Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
 EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

POEZIJA

EMILIJA LIEGUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


              Per pūgą


              Išėjo išėjo
              per pūgą per vėją...
              Į kapines pažliugęs
              kelias
              patiltėj kelias iš miego
              gėlė
              Oskaro Milašiaus neužmirštuolė.
              Prie tavo kapo
              mane nuves pūga,
              atversi savąjį langelį,
              aš įlipsiu.
              Per pūgą būsim
              abu saugūs,
              būsim drauge.



              Einu lenkčių


              Sėdžiu ant skardžio
              prie upės
              ir lenkiu pirštus.
              Kiek daug žmonių
              mano gerų bičiulių
              šįmet išėjo.
              Net krintančios žvaigždės
              nepastebėjau
              ir troškimo neištariau jokio.
              Tik bėgu – gyvenimo noriu
              kitokio,
              noriu užbėgt už akių viskam
              kas gali man bloga
              nutikti.
              Švysčioja kojos basos
              už nugaros lygi žalia
              pieva. Bėgu skubu ir meldžiu
              Dievą:
              padėk man blogiui užbėgt
              už akių
              padėk.


              2012 04 12



              Žiedas


              Nukrito rašiklis,
              pasilenkiau grabalioju ranka
              po kilimą,
              o priešais iš sienos išlenda kita ranka
              ir padeda graibyti.
              Aš bėgu nuo tos svetimos rankos,
              čiumpu tik mažąjį pirštelį
              ir matau, kaip jis visas suyra,
              virsta pelenais.
              Nurieda tik pažįstamas mamos žiedas
              su išgraviruota vestuvių data.
              Žiedas suranda rašiklį,
              paridena man
              ir aš parašau:
              Ačiū, mama,
              Tu aname pasaulyje, aš šitame, bet
              esame drauge.



              Malūnėlis


              Rausdamasi palėpėje
              radau pasislėpusį daiktą –
              žėrintį anų dienų melsva šviesa.
              Pirkia nušvito visa –
              tai brolio
              sumeistruotas malūnėlis.
              Kodėl jo neieškojau prieš kelerius
              metus?
              Kam leidau praeiti pro šalį
              anam, žėrinčio mėlio
              pasauliui?


              2012 04 01



              Lepeška


              Mano gyvenime buvo liūdnų
              dalykų, buvo linksmų, malonių
              ir visas pulkas
              nereikšmingų.
              Apsižvalgau, pasižiūriu
              pirmyn – atgal...
              Nenoriu lyg sutrešęs kelmas
              apaugti bereikšmiais grybeliais.
              Noriu būti kaip mūsų valdžios
              atstovai – didelis,
              naudingas grybas
              LEPEŠKA.



Petras Rakštikas. „Labai tylus vakaras Lopaičiuose“




              Lakštingala


              Norėčiau mirti naktį,
              giedant lakštingalai.
              Ji gieda tik
              sau
              sau
              sau,
              bet kartu ir
              man
              man
              man.
              Jos širdelė kupina džiaugsmo,
              giedodama ji apsiaučia juo
              visą žemę kaip padėką
              DIEVUI.
              Norėčiau šitaip išeiti –
              lakštingalos giesme dėkodama.



              Kūryba


              Aš pasirinkau
              vieną iš daugybės
              teisių.
              Ji prasiveržė,
              šuoliom atšuoliavo,
              o aš griebiau ją
              ir nepaleidžiu.
              Tai geresnės ateities
              troškimas.
              Geresnės ateities
              kūrimas.



              Grožio ilgesys


              Atėjo veidrodžiui
              keršto akimirka:
              jis mane rodė
              seną, negražią,
              kaip naginę.

              Ar tikrai esu sena?
              Tikrai negraži?

              Į kurį man įšokti
              žodį, atveriantį
              užsklęstą visatą?

              Ten aš vėl būsiu
              jauna ir graži.



              Pavasarį


              Aš apsiverkiau.
              Nedaug, tik truputį.
              Ir tyliai. Bet visgi...
              Priglaudžiau galvą
              prie jo kaklo ir verkiau.
              Ūmai tas gerai pažįstamas
              liūdesys pasirodė
              kaip kažkas kita.
              Kaip malonė, džiaugsmas,
              gyvenimas.
              Nusišypsojau.
              Lūpomis nuraškiau
              liepos pumpurą.
              Saldus ir lipnus, –
              pasakiau.
              Jis irgi nuraškė,
              sukramtė, nusišypsojo.
              Per mano basas kojas
              ėmė ropoti skruzdės.
              Patryniau vieną koją į kitą –
              pavasaris.
              Jis nušveitė nuo širdies
              liūdesį ir pavertė jį
              džiaugsmu.


 

Skaitytojų vertinimai


92876. machadu2012-06-11 22:12
graži poetine proza pataikaujant poetiniam konceptualizmui. Poezija ta, kai negalima neuzdainuot.

92892. grebo2012-06-12 09:00
Dainuok Cicina

93056. civcinas2012-06-14 19:50
ne iseitis tas cicinas...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:32:40 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba