Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
• INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
 ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

POEZIJOS PAVASARIS

Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...

ELENA KARNAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Elena Karnauskaitė klausosi
Sujatos Bhatt pranešimo

Astridos Petraitytės nuotrauka

                „Pasaulis baigias, todėl reikia rašyti eilėraščius.“
                            A. Marčėnas


Reiktų pradėti nuo Marčėno, bet pradėsiu nuo Kanto „subjektyvaus žmogaus veiksmų principo“, kitaip tariant, nuo teiginio, kad „tai, kuo subjektas tiki, yra jo veikimo priežastis“. Jau seniai manęs neįtikina garsiai skelbiamos visuotinos tiesos frazės, drįstu suabejoti savaime aiškiom sąvokom, dažnai abejoju pati savim, tad prieš rašydama šią nedidelę prakalbą nusprendžiau pasitikrinti savo intuityvų suvokimą apie „besi­baigiantį“ pasaulį ir ars poetica. Nusprendžiau tiesiog pašnekinti šiuo klausimu vieną kitą artimesnį ar tolimesnį žmogų.

Kadangi interviu ne spaudai, visi „respondentai“ buvo gana atviri, kartais net kiek ir tiesmuki. Mano sena gera bičiulė, dabar aktyviai purenanti nedidelį žemės sklypelį, bandanti tapti daržininke ir iš pašaukimo, ir iš reikalo, antrosios frazės dalies apie eilėraščių rašymą „neišgirdo“, bet apie „besibaigiantį pasaulį“ pasakė maždaug taip: „Kai padėsi šaukštą, tai ir pasibaigs viskas.“

Būčiau linkus sutikti su mintim, kad kiekvienas galim konstatuoti tik savojo pasaulio baigtį, suvokti tik, kad asmeninis laikas eina į pabaigą, ir ne daugiau.

Kai netyčia išsitariau apie konferencijos temą pažįstamam mokslininkui, pastarasis pritarė minčiai, kad pasaulis baigias, bet, jo supratimu, „eilėraščių niekas neskaito, jau geriau rašyti romanus arba esė“.

Mano sesuo, istorijos mokslo specialistė, kiek pagalvojusi pasakė, kad čia kalbama tikriausiai apie kultūrinį nuosmukį. Anot jos, visos didžiosios civilizacijos susinaikino vietoj moralės ir kultūros pasirinkusios nežabotą malonumų vaikymąsi.

Kolegė mokytoja patarė pamąstyti apie savo kasdienybę, apie lituanistės darbą, šiuo atveju ne tiek apie rašymą, kiek apie skaitymą ir jo prasmę.

Kadangi šiuolaikinis žmogus yra daugiaveidis ir linkęs prisiimti ne vieną, o bent keletą vaidmenų, prie šių kelių išsakytų pozicijų ir norėčiau stabtelėti, nes, mano supratimu, jos pačios būdingiausios, bene labiausiai atspindinčios modernaus žmogaus požiūrį į meną bei kultūrą, be abejo, ir santykį su poezija kaip neatskiriama kultūros dalimi.

Taigi ar tikrai išgyvename priešmirtinį kultūrinio nuosmukio laiką, ar mūsų civilizacija tokia beviltiška, kad belieka konstatuoti dievo mirtį ir kalbos merdėjimą? Ar ne toks nuogąstavimas išsakomas ir A. Marčėno eilute: „nes galas, / jei Dievas numirs anksčiau nei kalba, / ir kalba anksčiau nei pasaulis“? Jeigu norėtume rasti tai patvirtinančių ženklų, turbūt užtektų tik įsijungti bet kurios TV bet kurią žinių programą, kur „bloga naujiena –­ gera naujiena“.

Kita vertus, jei pasikliausi ne tuo, kas tau viešai yra sakoma, o tiesiog pažvelgsi pro langą, pasidairysi aplinkui, pamatysi, kad ir šį pavasarį vyšnios išskleidė žiedus, kad alyvos ir jazminai kvepia taip pat svaigiai, kaip pernai bei užpernai. Taigi gal geriau svaigintis kvepiančiais pavasario žiedais, o ne artėjančios katastrofos nuojautomis?

Dar norėčiau priminti, kad kiekviena epocha turėdavo savus pranašus, nesvarbu, vardais vadinamus ar kalbančius bendruomenės vardu, konstatuojančius didesnį ar mažesnį sugedimo laipsnį. Užtektų pasakyti vieną Cicerono frazę: „O tempora, o mores!“, kad suvoktume, jog nuo pat antikos laikų gyvename laukdami Apokalipsės, dar daugiau, apie tai viešai dažniausiai kalba būtent filosofai, moks­lininkai ir rašytojai. Kaip naujųjų laikų kasandras galima minėti archeologą, antropologą Michaelą D. Coe, rašytojus Franką Watersą bei José Argüellesą. Etnobotanikas, rašytojas ir filosofas Terence’as McKenna sukūrė Naujovės teoriją, pagal kurią laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruodžio 21 d. Taigi laukti liko ne tiek ir daug, o iki gruodžio 21 ar 24 d. dar galime parašyti ir po vieną kitą eilėraštį. O galbūt net išbandyti save kaip esė, dramų ar romanų autorius, grįžtant prie ankstesnėje dalyje išsakyto teiginio, kad eilėraščių niekas neskaito.

Tiesą pasakius, norėčiau paneigti šį teiginį. Ir pabandysiu tą padaryti labai papras­tai, nesiremdama jokiais apklausų rezultatais ar mokslinių tyrimų duomenimis, nesakydama pompastiškų frazių –­ tokių kaip „Poezijos pavasario paukštė plasnoja per Lietuvą jau beveik pusę amžiaus“, remsiuos tiesiog paprasčiausia gyvenimiška logika, čia pat prisipažindama, kad aš skaitau eilėraščius. Šiaip ar taip, esu iš kūno ir kraujo, dar lyg ir turėčiau turėti 21,3 gramo sveriančią sielą, taigi nesu niekas. Iš patirties žinau, jei atsiranda koks keistas vienos rūšies individas, tai būtinai atsiras toks antras ir trečias. Belieka tikėtis, kad kalbame ne apie kokią nykstančią rūšį.

Beje, kad nereiktų kliautis vien tik neapibrėžtu tikėjimu gerąja pasaulio puse, pateiksiu kelis sakinius ir apie kasdienį mokytojos darbą, kuris vienam kitam gali pasirodyti pakankamai egzotiškas. Per daug negudraudama pasakysiu, kad kasdienis mokytojo triūsas panašus į Sizifo darbą. Ir ne dėl to, kad kartais įdėjęs daug pastangų, nesulauki jokio rezultato, bet būtent dėl to, kad rezultatas kartais būna labai netikėtas arba gana dažnai nukeliamas į ateitį. Kaip tai atsitinka? Labai paprastai. Pirmokai gimnazistai dažniausiai ateina be jokio noro skaityti ir beveik be literatūrinio skonio. Ketverius metus bandai ką nors išminkyti iš to molio ir, kai pagaliau pradeda ryškėti žmogaus veidas, kai gali jau apie šį bei tą kaip su žmonėmis pasikalbėti, tenka atsisveikinti, prasideda naujas ciklas. Vėl viskas kartojas nuo pradžių.

Viena pastaba apie rezultato netikėtumą. Pavyzdžiui, dvyliktokui leidi pasirinkti, prašai, kad pasiruoštų skaityti ir aptarti mėgstamiausio poeto eilėraštį, ir tikiesi, kad pasirinks ne tik Marčėną, bet ir Jonyną, Kajoką, Grajauską ar net ką nors egzotiškesnio, bet du trečdaliai pasirenka... Maironį. Beje, kodėl eilėraštį pasirinko, sugeba paaiškinti, tik mokytoja lieka kiek sutrikusi, nes nesuvokia, kodėl XXI amžiaus žmogui artimesnė XIX a. pab.–XX a. pr. poeto pasaulėjauta ir intonacijos.

Dar grįžtant prie Sizifo. Man rodos, kad poeto ir mokytojo darbas minėto rezultato požiūriu (to, kuris nukeliamas į ateitį ir niekaip nepatikrinamas) labai panašūs, tad iš tikro reikia „rašyti eilėraščius netgi sekmadieniais“ arba, perfrazuojant, net sekmadieniais negali pamiršti, kad maru užsikrėtusiame mieste, anot daktaro Rijė, svarbiausia yra gerai dirbti savo darbą. Poeto, mokytojo, gydytojo, duonkepio, policininko ar dar kokį kitą, gal tada pasaulis neatrodys besibaigiantis, o tik cikliškai pasikartojantis: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“

Taigi pasaulis iš esmės yra nesibaigiantis, dar daugiau, jis nuolat pasikartojantis, atgimstantis, besiskleidžiantis naujomis civilizacijomis, naujais pasiekimais ir naujais savojo laiko rūpesčiais.

Be abejo, tirpstantis asmeninis laikas kartais gali pasirodyti kaip katastrofa, ypač jei ištinka kokia rimtesnė neganda, kad ir sunki liga. Teko prieš keletą dienų lankyti bičiulę, atsigaunančią po sunkios operacijos, anot jos, „daktarai mane buvo išskrodę kaip žuvį, o paskui viską sudėjo atgal“, sukau galvą, ką jai nuvežti, nes valgyti dar nelabai ką galėjo, tuo metu tinkamiausia dovana (ir brangiausia, ką galiu duoti kitam) man pasirodė eilėraščių rinkinėlis.

Galbūt poetai taip dažnai ir būna katastrofų bei apokalipsių pranašai vien todėl, kad kasdienybės tėkmėj kiek priblėsusi Poezijos vertė tokią akimirką sušvyti kaip pati didžiausia vertybė.


 

Skaitytojų vertinimai


92841. Medetka2012-06-11 16:16
Aš irgi skaitau eilėraščius ir žadu skaityti toliau.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:32:19 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba