Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-05-25 nr. 3381

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• Šokio spektaklis „Feel Link“56
• Pasaulinėje paro­doje EXPO 2012
• DOMICELĖ TARABILDIENĖ
• ŠARŪNAS AKELAITIS

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• EUGENIJUS ALIŠANKA.
Turite teisę tylėti.
Visa, ko nepasakysite,
gali būti panaudota prieš jus
23

REDAKCIJOS SKILTIS 
 JŪRATĖ VISOCKAITĖ.
Vilniaus sodai
13
• TRUMPA KRONIKA

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
„Iš klaidingo seka bet kas“
14
• Lenkų dialogo ir bendradarbiavimo su Lietuva forumas6

POKALBIAI 
• Pokalbis su JONU MIKELINSKU.
Kūdikio akys ir filosofo galva...
25

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poezijos pavasario almanacho balsai
6
• PRANAS VISVYDAS.
Besivejant praėjusį laiką
1
• AIGUSTĖ TAVORAITĖ.
Baden Badeno terapija
2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
In+Va
1
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
Paroda vaikams?

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
Save mąstantis judesys „Naujajame Baltijos šokyje ’12“

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• Yra tokia šalis20

MUZIKA 
• ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorkas. Kompozitorės dienoraščiai (4)
1

PAVELDAS 
• REGINA MAKAUSKIENĖ.
Palangos gintaro muziejaus unikumai –
EXPO 2012 Pietų Korėjoje
2

POEZIJOS PAVASARIS 2012 
• RENGINIŲ PROGRAMA

POEZIJA 
• DIANA PAKLONSKAITĖ17

VERTIMAI 
• SUJATA BHATT2

PROZA 
• KOTRYNA ZYLĖ .
Mudu du į Milioniškes
13

25 PUSLAPIS 
• SIGRIDA RUPŠYTĖ.
Fikcijos lauke – autobiografijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ALEXANDRA SUNDQVIST.
Malmė sprogsta nuo komiksų
2
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Nuogas vištos kūnas, sėdintis ant butelio
2

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Šarūno Akelaičio svaigulys
2

DE PROFUNDIS
„Šalin menus, tegyvuoja vaisiai ir daržovės!“
Ridas Viskauskas
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
Politinė apžvalga­
56
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir modeliai

Skaitytojų oši moši 
• Šimtas dešimtoji savaitė369

REDAKCIJOS SKILTIS

Vilniaus sodai

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Kiek kartų girdėjau iš mūsų šviesuomenės – literatų, dailininkų, žurnalistų – giesmelę, kuri tampa gero tono ir standartinio skonio ženklu: kokie netikę mūsų paminklai! Visi. O patys baisiausi yra tie, kurie įsitaisė Vilniaus centre ir širdyje, ir ant akių.

(Tačiau iš kunigaikščio „Gedo“ papėdę aplipusių jauniklių, iš skersai aikštę į senąjį Universitetą kasdien plaukiančios studentijos lūpų klausiausi ir priešingų nuomonių, kurios labai paguodžia ir yra realesnės, nes priklauso rytojui.)

Tik pamėgink pradėti kalbą apie naują paminklą, kils visa revoliucija. Klaipėda štai labai nori bronzinio Vydūno, bet staiga ima drebėti ir purtytis, nesgi nevalia jo statyti toje baisioje vietoje, į kurią daug metų rėmėsi Lenino stovylos kojos. Tokio pat mentaliteto debesys susitvenkę ir virš Vilniaus Lukiškių aikštės. Na, ir ačiū Dievui –­ kad dar 20 metų čia joks svetimkūnis neišdygtų ir neužstotų saulės. O merui Zuokui – modernios laikysenos žmogui –­ siūlyčiau aikštės centre įtaisyti didžiulę, taikią ir visai nebrangiai kainuojančią klombą.

Važiuojant troleibusu Pylimo ir Jogailos gatve visada gerai nuteikia už medžių skvere prie žemės kukliai prigludę laiptai, ant kurių kadaise stovėjo lietuvių komunistai (dabar jie, rodos, Grūto konclageryje). Ten, kur yra tik laiptai ir nieko daugiau, tuoj atsiranda horizontai, laisvos mintys, keistos fantazijos... Gal čia vietelė kokiam nepelnytai užmirštam Jogailai, na, bent mažulyčiui ir kamputyje –­ praplėstų mūsų istorinės sąmonės erdves.

O kaimynystėje dabar jau turbūt ilgam apsistojęs paminklas Petrui Cvirkai kadaise buvo tapęs eseisto A. Andriuškevičiaus personažu – susitapatinęs („Šiaurės Atėnai“, 2003-03-08) su šiuo Petru, jis teigė nenorįs būti statula, kuri yra tuščia, be nervų sistemos ir graužaties, statula, kuri negali apsiginti nuo bekojų, šikančių ant galvos balandžių ir žiūri tik į vieną, jai skulptoriaus nurodytą pusę. Asmeniškai aš esu priešingoje nei eseistas pusėje –­ norėčiau būti statula, nes, sakysim, O. Wilde’o pasakos „Laimingasis princas“ personažai tiksliau atspindi mano „nervų sistemą“.

Vaikščiodama Vilniaus gatvėmis ten ir atgal, ten ir atgal visada lėtinu žingsnį – ir ties mažu, žmogišku, ne ant žirgo Gediminu, ir ties į R. Adomaitį panašiu Mindaugu, ir ties inteligentišku V. Kudirka, ir ties nepasenstančia šiuolaikine moterim Barbora – jau vien dėl to, kad paminklai išgriebia tave iš nykaus srauto, suturi už rankos.

Bet labiausiai iš Vilniaus statulų myliu šventą Jurgį Gedimino prospekto padangėje. Vienas kitas, išėjęs iš makdonaldo su kąsniu burnoje, mažumėlę nustemba – kas čia toks? – bet aiški šviesos ir tamsos kova nesukelia susierzinimo, tik pritarimą tokiam gyvenimo būdui – ant stogo. Jurgis, kažkaip nepiktybiškai, simboliškai smeigiantis ietį į slibino gerklę, kaip žinia, per Jurgines „atrakina žemę“, ir laiminga žolė pradeda augti, ir laimingi gyvuliai ima ją ėsti, ir greta jų mes patys bent laikinai pasilaiminam. Dar šaunusis Jurgis man primena kareivį vytį ir kadaise čia beveik šimtą metų gaudusį, trinksėjusį šv. Georgijaus (Jurgio) prospektą – išeina, kad šventasis buvo mūsų pusėje.

Manau, daug sveikiau būtų savo gimtuosius paminklus mylėti, susitaikyti su jais, nepavydėti jiems ilgaamžiškumo. Jeigu šitaip visgi nepavyksta, tai siūlyčiau susirasti savo mieste medžių ir susigretinti su jais, atsiremti į juos. Šventaragio slėnyje turiu vieną tokį medį kaip bažnyčią – nepajudinamą. O troleibuse girdėjau vieną garbų Vilniaus pilietį pasakojant apie Izraelio medžius (būtinai –­ 15 metrų nuo namo) ir izraeliečius, kurie neatsistebi lietuviais, gyvenančiais miestuose kaip soduose.


 

Skaitytojų vertinimai


91848. nuomonė2012-05-28 12:57
Lukiškių aikštėje buvo nužudyti mūsų pirmieji kovotojai už laisvę. Manau čia turi stovėti paminklas Laisvei.

91849. teisingai, Jūrate, 2012-05-28 13:00
"Gal čia vietelė kokiam nepelnytai užmirštam Jogailai, na, bent mažulyčiui ir kamputyje – praplėstų mūsų istorinės sąmonės erdves." - laikas atsiimti Jogailą iš lenkų.

91851. hmm...2012-05-28 13:03
visiškai pritariu ir dėl Petro - visi mes tuo metu buvom paversti statulomis "be nervų sistemos ir graužaties".

91909. Martynas2012-05-28 21:21
Nelabai suprantu kuom jums patiko klastunas JOgaila, klasta Vytauto tevus nugalabejas gudu rankomis? Tik dziaugiuos , kad lenkai ji tebeturi sudievine. Teturi. Lietuvai , manau, jo nereiks/neprireiks. Kam reik skysto sudo??

91986. kan2012-05-29 16:09
Kas noretu buti P. Cvirkos statulos vietoje? Kazkas , kazkur ten pilkas stovi, bet neturi jokios gyvasties. Jo niekas nepastebi, net eidamas pro sali.

91990. kafkė - 2012-05-29 16:42
kas žino, jei ne Jogaila, gal jau būtume tapę slavais? kaip mūsų broliai krivičiai iš Baltų Rusios? Kęstutis tapo Jogailos motinos, Tverės kunigaikštytės, dvariškių intrigų auka. Jeigu pats Jogaila būtų dėdę galabijęs, tai vargu ar būtų išlikę tokie tamprūs jo ryšiai su pusbroliu Vytautu. Be to Jogailos dinastija paliko pėdsaką Europos istorijoje, kaip viena garbingiausių Europos dinastijų, anot anglų istoriko Norman Dvies`o. Jis palikuonių susilaukė tik su ketvirtaja, Vytauto pripiršta lietuvaite. Jadvyga mirė gimdydama, jos duktė irgi ilgai neišgyveno. Tik po tarpukario Želigovskio invazijos į Vilniaus kraštą lietuviai ėmė pykti ant visų savo herojų, kurie tik turėjo kokį nors ryšį su lenkais. Taip savo noru atidavėm tautos grietinėlę lenkams. Ir jie ja didžiuojasi, nes būtent ji išgarsino Lenkiją per visą pasaulį.

92069. grožis2012-05-30 10:03
taip, Jurgio grožis - rekonstruotas pagal pavyzdį, buvusį ant Šv. Jurgio viešbučio, todėl ir dera. Na o kokia estetinė vertė statiško neproporcingo Kudirkos, stovinčio prie stiklinio lifto? Stiklas paminkle... kur logika, kur tvermė? dar gerai, kad nepastatėm paminklų iš pūkų, popierių ir cukraus vatos. Arba Mindaugas - luitas, prastas skulptoriaus darbas. Pykstam ant naujų balvonų ne todėl, kad priešintumėmės naujovėms ar istorinių asmenų įamžinimui, o todėl, kad paminklai nevykę. Sutinku su autore, kartais - tikrai geriau gėlių klomba.

92157. išties2012-05-31 17:35
keistoka lyginti Jurgį su Mindaugu ar Kudirka. Ir dar remtis jaunikliais, kurie turbūt nepamena, kad mūsų Kudirka, deja, nė trupučio ne geresnis už Černiachovskį.

92164. Katė > išties2012-05-31 23:20
Na, "išskirtine asaba", prašom paaiškinti, kuo jums taip nusikalto Kudirka, kad lyginate jį su Černiachovskiu, sovietų armijos generolu, kuris net du kartus (1943 ir 1944 m.) buvo paskelbtas Tarybų Sąjungos didvyriu. Gal prisimintumėte ir už kokius nuopelnus toks vardas karo metu buvo suteikiamas ?... Ar rašinėjate šiaip, iš dyko buvimo?

92223. Jonas2012-06-01 19:19
Jei jau nestovi tai reikia statyti paminklą.

92236. išties, kate,2012-06-01 22:07
esate išsiblaškiusi. Negi nepastebėjote, kad autorė remiasi jaunikliais, vertindama ne asmenis, o jų stovylas? Ar manote, kad Černiachovskio paminklas buvo daug blogesnis?

92271. žolytė2012-06-02 15:20
Bet Marijampolės Jurgis irgi nieko sau. Kad vien apie Vilnių, lyg Lietuvos nebūtų.

92373. Katė > 2362012-06-03 22:53
"Išties" - giminėmis nekaitomas, todėl nėra aišku "-ius" ar "-ė". O Jūs iš kur žinote? Nei "stovyla" ("Dab. liet. k. žodynas" nepateikia), nei "paminklas" nepaminėti.Tik pavardės. Taigi nereikia daryti tokių minties elipsių ir nebus nesusipratimų. Černiachovskio paminklo turėjo nelikti dėl mano jau minėtų priežasčių. O atidumo trūksta Tamstai - ne"katė", o "Katė"...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:36:26 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba