Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-01 nr. 3382

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• PERAS KIRKEBY
• OKT
• „Druskomanija 2012“
• JURATĖ KLUONĖ4

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• SIGITAS PARULSKIS.
Paslaptis
21

REDAKCIJOS SKILTIS 
 ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Pabūsiu germanofile…
9
• TRUMPA KRONIKA1

AKTUALIJOS 
• Vainikuotas šiemetinis „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas Eugenijus Ališanka1
• VALENTINAS SVENTICKAS.
Laudatio
6
• Tarptautinis poezijos festivalis
POEZIJOS PAVASARIS 2012
• ANTANAS BALKĖ.
Viešosios Druskininkų erdvės: kurorto įvaizdis ir jo formavimo ypatumai
4

KNYGOS 
• JOLANTA DAUBARAITĖ.
Leonardas Gutauskas „Šunų dainos“: praeities katalogas
• SILVESTRAS GAIŽIŪNAS.
Latvija Arvydo Juozaičio akimis: realybė ar fikcija?
88
• Bibliografijos ir knygotyros centras

DAILĖ 
• ARŪNAS UOGINTAS.
7-oji Berlyno bienalė: kruvini konfliktai ir šampano purslai
5

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Kaunietiškoji bohema
1

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS.
„Euro neuro“
3

MUZIKA 
• Pokalbis su RYČIU MAŽULIU.
„Druskomanija“ superminimalisto akimis
1

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Lietuvai skaudi garsiausio Ukrainos muziejininko Boriso Voznickio netektis
1
• Pastatykime Vydūnui paminklą Klaipėdoje3

POEZIJA 
• MINDAUGAS KIRKA3

PROZA 
• RAMUNĖ KARLONIENĖ.
Čiobreliai
7

VERTIMAI 
• GEARÓID MAC LOCHLAINN2

25 PUSLAPIS 
• RAMUNĖ BRUNDZAITĖ.
Pusketvirtos Italijos
3

AKTYVIOS JUNGTYS 
• AGNĖ KAZLAUSKAITĖ.
Diena, kai būsim viskuo patenkinti
3
• AUGUSTAS SIREIKIS.
Betoninė siela
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Skaudžioji vienos šeimos istorija
2

IN MEMORIAM 
• BARBORA VILEIŠYTĖ
1918 02 01 – 2012 05 08

LITERATŪRA KITAIP 
• AURIKA ir ALGIRDAS SELENIAI.
Portalas

SKELBIMAI 
• Tarptautinė poezijos šventė
„... ir saulas diementas žėruos...“

DE PROFUNDIS
„Mano pareiga, pavyzdžiui, buvo kasdien valyti ir prižiūrėti
bėgius per kilometrą į dešinę ir kairę nuo stoties.
Tačiau aš nesilaikiau instrukcijos ir dažnai
nueidavau daug toliau...“ Franz Kafka
 
• ARTŪRAS VALIONIS.
Maironio metams paminėti
12

Skaitytojų gusi musi 
• Šimtas vienuoliktoji savaitė161

REDAKCIJOS SKILTIS

Pabūsiu germanofile…

ASTRIDA PETRAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Gal tapau didele pragmatike? Jei koks nors renginys, kuriame ne tik „atsėdėjau“, bet ir stropiai stenografavau kalbėtojus, galiausiai išsisklaido asmeninių įspūdžių rūkeliu, taip ir neprikapsėjęs jokio honorarėlio – ima skrebenti sąžinę… Bet ne, bent jau ne vien iššvaistytas laikas-pinigai, bet ir duoti – tarsi – pažadai, prisiimti įsipareigojimai dar ilgokai kabinasi, velkasi iš paskos, baksnoja…

Gal bent poros tų „uodegų“ atsikratysiu, išvilkusi jas į dienos šviesą.

Vieną gražų balandžio vakarą Vokietijos ambasada pakvietė į literatūrinį renginį, taip jų gimtoj šaly įprastą „Lesungą“. Pakviestieji (matyt, daugiausiai germanistai, bet ir žiniasklaidos atstovai) turėjo progos išgirsti ištraukas iš dviejų prozos knygų –­ Winfriedo Georgo Sebaldo „Išeivių“ ir Hertos Müller romano „Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus“. Originalo tekstus skaitė pats ambasadorius Matthias Mülmenstädt (H. Müller) ir Herbert Schmitter, lietuviškus – knygų vertėjai Antanas Gailius ir Rūta Jonynaitė. Visi skaitovai tarė ir trumpą įžangėlę, pristatydami autorius ir skaitomus kūrinius. A. Gailiaus žodis apie 2009-ųjų Nobelio premijos laureatę man pasirodė prasmingas apmąstant ir mūsų pačių santykį su dviejų okupacinių režimų nusikaltimais – vis dar nedrįstant tautiečių kančių sovietiniuose gulaguose traktuoti taip pat rimtai kaip ir su svastikos ženklu vykdytas piktadarybes. Tad jau su vyno taure užbaigiant literatūrinį-muzikinį vakarą (o, juk dar žaviai muzikavo du jaunuoliai – vokalistė Indrė Jurgelevičiūtė ir gitaristas Pau­lius Volkovas!), prišokusi prie vertėjo, paprašiau skaityto tekstuko... Kadangi dabar rašau ne reportažą, o fragmentiškus prisiminimus, tai pacituosiu tik pradžią.

Nobelio premijos komitetas, mano nuomone, pasitelkė eufemizmą, kai, grįsdamas sprendimą skirti premiją iš Rumunijos kilusiai vokiečių rašytojai Hertai Müller, kalbėjo apie „žmones be tėvynės“. Žinoma, kad šios rašytojos kūryba daugeliu atžvilgiu susijusi su Rumunijos vokiečių likimais. Bet pirmiausiai, kaip man regisi, šia Nobelio premija buvo pagerbtas balsas žmogaus, atkakliai kalbėjusio apie komunistinio režimo baisybes.

O pamačiusi jau sprukti iš vakarėlio ketinančią Goethe’s instituto direktorę Johanną Keller, neištvėriau neišsakiusi jai tos malonios nuostabos, ištikusios mane per Vokiečių kino dienų atidarymą, kai išgirdau ją gražiai, sklandžiai sakant (būtent sakant, ne skaitant) sveikinimo kalbą lietuviškai… „Lietuvių kalba labai graži!“ –­ nuskambėjo „pasiteisinimas“. Galėjau tik pasidalyti patyrimu, kad šis argumentas ne visad galioja – turiu žilagalvių kaimynių, iki šiol kalbančių tik gimtąja kalba (taip sakant, „jazykom Lenina“).


*

Vokiečių kalba vis labiau traukiasi iš Lietuvos, iš jos mokyklų. Tą žinią (nors ir ne pirmąkart) išgirdau iš kaunietės germanistės Sigitos Barniškienės. Natūralu, kad vaikai pirmąja užsienio kalba renkasi ang­lų, bet... bet antrąja kone visuotinai tampa rusų (O ši yra gal ne „viena iš“ užsienio kalbų, gal ji susigrąžina „antrosios gimtosios“ pozicijas – toks įtarimas ėmė krebždentis, kai, išgąsdinta greit visai užstrigsiančio televizoriaus baubo ir nudžiuginta visad trokštos matyti LTV2 programos galimybės, susigundžiau kabelinės televizijos pasiūlymu –­ gavau kanalų daugiau nei gebu apžioti, bet dauguma iš tų bene 50 kalba rusiškai –­ natūraliai ar dubliuotai). Su prof. Sigita šnektelėjom irgi besivaišindamos, galima sakyti, netikėtoj aplinkoj, „svieto pakrašty“ –­ Vilkyškiuose (tai Pagėgių savivaldybė), bažnytkaimio Turizmo centre. Buvom po renginio, aš – viena iš klausytojų-žiūrovų, vilniškės delegacijėlės narė, profesorė–pranešėja. Ne, neketinau tuomet būti „reportere“ – renginys buvo pernelyg mozaikiškas, daugiaprasmis, eklektiškas ar ekumeniškas (ne skirtingų konfesijų, bet –­ krikščioniškos liturgijos ir pasaulietinio renginio derme): Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios pašventinimo (po restauracijos) pamaldos susipynė su koncertiniais numeriais (savo menu provinciją džiugino sostinės virtuozai – ansamblis „Quorum“ ir saksofonistas Petras Vyšniauskas bei jo sūnus trimitininkas Dominykas), galiausiai pereidamos į Johanneso Bobrowskio pagerbimą. Būtent šioje bažnyčioje krikštyto, čia su Johanna Buddrus (juk galime sakyti: Budriūte) susituokusio vokiečių rašytojo eiles skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, dar pristačiusi bažnyčios sienas puošiančią G. Hohagės fotografijų parodą „Šešėlių krašto upės. Prisimenant Johanesą Bobrovskį“, apie rašytoją kalbėjo prof. Barniškienė. Tuokart „žurnalistės bloknoto“ net neišsitraukiau, patyrusi, kad gandas, mane labiausiai čia atviliojęs – bus atidarytas Bobrowskio muziejėlis, kiek per ankstyvas: memorialinį kambarį rašytojui, čia ar gretimuose Mociškiuose, pas senelius ir kitus giminaičius irgi iš netolimos Tilžės atvykdavusiam pavasaroti, apsilankydavusiam ir per kareivystės atostogas (Budrių Johanną iš Mociškių jis vedė 1943 m.), ketinama atidaryti, rodos, kitąmet. Smagu buvo pabūt „nesuinteresuota“ šventinio šurmulio dalyve, bet... tas skolos, įsipareigojimo, nors ir neprisiimto, šapas vis smigčioja. Tad imuosi skelbti žinią: Vilkyškiai paminėjo rašytojo Johanneso Bobrowskio 95-metį! Ar mums tai neturi rūpėti? Beje, Vilkyškiai yra pagerbę ir zalcburgiečius protestantus, XVIII amžiuje bėgusius nuo tėvynainių „tikratikių“ keršto ir įsikūrusius šiuose 1709–1711 m. maro nusiaubtuose lietuviškuose kraštuose – jų atminimui pastatytas paminklas, ne ne, tikrai ne kokia granitinė statula – tiesiog medinių ašių konstrukcija, sulūžusio vežimo simbolis, mat sakoma, kad tolimieji keliauninkai sustodavę ten, kur lūždavęs jų vežimas…

Taigi pabūsiu germanofile – skelbsiu, kad Bobrowskio „Lietuviški fortepijonai“ yra šedevras, kad mums turėtų būti garbė bent šiek tiek savintis šį vokiečių rašytoją, kad vokiškoji Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros dalis yra neištrintina, o įsimintina, kad vokiečių kalba neturėtų trauktis iš poliglotinio mūsų kultūros žemėlapio!


 

Skaitytojų vertinimai


92349. J.2012-06-03 18:51
Turiu "Lietuviškus fortepijonus", išleistus dar 1968 metais ir kainavusius tik 42 kp. Visiškai neatsimenu apie ką šioje knygelėje rašoma. Būtinai, viską metusi, imsiesiu skaityti... Dėkoju straipsnelio/?/ autorei - jos vardo ir pavardės derinys man labai gražiai skamba.

92369. kremblys2012-06-03 22:09
Būta ir lietuvių Babrauskų (Bobrowski) apie Tilžę. Gal kas domėjosi jo genealogija?

92370. kremblys2012-06-03 22:13
P.S. http://www.online-ofb.de/namelist.php?nachname=BOBROWSKATE&ofb=memelland&modus=&lang=de

92371. o bet tačiau > kremblys2012-06-03 22:45
šiek tiek J.B. biografijos: http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/j-bobrovskis-lietuvoje-vis-dar-pamirstas-7403/

92377. Katė :-( 2012-06-03 23:26
Tiek daug kalbėta, taip mažai tepasakyta...

92437. katė2012-06-04 20:27
Jau kelintą kartą pastebiu kitą katę. Kas tu?

92535. taigi2012-06-05 17:46
Ispudis, jog visas rasinys rasytas „jazykom Lenina“ - apie viska ir nieka

92538. toks :-) 2012-06-05 18:57
glaustas ir tuo pat metu plačiai užgriebiantis straipsnis, taikliai ir iš esmės

92759. Trečia katė2012-06-09 13:05
O man atrodo, esmė pasakyta. Ir kalbėta tiek, kiek reikia. Anksčiau Lietuvoje visos pagrindinės užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) buvo lygiavertės. Dabar vokiečių kalba mokyklose dažniausiai pasirenkama kaip antroji. Gaila. O juk anglų galima išmokti ir savarankiškai, pilna TV programų, filmų ir pan.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:35:00 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba