Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-01 nr. 3382

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• PERAS KIRKEBY
• OKT
• „Druskomanija 2012“
• JURATĖ KLUONĖ4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• SIGITAS PARULSKIS.
Paslaptis
21

REDAKCIJOS SKILTIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pabūsiu germanofile…
9
• TRUMPA KRONIKA1

AKTUALIJOS 
• Vainikuotas šiemetinis „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas Eugenijus Ališanka1
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Laudatio
6
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2012
• ANTANAS BALKĖ.
Viešosios Druskininkų erdvės: kurorto įvaizdis ir jo formavimo ypatumai
4

KNYGOS 
• JOLANTA DAUBARAITĖ.
Leonardas Gutauskas „Šunų dainos“: praeities katalogas
• SILVESTRAS GAIŽIŪNAS.
Latvija Arvydo Juozaičio akimis: realybė ar fikcija?
88
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
7-oji Berlyno bienalė: kruvini konfliktai ir šampano purslai
5

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Kaunietiškoji bohema
1

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
„Euro neuro“
3

MUZIKA 
• Pokalbis su RYČIU MAŽULIU.
„Druskomanija“ superminimalisto akimis
1

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Lietuvai skaudi garsiausio Ukrainos muziejininko Boriso Voznickio netektis
1
• Pastatykime Vydūnui paminklą Klaipėdoje3

POEZIJA 
• MINDAUGAS KIRKA3

PROZA 
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
Čiobreliai
7

VERTIMAI 
• GEARÓID MAC LOCHLAINN2

25 PUSLAPIS 
• RAMUNĖ BRUNDZAITĖ.
Pusketvirtos Italijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• AGNĖ KAZLAUSKAITĖ.
Diena, kai būsim viskuo patenkinti
3
• AUGUSTAS SIREIKIS.
Betoninė siela
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
 AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Skaudžioji vienos šeimos istorija
2

IN MEMORIAM 
• BARBORA VILEIŠYTĖ
1918 02 01 – 2012 05 08

LITERATŪRA KITAIP 
• AURIKA ir ALGIRDAS SELENIAI.
Portalas

SKELBIMAI 
• Tarptautinė poezijos šventė
„... ir saulas diementas žėruos...“

DE PROFUNDIS
„Mano pareiga, pavyzdžiui, buvo kasdien valyti ir prižiūrėti
bėgius per kilometrą į dešinę ir kairę nuo stoties.
Tačiau aš nesilaikiau instrukcijos ir dažnai
nueidavau daug toliau...“ Franz Kafka
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
Maironio metams paminėti
12

Skaitytojų gusi musi 
• Šimtas vienuoliktoji savaitė161

VAIZDAS PRO „VARTUS“

Skaudžioji vienos šeimos istorija

AISTĖ KISARAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Pradedantysis menininkas... Atrodo, akivaizdu, kad turi būti jaunas. Džiaugiuosi, nes gyvename laisvesniame pasaulyje, kur gauti diplomą, pakeisti profesiją, daryti karjerą galima ir perkopus 36 metus (sovietmečio jaunojo menininko amžiaus cenzas buvo 36 m., studijuot leidžiama iki 35 m.). Deja, toks apribojimas liko daugelyje sričių ir dabar –­­ negali būti vyresnis, norėdamas gauti Rašytojų sąjungos finansavimą pirmajai knygai, pretenduoti į Jaunojo tapytojo prizą gali iki 30-ties, šis ar panašus amžius nurodomas teikiant paraiškas į kai kurias rezidencijas ir panašiai. Tačiau vis daugiau žmonių pradeda rašyti, tapyti, studijuoti ar tiesiog keičia profesiją būdami virš 40-ties. Viena tokių yra Jūratė Kluonė (g. 1963!), „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje pristatysianti savo magistrinį darbą –­­ tapybos ciklą „Vienos šeimos istorija“.

Meistriška sovietinio „akademinio“ realizmo piešinį primenanti tapyba, lengva, skaidri, lyg nuplauti prisiminimai, daug kur palikta tiesiog neužtapyta drobė, šiltas ochros koloritas, sukuriantis jaukios šeimyninės nuotraukos asociacijas (vos pastebima nuoroda į L. Tuymans „Dujų kamerą“), kurios kontrastuodamos tik pabrėžia temą – sovietinio režimo nusikaltimai, rezistencija.

Vos atidžiau pažvelgus į keletą ciklo kūrinių, suvokus autorės pasirinktą trauminės atminties temą, užplūdo, užpuolė, apniko klausimai, iškelti ir jos teoriniame magistro darbe: kodėl? Kas lemia tokį temos pasirinkimą – socialinis angažuotumas, pilietinė pozicija ar asmeninis patyrimas?

Autorė atsako: „Vis galvoju: kodėl tapau tėvus, kodėl man neduoda ramybės jų gyvenimo istorija? Tikriausiai pasirinkau šią temą, nes dar nesuvedžiau sąskaitų su savo atmintim. (...) Esu sovietmečio politinių kalinių vaikas. Mama dešimt metų praleido Mordovijos lageriuose, tėtis –­ Vladimiro kalėjime. Nuo suėmimo iki nepriklausomybės gyveno su antspaudu „teistas(-a)“, beveik 50 metų buvo vadinami banditais. Tas antspaudas nenusitrynė per pastaruosius 20 nepriklausomybės metų. Karo ir kalinimo metu patirtos fizinės traumos paliko savo žymes.“

Autorės vaizdavimo objektas artimas Gerhardui Richteriui – tėvų portretai iš šeimos nuotraukų albumo. „Dažnai nebegaliu atskirti, ar tai, ką atsimenu, yra gyvas atminties vaizdas, ar tik nuotrauka. (...) Mes dažnai prisimename nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvykiai ar žmonės, o ne pačius įvykius ar gyvus asmenis“, – teigia J. Kluonė.

Nuotraukų svarba menininkei atėjusi ir iš tos pačios skaudžios patirties: „Visos nuotraukos, darytos iki tėvų suėmimo, buvo konfiskuotos. Todėl jų gyvenimų istorijos šeimos albume prasideda tik grįžus po įkalinimo. Iš savo mamos bylos Lietuvos Ypatingajame Archyve gavau kelias 1946 metais darytas nuotraukas, kur mama fotografavosi su partizanais. Dar keletą nuotraukų, kurias mama siuntė iš lagerio į Lietuvą, jai grąžino draugės nepriklausomybės laikais.“

Taigi autorės santykis su tragiškais praeities įvykiais yra asmeniškas, subjektyvus, ji turi ką pasakyti, tai ne tik šiaip po nepriklausomybės tapusi oficialiąja istorija, o daug daugiau – pačios menininkės gyvenimas, jos tėvų, vaikystės prisiminimai, pasakojimai, todėl paveiku ir tikra.

Pavyzdžiui, paveikslas „Lagerio „čempionės“ sukurtas remiantis nuotrauka, kuri padaryta Mordovijos lageryje 1955 metais. Ten J. Kluonės mama kalėjo 1947–1956 metais. Stalinui mirus (1953) lagerio režimas sušvelnėjo: teritorijoje buvo išlietas ledas, kalinėms išdalijo pačiūžas, leido pačiuožinėti, fotografas padarė nuotraukas ir leido jas išsiųsti namo. Merginos atrodo laimingos, šypsosi, apsirengusios šiltais kostiumais, galvas apsigobusios skaromis, aplinka ištirpusi švelniame rūke. Paveikslas primena rusvą vintažinį atviruką, sveikinimą su kokia nors švente, todėl kontrastas tarp to, kas yra iš tiesų vaizduojama, ir vizualiojo įspūdžio priverčia mąstyti, tampa simboliu laiko, kai nebuvo galima tikėti niekuo, kas sakoma. L. Tuymans strategija čia papildyta „sovietinį realizmą“ primenančio piešinio, nors kai kuriuose darbuose kiek kliūva dabar tarp jaunųjų tapytojų kaži kodėl populiari tapymo maniera – horizontalūs to paties Gerhardo Richterio potėpiai, sukuriantys prastos kokybės televizijos asociacijas, nuotraukos virpėjimo įspūdį. Žinau, taip tapyti patogu ir smagu, bet gaila, kad nėra sąmoninga replika, permąstymas, o tiesiog mada ar klišė. Na, gerai, tarkime, anot autorės, šie potėpiai reiškia praeinantį laiką, atminties netobulumą. Vienintelis darbas be realistinio vaizdo – „Konspiracija“, jame nutapytos trys lokalios juostos: mėlyna, raudona, žalia. Raudonosios viduryje – taškelis, į kurį reikia žiūrėti 20 s., paskui – į baltą sieną šalia. Atmintyje užsilikęs vaizdas akyse blykčioja ir ant sienos (kaip pažiūrėjus į saulę vėliau ilgai matome tamsias dėmes), tačiau tai – priešingos spalvos, t. y. Lietuvos vėliava. Konspiracijos, slaptumo idėja papildo ir jungia visą ciklą. Patriotizmas, dažnai atrodantis kaip politinė propaganda, čia yra išgyventas, todėl gyvas, veikiantis. Tačiau svarbu ir kita: mąstydamas apie menininkės tėvus, vis pasakojančius, kaip jie ištvėrė karo ir pokario smurtą, apie sugebėjimą nepalūžti, geriau supranti ir autorę, nebijančią pradėti kažką naujo savo gyvenime, nerti į sudėtingą ir ne itin gailestingą meno pasaulį. Ne veltui jos tapybos ciklas „Vienos šeimos istorija“ yra apie tėvus – šie tikrai išmokė nebijoti iššūkių ir sunkumų. Pagarba jiems.

Paroda veiks birželio 7–13 dienomis.


Jūratės Kluonės paveikslas „Lagerio čempionės“ – 4 viršelyje.


 

Skaitytojų vertinimai


92345. ???2012-06-03 18:17
Ar recenzentė galėtų porą žodžių ir apie pavardę: latvė ar eilinė mūsų beprotė?

92422. ,,,2012-06-04 15:56
gal jau vėl grįžome prie laikmečio kai nebuvo galima tikėti niekuo, kas sakoma.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:35:54 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba