Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
 TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

MUZIKA

Viskas gerai

Lietuvos ir Austrijos šiuolaikinės muzikos dienos Vienoje

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija


„Viskas gerai“ – taip vadinosi gegužės 10–12 dienomis vykęs tarptautinis šiuolaikinės muzikos renginys Vienoje, skirtas lietuvių ir austrų muzikai pristatyti. Toks programos sudarymo principas neišvengiamai turi šiokią tokią reprezentacinę gaidelę. Tačiau pavadinimas, skambantis neįprastai šmaikščiai, švelnino šį kiek įpareigojantį aspektą. Įvairiose situacijose, regis, banali žodinė miniatiūra „viskas gerai“ iš tiesų ir nuteikia gerai. Galbūt todėl kyla noras perkelti ją iš visiškai kasdienio į kiek labiau formalų, sceninį ar netgi kultūrinį kontekstą. Nors organizatoriai ir renginio šeimininkai, nepriklausomos kultūrinės iniciatyvos „Echoraum“, kurios patalpose ir įvyko šis koncertų ciklas, vadovai Burkhardas Stanglis ir Katharina Klement stengėsi padaryti viską, kad bet koks formalumo jausmas išnyktų. „Viskas gerai“ iš jų lūpų nuolat skambėjo su šilta šypsena, o kamerinė atmosfera koncertų metu kūrėjus ir publiką telkė į laikiną muzikos vienijamos bendruomenės salą. Toks ir buvo sumanymas.

Teksto autoriui pačiam teko apsilankyti šiame muzikinėmis tradicijomis garsėjančiame mieste, už ką jis, be abejo, yra dėkingas organizatoriams (renginį organizavo jau minėta kultūrinė iniciatyva „Echoraum“ kartu su Lietuvos muzikos informacijos centru). Tad tekstas negali būti skaitomas tiesiog kaip objektyvi recenzija – jei tokią apskritai galime įsivaizduoti. Veikiau tai glaustas muzikinis reportažas, nuošalėje paliekantis įspūdžius, patirtus vaikštant Vienos gatvėmis, švenčiant vieno iš muzikantų – Martino Siewerto – gimtadienį, lankant parodas modernaus meno muziejuje MUMOK bei neseniai atidarytoje šiuolaikinį meną eksponuojančioje erdvėje „Haus 21“ (jei muziejaus MUMOK dažnam Vienos lankytojui-turistui reikėtų pasistengti nepastebėti įprastame žemėlapyje, Belvederio parko atidaryta erdvė „Haus 21“ bus intriguojanti naujiena bet kuriam šiuolaikinio meno mėgėjui).

Šių eilučių autoriui teko malonumas pradėti renginio programą. Apie save tokioje situacijoje rašyti sunkoka, tad tepasakysiu tiek, kad simboliniam atidarymui it užsklandą pasirinkau akuzmatinę klausymosi situaciją – grojau laptopu visiškoje tamsoje ir džiaugiausi sulaukęs keleto komplimentų dėl garsų kinematografiškumo. Savąjį gimtadienį išvakarėse atšventęs Martinas Siewertas, plačiau žinomas kaip Vienos eksperimentinės muzikos trio „Radian“ narys, atliko gyvą sceninį solo gitara ir įvairiausiais analoginių bei skaitmeninių efektų instrumentais. Virtuoziškas improvizuoto garso seansas baigėsi galinga, garsėjančia, tiršta ir pratisa gitaros garsų lavina. Gyvai grojamo improvizuoto garso sesija tęsėsi ir moteriško trio – Susannos Gartmayer (bosinis klarnetas), Tamaros Wilhelm (savadarbė elektronika), Katharinos Ernst (perkusija) – pasirodyme. Neįtikėtinai gyvybinga energija, ypatingas susiklausymas ir improvizacijos taktilika (improvizacinės muzikos kontekste ji kartais reiškia ne ką mažiau, nei išgaunami garsai) kartais kėlė lengvą klausymosi malonumo šiurpulį (nesinori, kad skambėtų patetiškai – įspūdis autentiškas). Lina Lapelytė, Londono Karališkosios menų akademijos magistrantūros studentė, menininkė, pradėjusi domėtis vokalo tema, paprastai improvizuojanti smuiku ir jį papildančia skaitmeninių efektų mašinerija, šįkart sujungė šias dvi muzikos formas į vieną –­ kone lopšinės melodija perdainuodama hiphopo dainos tekstą, dubliuojamą jos pačios, dainuojančios, o vėliau grojančios smuiku, projekcija ekrane. Dainavimą užklojo kelių klosčių smuiko garsų audiniai. Muzikinis performansas įgavo įdomią, neįprastą formą, sujungęs subtiliai išplėtotos sceninės improvizacijos ir videomeno žanrus.

Antroji diena buvo kitokia ir skyrėsi muzikiniu charakteriu. Programai toną suteikė Elisabeth Schimanos kompozicija, atlikta jos pačios (elektronika), ir Manon-Liu Winter (fortepijonas). Mortono Feldmano lėtai besiplėtojančias kompozicijas kiek primenantis kūrinys nustebino neįprasta fortepijono ir jį dubliuojančio kompiuterinio tembro derme bei jų momentiškais sąskambiais, atitolintais vienais nuo kitų pauzių punktyrais. Nuostabą sukėlė ir išsami po kūrinio vykusi diskusija, gyvo autorės, atlikėjos ir publikos polilogo metu virtusi turiningu pokalbiu, padėjusiu suprasti svarbiausius kūrinio akcentus. Antanas Jasenka – kompozitorius, festivalio „Jauna muzika“ ku­ratorius – scenoje atrodė kaip pilotas, operuojantis laptopu ir iš keleto elektroninių instrumentų suręstu pultu. Melodingus pasažus ir elektronikos karpinius lydėjo atpažįstamu tapusio keletą metų videomenininko Džiugo Katino plėtojamo braižo videoprojekcija. Kompozitorė ir atlikėja Raminta Šerkšnytė pristatė kūrinį, skirtą fonogramai, sumontuotai iš keleto preparuoto fortepijono garsų, bei pačiam preparuotam fortepijonui. Po šio kūrinio ji paskambino keletą lyriškos nuotaikos kompozicijų fortepijonui, gerokai paįvairinusių programą. Boriso Haufo improvizacija baritono saksofonu žavėjo ypač gyvybingu, itin kūnišku santykiu su instrumentu ir kartu kiek priminė country stiliaus muzikavimą. Tą įspūdį kėlė saksofono melodijas papildantis paties Boriso dainavimas.

Trečiąjį koncertą pradėjo kompozitorė Egidija Medekšaitė – viena iš šių muzikos dienų iniciatorių – ir videomenininkas Lukas Miceika, pristatę naują kūrinio „reMAX“ versiją, kurią papildė Simono Zöchbauerio ir Ayac Jimenez-Salvadoro trimitų duetas. Kompozicijos, kurios pirmoji versija buvo pristatyta 2011 metų šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“, pagrindą sudarė daugiasluoksniai, mikrotoniški muzikinių karpinių ornamentai, organizuojami į ritmiškas sekas. Greta su jomis akustinis, pratisas trimitų skambesys skambėjo neįprastai ir intriguojamai. Vaizdo projekcija, sukurta pasitelkiant trimatį erdvės įspūdį sukuriančią videožemėlapio (angl. videomapping) technologiją, preciziškai sutapo su garsu ir kūrė tikrą optikos spektaklį ekrane. Ginto K solo kompozicija laptopui pasižymėjo sintetiniais grūdėtos, sluoksniuotos faktūros garsais, iš jų susiformuojančiomis masėmis ir išsibarstančiais fragmentais, trūkinėjančiais ir išaugančiais melodijų motyvais. Lisbeth Kovacic ir Katkos Csanyiovos performansas, vienintelis iš visų, apsiėjo be muzikos. Menininkės į sceną išėjo su kaukėmis ir gestais, deklaratyviai kirčiuojamu tekstu bei už jų esančia videoprojekcija sukūrė brechtišką, ironišką politinės manifestacijos reginį. Koncertą pabaigė Caroline Profanter elektroakustinė kompozicija, kurioje ilgus ir masyvius vieno tembro pasažus keitė įrašyti pakrantės ir kiti natūralios prigimties garsai. Kompozicija išsiskyrė subtiliu nuoseklumu ir sodriomis garsų faktūromis.

Muzikos dienos „Viskas gerai“ tapo unikaliu tarptautiniu muzikiniu įvykiu, sujungusiu įvairių šiuolaikinės muzikos stilistikų paletę bei stiprinusiu saitus tarp dviejų – Lietuvos ir Austrijos – muzikinių scenų. Tokios intencijos, ypač jei jos pasiteisina, įgalina sukurti muzikinių atradimų sklidiną mikropasaulį.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:32:31 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba