Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
 AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

VAIZDAS PRO „VARTUS“

Menininkė autobiografė

Apie Linos Albrikienės kūrybą ir projektą „Kojos studija“

AUŠRA TRAKŠELYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Lina Albrikienė (g. 1984) gyvena ir kuria Vilniuje. 2009 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje. Nuo 2004 m. intensyviai dalyvauja grupinėse parodose bei rengia personalines. Menininkė kurdama dažniausiai pasitelkia mechanines ir skaitmenines vaizdo produkavimo priemones, kartais instaliaciją.

L. Albrikienės kūrybą, jos kaip menininkės identitetą bei reprezentuojamą problematiką parankiausia įvardyti menininko autobiografo sąvoka. Menininko autobiografo metafora iš dalies atitinka menotyrininkės Renatos Dubinskaitės straipsnyje „Nuo narcizo iki komunikuotojo: Lietuvos menininkų vaidmenys XX a. paskutiniojo dešimtmečio videodarbuose ir šiuolaikinėje fotografijoje“1 išskirtą menininko narcizo tipą (iš viso menotyrininkė straipsnyje aptaria šešis galimus menininkų vaidmenis).

Narcizas, anot R. Dubinskaitės, kūryboje telkia dėmesį į savo kūno atvaizdą arba savos istorijos konstravimą. Būtent savos istorijos konstravimas, dienoraštinė kūrybos strategija tampa esminė menininkui autobiografui, o pastarasis vaidmuo L. Albrikienei labai tinka.

Menininkės kūriniuose autobiografiniai faktai tampa kūrybine medžiaga, siužetu, motyvu ir tema. Kiekvienas projektas yra specifinės psichologinės būsenos – aš ryšio su praeitimi, šeima, jos nariais ar asmeniniais daiktais –­ įvaizdinimas. Pavyzdžiui, videodarbe „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Judesys“ (2006) L. Albrikienė pristato atsitiktinai rastą 8 mm kino juostą, kurioje nufilmuota jos tėvų vedybų ceremonija. Kartu tai dokumentas, iš kurio menininkė gali „pažinti“ ne tik statišką tėvo portretą (fotografijos), bet ir jo judesius (filmuota medžiaga). Svarbu pažymėti, jog L. Albrikienė savo tėvo nėra mačiusi. Jis tragiškai žuvo likus keliems mėnesiams iki Linos gimimo.

Šeimos istorija ir asmeninių daiktų archyvas, taip pat ryšys su praeitimi: vaikystės išgyvenimai ir prisiminimai –­ pagrindiniai instaliacijos „Atminties dėžė“ (2007) ir videofilmo „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ (2009)2 motyvai. Tiesa, šiuose kūriniuose įterpiamos ne tik asmeninio archyvo detalės, bet ir kolektyvinės atminties analizė.

Naujausias menininkės projektas „Kojos studija“ (2012) susideda iš dviejų dalių ir potemių: fotografijų („Dešinės kojos studija“) ir videodarbo („Kairės kojos studija (I)“). Trys studijinės kojos protezo fotografijos perteikia asmeninę L. Albrikienės brolio, per nelaimingą atsitikimą netekusio dešinės kojos, istoriją. Videodarbas – tai labiau pačios menininkės išgyvenimų fiksavimas. Videodarbe kamera susitapatina su menininkės akimi ir tampa jos pakaitalu. Žiūrovas suvokia menininkės atliekamą veiksmą, šokinėjimą ant kairės kojos, ir šio veiksmo sukeliamą garsą bei bandymą susitapatinti, įsikūnyti, patirti kitą, t. y. brolį, ir jo fizinę negalią.

Aptarti L. Albrikienės kūriniai yra ne vien asmeninės gyvenimo „istorijos“ pavertimas menine realybe, bet ir savianalizės priemonė, bandymas artikuliuoti savąjį aš. Apskritai menininko autobiografo kūryba interpretuotina daugiausia psichoanalizės metodu (kūno (menininkas) ir atvaizdo (kūrinio) santykio suprobleminimas). Asmeninio gyvenimo fragmentų inkorporavimas į meno kūrinį yra „apraiškos“, o tai – grynai pasąmonės dalykai. Bandymai kūriniais ir kūriniuose grįžti į vaikystės prisiminimus arba, pasitelkiant vaizdinę medžiagą, kompensuoti šeimos nario netektį prilyginami terapijai. Psichologai akcentuoja, jog „išsipasakojimas“ būtinas norint suvokti savąjį aš. Taigi menininkas autobiografas kuria apie save, kad suvoktų save ir sudėliotų nuoseklią asmeninio gyvenimo istoriją.

Linos Albrikienės projektą „Kojos studija“ galėsite pamatyti „Vartų“ galerijoje nuo birželio 14 iki 21 dienos.


L. Albrikienės projekto „Dešinės kojos studija“ fragmentas. Fotografija, 60 x 60 cm –­ 4 viršelyje.



____________________________________
1 Dubinskaitė R. „Nuo narcizo iki komunikuotojo: Lietuvos menininkų vaidmenys XX a. paskutiniojo dešimtmečio videodarbuose ir šiuolaikinėje fotografijoje“. In: „Pažymėtos teritorijos“. Sud. R. Goštautienė, L. Jablonskienė. –­ Vilnius: „Tyto alba“, 2005, p. 77–104.
2 Videofilmas 2011 m. laimėjo tarptautinio projekto „Jaunieji Europos kūrėjai“ (JCE) Grand Prix ir iki 2013 m. bus pristatomas įvairiose Europos šalyse (iš viso 9). Kartu su šiuo laimėjimu menininkė turėjo galimybę 3 mėn. reziduoti Prancūzijoje. Taip pat jos ir kitų dviejų JCE laimėtojų kūriniai buvo eksponuoti „BeLa Editions“ galerijoje Briuselyje 2012 m.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:33:03 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba