas ne, ar ne?:) Grynai sitaip paaiskinama ir meilė kokiam sieniniam kilimeliui su gulbemis kudroje prie pilies: kas vieniems kičas -kitiem pati graziausia tapyba. Todel, kol zemeje nebus objektyvaus kriterijaus, kur menas prasideda, o kur baigiasi, visas šis ginčas beprasmis, visi meno kritikai lieka be darbo:)

92181. vaje vėl dėl 92162. krapas ir dėl 92135. Tai jau taip2012-06-01 11:47
aš pritariu jūsų kabutėse pakakabintam jaunajam poetui. Galbūt ir dėl nejaunojo M kai kuriais atvejais pritarčiau taip pat. bet visiškai nesuprantu kaip jūs drįstate taip manyti. tai juk prieštarautų daugelio nuomonei. manau, kad beprasmės poezijos tiesiog nebūna, būna tik poezija be prasmės. ji netinka prozai tiek pat ar dar labiau, nei eilėms. tokia lyrika, kaip Jaunojo Poeto iš Kabučių manau yra šmeižtas prieš Poeziją ir pačios P terorizavimas. minėtasis autorius dirba ne kirvuku be abejo, jis naudojasi obliumi, todėl jo tariamai poetiniai sutvėrimai Eilių vardu, yra daug glotnesni. tik nesuprantu vardan ko jis tuos sutvėrimus paleidžia į pasaulį. ir kodėl, jei jau sakoma, kad kirvuku padirbti Dianos Paklonskaitės darbai yra proza, yra gyvi, o Jaunojo Poeto sutvėrimai, kad ir obliuotu paviršiumi atsiranda jau numirę. Manyčiau Oblius pralaimi Kirvukui.

92182. kitaip sakant2012-06-01 11:49
Aivaras pralaimi Dianai. )

92184. Patiko2012-06-01 12:01
Neblogi eilėraščiai, nors iki A.Veiknio netraukia. Savaime suprantama, už tai jaunąjį poetą daugelis "etų ir ečių" ir talžo. Tegu pratinasi. O A.Marčėnas jau užsigrūdinęs.

92187. nejuokinkit2012-06-01 12:08
iki gal darote reklamą tam Veikniui, ar ką. čia nėra iki ko traukti. skirtingos kategorijos. čia poezija, o pas V tik eiliavimas. rimavimas.

92190. Nemanau, kad čia tik eiliavimas2012-06-01 12:26
Stebuklų metas Grandinėms žvangant baigsis lapkritys, Pietų kryptim tirštai raitysis dūmai, Žiupsnelis druskos, purvas, nešvarumai – Per naktį viską, žvelk, ir užpustys Sniegais pirmaisiais; einant prakurų Girgždės maloniai, kiaulės melsis tvarte – Išvengė peilio po kaklu, tai šerti Dabar jas gausi; ties langais būriu Ganysis vištos, kudakuos; stos gruodis – Danguj akis Veneros pasirodys; Tai akiai stebint miegančius vaikus, Eglyno vidurius praretins pjūklas, Ir banalus, tačiau vis tiek stebuklas – Tave romėnams nebylys įskųs. ("Nemunas" Nr. 17 (335-776))

92229. krapas to Tikrai2012-06-01 20:37
Būtent dėl to, kad nėra objektyvių meno identifikavimo kriterijų, tik "skoniai" ir istoriškai kintančios nuostatos (klasicizmo epochoje Šekspyro dramos buvo blogos, nesuvaldytos, nes žanriškai negrynos), kritikai turi darbo ir būtent todėl jų ginčai įdomūs. Dėl kilimėlio su gulbe: o jei tai originalus art deco kilimėlis arba persiškas rankų darbo 17 a. kilimas - gulbės, elniai, arabeskos? Juokingiausia, žinoma, kai kažkas įsivaizduoja tikrai žinąs, kas yra, o kas nėra menas :)

92319. Grafo2012-06-03 06:02
Čia ne juokaujama, ar ne: "bet visiškai nesuprantu kaip jūs drįstate taip manyti. tai juk prieštarautų daugelio nuomonei."

92352. lat-c. to nemanau2012-06-03 19:38
o aš manau. manau, kad pamiršo paminėt fazanus, kurių, teatleidžia tikroji autorė, tuščioj ganykloj prie Brigitos vartų, šmėstelėjo visas pulkas, staiga man pasirodė, kad iš kitų pasaulių, girdžiu juos prisipažįstant, be sąžinės, be graužaties, lietaus jų riksmas etc. minutės reikalas jei ne surimuoti, tai bent jau pradėti ir dar tiek laiko viską užbaigti, o kam patinka rimo banalybė, tai sakys, kad vėl geri laikai sugrįžo, dainuosime Maironio romantizmą.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:37:07 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba