Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
 Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“

Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“

[skaityti komentarus]

iliustracija
Arvydo Valionio nuotrauka


          Vasarį Vilniaus knygų mugėje lankėsi latvis Gūtenmorgenas. Jį domino mūsų kultūrinis gyvenimas, domėjosi, kaip vertinama jo neįprastai intensyvi gyvenimiškoji patirtis. Su svečiu šnekučiavomės „Litexpo“ kavinėje prie alaus bokalo. Atsisveikindamas Gūtenmorgenas priminė, kad pokalbio pradžios detales bus galima skelbti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, nes gali atsirasti vienokių ar kitokių patikslinimų, papildymų.


– Gerbiamasis Gūtenmorgenai, kokį įspūdį Jums padarė lietuviškos knygos šventė? (Regiu, pono Gūtenmorgeno veidu nuslinko ne itin malonios nuotaikos atspindys.)

– Pamenu, kai pirmą kartą buvau išvykęs į užsienį, į Vokietiją, tai tenai nepažįstami žmonės, nežinodami, kas aš toks ir iš kur, mano vardą kartojo nuo ryto iki vakaro, ypač ryto valandomis. Tokio dėmesingumo jau niekur kitur, netgi gimtojoje Latvijoje, nesu patyręs. Kadangi jūs dar turite kultūrinę spaudą, ko nepasakysiu apie savo šalį, tai, manau, kultūringi žmonės jau turėjo pažinti mane iš savaitraščio „Literatūra ir menas“ publikacijų.

Pasirodžius mano latviškajai gyvenimo istorijai, visokių keistų dalykų įvyko ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir plačiajame pasaulyje. Daugelį valstybių, tarp jų – Latviją ir Lietuvą, sukrėtė finansinė krizė, kuri, mano manymu, kilo tuomet, kai buvo pradėta televizijoje drausti alaus reklamą, uždarinėti alaus kioskus. Nejaugi mūsų valdžios protai nestudijavo labai kompetentingos pono Šveiko koncepcijos ir ją lydinčio visuomenės elgsenos modelio?

– Atleiskite, pone Gūtenmorgenai, grįžkime prie aktualių kultūros dalykų.

– Mielu noru, bet šis kontekstas labai susiaurėja, nes lietuviškoje meninėje kūryboje, kiek studijavau, labai mažai įžymių žmonių turi su gamta susijusių pavardžių. Pas mus pilna Bėrzinių (vienas jų yra net mano krikštatėvis), tiesa, jūs turite puikų dokumentinio kino režisierių Beržinį. Bet Kalninių, Uozuolinių pas jus reikia su žiburiu ieškoti, jiems suskaičiuoti, ko gero, pakaktų mano rankų pirštų. Kaip Lietuvoje man šnektelėti su jūsų visų žinomu Kalniečiu? Jis juk neturi nė minutės laiko pabūti gamtoje su alaus buteliu ar susitikti su mano bičiuliais, jis –­ tik televizoriaus ekrane su krepšinio kamuoliu rankose. Turite Ozolą, tikrą politinės filosofijos minties ąžuolą. O kur kiti jūsų ąžuolai?

– Mielas bičiuli, taip greitai lekia laikas, manau, kad šį kartą rimtai nepašnekėsime apie literatūrą. (Gūtenmorgenas pakelia alaus bokalą ir jo akyse švysteli jaukūs prisiminimai.)

– Anuomet, jaunystės metais, pas jus viskas būdavo kur kas paprasčiau. Prieini prie kiosko ir nusiperki alučio. Vakar irgi priėjau prie vieno kiosko su užrašu „Lietuvos spauda“ – vitrinoje pridėta ir geriamų, ir kramtomų, ir čiulpiamų dalykėlių, bet neradau to populiariausio, nuotaiką pakylėjančio gaivaus gėrimo. Paėjėjęs šiek tiek į šalį, žiūrėjau į kioską ir nesuvokiau, kodėl tokia keista ta jūsiškė lietuviška spauda.

– Gūtenmorgenai, kam jums vaikštinėti nuo kiosko prie kiosko ir ieškoti peno jūsų intelektui, gal būtų geriau įsteigus savo informacinį intelektinį centrą ar biurą, tarkime, Vilniuje?

– Geras klausimas. Taip, jo ieškojau pagal reklamos skelbimus. Suradau puikią, dar masiškai neapgyvendintą vietą, bet jos savininkas kažkodėl delsia uždengti stogą. (Gūtenmorgenas skubiai ima raustis savo krepšyje ir ištraukia dvi nuotraukas.) Ši vieta manyje atgaivina daugybę prisiminimų. Pamenu, mano vaikystės metais prie šių pastatų kabojo šūkis „Lenino idėjos visad gyvos!“, o už jų švytinčių langų augo pomidorai, agurkai...

Kodėl būtent tokios vietos aš ieškau savo informaciniam intelektiniam centrui? Prisiminkime mano gyvenimo pradžią. Juk vienas reikšmingiausių mano biografijos įvykių nutiko būtent šiltnamyje, iš kurio buvau išvežtas į milicijos skyrių ir tenai pakrikštytas Gūtenmorgenu. Istoriją labai plačiai aprašė mano krikštatėvis Maris Bėrzinis. Šiose nuotraukose įamžintas unikalus vilnietiškas šiltnamis iš praeito tūkstantmečio būtų mano tapatybės įtvirtinimo objektas ir laiko bėgsmo išraiška mano mąstysenoje. Čia įsikurti vasaros sezono metu būtų tiesiog kongenialu...

Tolimesnį pokalbį Gūtenmorgenas dar vertina kaip pernelyg konfidencialų ir kol kas nesuteikė teisės viešinti, baimindamasis mūsiškai palaitiško vidaus reikalų ministro, kuris gali sudaryti komisiją jo lietuviškiems vertinimams tirti melo detektoriumi, o tai užkirstų galimybę ateity įsikurti Vilniuje.


Su Latvijos Gūtenmorgenu bendravo ARVYDAS VALIONIS

 

Skaitytojų vertinimai


92912. v.p.2012-06-12 15:52
Gražiai ir nenuobodžiai pabendravote. Galite tęsti...

92915. Dosvidanjevcas2012-06-12 16:20
Bet jeigu netęsite, irgi ačiū.

92996. J. :-) 2012-06-14 09:17
Dosvidanjevcui už, mano nuomone, šiuo atveju labai sąmojingą pasivadinimą rašau senovinį penketuką...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:33:12 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba