Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-01 nr. 3382

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• PERAS KIRKEBY
• OKT
• „Druskomanija 2012“
• JURATĖ KLUONĖ4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• SIGITAS PARULSKIS.
Paslaptis
21

REDAKCIJOS SKILTIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pabūsiu germanofile…
9
• TRUMPA KRONIKA1

AKTUALIJOS 
• Vainikuotas šiemetinis „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas Eugenijus Ališanka1
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Laudatio
6
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2012
• ANTANAS BALKĖ.
Viešosios Druskininkų erdvės: kurorto įvaizdis ir jo formavimo ypatumai
4

KNYGOS 
• JOLANTA DAUBARAITĖ.
Leonardas Gutauskas „Šunų dainos“: praeities katalogas
• SILVESTRAS GAIŽIŪNAS.
Latvija Arvydo Juozaičio akimis: realybė ar fikcija?
88
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
7-oji Berlyno bienalė: kruvini konfliktai ir šampano purslai
5

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Kaunietiškoji bohema
1

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
„Euro neuro“
3

MUZIKA 
• Pokalbis su RYČIU MAŽULIU.
„Druskomanija“ superminimalisto akimis
1

PAVELDAS 
 VYDAS DOLINSKAS.
Lietuvai skaudi garsiausio Ukrainos muziejininko Boriso Voznickio netektis
1
• Pastatykime Vydūnui paminklą Klaipėdoje3

POEZIJA 
• MINDAUGAS KIRKA3

PROZA 
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
Čiobreliai
7

VERTIMAI 
• GEARÓID MAC LOCHLAINN2

25 PUSLAPIS 
• RAMUNĖ BRUNDZAITĖ.
Pusketvirtos Italijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• AGNĖ KAZLAUSKAITĖ.
Diena, kai būsim viskuo patenkinti
3
• AUGUSTAS SIREIKIS.
Betoninė siela
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Skaudžioji vienos šeimos istorija
2

IN MEMORIAM 
• BARBORA VILEIŠYTĖ
1918 02 01 – 2012 05 08

LITERATŪRA KITAIP 
• AURIKA ir ALGIRDAS SELENIAI.
Portalas

SKELBIMAI 
• Tarptautinė poezijos šventė
„... ir saulas diementas žėruos...“

DE PROFUNDIS
„Mano pareiga, pavyzdžiui, buvo kasdien valyti ir prižiūrėti
bėgius per kilometrą į dešinę ir kairę nuo stoties.
Tačiau aš nesilaikiau instrukcijos ir dažnai
nueidavau daug toliau...“ Franz Kafka
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
Maironio metams paminėti
12

Skaitytojų gusi musi 
• Šimtas vienuoliktoji savaitė161

PAVELDAS

Lietuvai skaudi garsiausio Ukrainos muziejininko Boriso Voznickio netektis

VYDAS DOLINSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
B. Voznickis galėjo pasakoti ištisas istorijas apie kiekvieną muziejaus eksponatą


          2012 m. gegužės 23 d., eidamas 86 metus, autoavarijoje netoli Lvovo (Ukraina) žuvo Lvovo nacionalinės dailės galerijos direktorius Borisas Voznickis (Voznitsky, Woźnicki, 1929–2012) – Ukrainos muziejininkystės patriarchas, garsus paveldosaugininkas, Lietuvos ir jos muziejų bičiulis.


Ukrainos paveldo sergėtojas

Borisas Voznickis – vienas garsiausių bei labiausiai nusipelniusių Vakarų Ukrainos kultūros paveldo puoselėtojų ir muziejininkų, tarptautinės muziejų organizacijos ICOM Ukrainos nacionalinio komiteto ilgametis prezidentas, ICOM Tarptautinės muziejų tarybos narys, Ukrainos menų akademijos garbės narys, Lvovo miesto garbės pilietis, Ukrainos ir Lenkijos nusipelnęs kultūros darbuotojas, Varšuvos menų akademijos ir Krokuvos aukštosios pedagogikos mokyklos garbės daktaras (Lenkija), Lvovo nacionalinės dailės galerijos direktorius, menotyrininkas, dailės istorikas.

B. Voznickis gimė 1926 m. balandžio 16 d. Ulbarovo kaime, tuometinėje Lenkijoje (dabar – Ukrainos Rovno srities Dubno rajono Nagornoje kaimas). Kaip į Sovietų armijos bausmės dalinį mobilizuotas karys dalyvavo Antrajame pasauliniame kare ir jo pabaigoje pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Sudėtingomis pokario sąlygomis studijavo dailę ir meno istoriją Lvove bei Sankt Peterburge, dirbo Lvovo muziejuose. 1962 m. paskirtas Lvovo nacionalinės dailės galerijos direktoriumi. Šiam muziejui, kuris, vadovaujant B. Voznickiui, tapo vienu didžiausių ir turtingiausių Ukrainoje, su pertrauka vadovavo 50 metų.

1962–1980 m. surengė keliasdešimt tiriamųjų ekspedicijų Vakarų Ukrainoje, stengėsi perimti į muziejaus globą didžiausias meno vertybes (paveikslus, ikonas, skulptūras, taikomosios dailės kūrinius), pokaryje paliktas be šeimininkų ir priežiūros. Teigiama, jog taip buvo išgelbėta apie 40 tūkst. meno kūrinių ir kitų vertybių, kurios šiandien priklauso Ukrainos kultūros ir meno paveldo aukso fondui bei yra svarbi pasaulinio paveldo dalis.

B. Voznickio rūpesčiu pastaraisiais dešimtmečiais remontuota, restauruota, atstatyta daugelis Vakarų Ukrainos istorinių paminklų. Vienas labiausiai vykusių projektų –­ tai Olesko pilies muziejaus įrengimas. Tai vienas lankomiausių objektų Ukrainoje. Pokaryje B. Voznickis daug prisidėjo prie Lvovo bernardinų ansamblio, Boimų koplyčios išsaugojimo, sukūrė daugelį ir šiandien veikiančių Lvovo muziejų ir jų ekspozicijų.

2005 m. Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos B. Voznickis buvo pagerbtas kaip Ukrainos didvyris ir apdovanotas aukščiausiu Valstybės ordinu. Jam taip pat paskirtos Ukrainos nacionalinė Taraso Ševčenkos ir Lenkijos valstybinė Jano Kochanovskio premijos. 2003 m. jam skirtas bendras lenkų-ukrainiečių „Susitaikymo prizas“ už sovietiniais metais saugotą bei gelbėtą ukrainiečių ir lenkų kultūros bei meno paveldą. 2004 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi. Tais pačiais metais lenkai sukūrė dokumentinį filmą „Praėjusio laiko sargybinis“ apie B. Voznickio pastangas sudėtingomis pokario sąlygomis išsaugoti senąjį Ukrainos, visos buvusios Abiejų Tautų Respublikos paveldą ir kaupti muziejuje vertingiausius meno kūrinius. B. Voznickis yra pirmasis Lenkijos restauratorių draugijos užsienio garbės narys, apdovanotas šios institucijos medaliu „Merentibus“.

iliustracija
Olesko pilis – vienas lankomiausių Ukrainos muziejų

B. Voznickis yra parašęs ir išleidęs knygų, skirtų XVIII a. Ukrainos architektūros ir dailės kūrėjams, Boimų koplyčiai Lvove ir Olesko piliai, daugybę moks­linių ir švietėjiškų straipsnių archeologijos, ikonų tapybos, baroko skulptūros klausimais. Muziejininko ir paveldosaugininko B. Voznickio pėdomis pasekė jo duktė Larisa, kuri dirba Lvovo nacionalinės dailės galerijoje restauratore.


Lietuvos bičiulis

B. Voznickis visada palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos muziejininkais, derino su jais veiksmus bei pozicijas SSRS ir tarptautinėse muziejų organizacijose. Dėl B. Voznickio geranoriškumo Lietuvos dailės muziejaus rinkiniai buvo papildyti Lietuvos nacionalinės dailės mokyklos pradininko Pranciškaus Smuglevičiaus vertingais paveikslais. Nuo 2004 m. jis konsultavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projekto vykdytojus, išsamiai supažindino Lietuvos architektus, tyrinėtojus, muziejininkus su Vakarų Ukrainoje vykdomais istorinių rezidencijų restauravimo bei pritaikymo muziejinėms funkcijoms darbais. 2005 m. jis paskutinį kartą viešėjo Vilniuje ir Taikomosios dailės muziejuje skaitė pranešimą „Ukrainos kultūros paminklų apsaugos problemos. Lvovo srities istorinės rezidencijos ir jų atkūrimas“.

2008 m. B. Voznickio iniciatyva Lvove buvo surengta didelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių asmenybių portretų iš Lvovo ir Lucko muziejų rinkinių paroda, skirta Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui. B. Voznickis svajojo šios parodos turtais pasidalyti su Lietuva, paro­dyti juos Vilniuje. Bendromis Lietuvos ir Ukrainos muziejininkų pastangomis pagaliau 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretų iš Lvovo ir Lucko muziejų paroda bus atidaryta Vilniuje. B. Voznickis rengėsi atvykti į Vilnių ir atidaryti šią parodą Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose). Iš 86 senosios Lietuvos valstybės valdovų ir didikų port­retų, kurie bus rodomi parodoje, pusė yra B. Voz­nickio vadovautos Lvovo nacionalinės dailės galerijos rinkinių eksponatai. Nemažą dalį kūrinių B. Voznickio valia teko nukabinti iš nuolatinių Lvovo muziejaus ekspozicijų, nes direktorius siekė, kad Vilniuje būtų pristatyta kuo išsamesnė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitis per garsių istorinių asmenybių portretus. 2012 m. liepos–spalio mėn. Vilniuje veiksianti paroda iš Ukrainos muziejų rinkinių taps gilios pagarbos, nuoširdaus dėkingumo šviesaus atminimo B. Voznickiui bei jo darbams ženk­lu.


 

Skaitytojų vertinimai


92665. vajdė2012-06-07 11:38
Džiaugiuosi, kad paskaičiau...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:35:28 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba