Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
 LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

IN MEMORIAM

LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30

[skaityti komentarus]

iliustracija


Keleliu į Rokantiškių kapines išėjo dainininkė Liudmila Mackonienė-Mackevičienė. Gimė Panevėžio r. Pajuostės kaime, mokėsi Panevėžio, vėliau Kupiškio gimnazijose. Turėjo stiprų, sodrų, žemą balsą ir svajojo tik apie muzikės profesiją, siekė jos, kad ir patekusi į pavojingą padėtį: tėvas, Lietuvos kariuomenės kapitonas Afanasijus Kazanas, Vorkutos lageryje (ten ir nušautas per 1953 m. kalinių sukilimą), motina irgi lageryje, abu broliai žuvę kovose su okupantais (tėvas ir brolis Mykolas, partizanų vadas Siaubas, po mirties apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais). Įstojo į Kauno muzikos mokyklos dainavimo skyrių, ištekėjo už dailininko Jono Mackonio – jo ir ypač specialybės dėstytojo Petro Olekos globojama išvengė represijų, galėjo baigti mokyklą, paskui studijuoti Valstybinėje konservatorijoje (1950–1955). Dainavimo pirmuosiuose kursuose ją mokė Juozas Babravičius, vėliau Kipras Petrauskas. Gavusi paskyrimą į Lietuvos filharmoniją, trisdešimt metų dirbo etatine soliste. Į Operą eiti nebandė – kūrė turtingą koncertuojančios dainininkės gyvenimą.

L. Mackonienės repertuaras plėtėsi sparčiai ir įvairiomis kryptimis – reikėjo patenkinti didžiųjų Lietuvos miestų išprususių klausytojų poreikius, kaimo vietovių publiką, taip pat sovietinių respublikų gyventojus, pas kuriuos gana dažnai vykdavo Filharmonijos artistai, grupėmis ir po vieną. L. Mackonienė turėjo paruošusi kelias dešimtis teminių, žanrinių, proginių, monografinių programų. Jas sudarė įvairių stilių, epochų kameriniai kūriniai: sovietinės dainos, senoviniai rusų romansai, F. Schuberto dainos, operų arijos, Vidurinės Azijos tautų liaudies dainos ir kita. Dažnas ir geranoriškas jos partneris scenoje būdavo pianistas Jefimas Borisovas. Nemažai dėmesio ji skyrė naujai lietuviškai muzikai, dainavo Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Benjamino Gorbulskio, Vytauto Kairiūkščio dainas. Didelio pasisekimo sulaukdavo Konrado Kavecko kūrybos vakarai, kai L. Mackonienei akompanuodavo pats kompozitorius (išleista įrašų plokštelė). Dainavo ir stambių kūrinių solo partijas, gastroliavo su kameriniu bei simfoniniais orkestrais Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje.

Paskutiniuosius gyvenimo metus leido sūnaus, matematiko Vigirdo Mackevičiaus šeimos rūpestingai prižiūrima, ir nors už ilgus kūrybinio darbo metus nebuvo sovietų valdžios įvertinta kokiais nors garbės vardais ar ženklais, gyveno šviesiai prisimindama praeitį ir žmones, padėjusius tapti ir būti dainininke.


JŪRATĖ VYLIŪTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:33:08 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba