Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis „Literatūra ir menas“

2012-06-08 nr. 3383

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


VIRŠELIAI 
• VLADAS ORŽEKAUSKAS4
• TOOMAS KALVE
• ALFREDAS PETRAS GUŽAS4
• LINA ALBRIKIENĖ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS1
• VAKARAI
• REKLAMA

VIENAS EILĖRAŠTIS 
• ANTANAS STRAZDAS.
Pasterka, arba Piemienu Giesmie
4

REDAKCIJOS SKILTIS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Šiapus Senos, anapus Neries
2
• TRUMPA KRONIKA
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Eilėraščius rašyti reikia – kodėl?
 INGA GAILE.
Latvių poetė pasaulio pabaigoje
3
• ELENA KARNAUSKAITĖ.
Pasaulis nesibaigia, rašyti reikia...
1
• KĘSTUTIS NASTOPKA.
„Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
• TOMAS TAŠKAUSKAS.
Dievai, pavargę nuo savo pasaulių
• IEVA GUDMONAITĖ.
Šakiai–Vilkaviškis. Aukso ragas ir salos poezijai
2

AKTUALIJOS 
• Dėl Antano Gudaičio testamentinės valios vykdymo12
• PROGRAMA.
Santaros-Šviesos suvažiavimas
1

MUZIKA 
• TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS.
Viskas gerai
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Vydūniškos asmenybės prieglobstyje

TV: ŽIŪRIM, KĄ TURIM 
• AUDRA BARANAUSKAITĖ.
Didysis vasaros televizorius
3

CHRONO 
• ADAM KRZEMIŃSKI.
Ideologijos pabaiga
1

POEZIJA 
• EMILIJA LIEGUTĖ3

VERTIMAI 
• MASON PIPER.
Iš ciklo „Laiškai triušiams“
1

PROZA 
• MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Žmogus pelėsis

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Gaila, buvo bičiulis6

25 PUSLAPIS 
• ALEKSANDRA FOMINA.
Jaudinančios kelionės laike ir erdvėje
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• KAROLIS VYŠNIAUSKAS.
Indie su priemaišom
3
• TADĄ KRIŠČIŪNĄ kalbina MARIJUS ŠIRVINSKAS.
Mes – dabartistai. Nors...
1

VAIZDAS PRO „VARTUS“ 
• AUŠRA TRAKŠELYTĖ.
Menininkė autobiografė

IN MEMORIAM 
• ROMUALDAS ORANTAS
1949 06 08 – 2012 06 01
• LIUDMILA JŪRATĖ MACKONIENĖ-MACKEVIČIENĖ
1929 02 05 – 2012 05 30
• ALEKSANDRAS ŠLEINYS
1914 03 04 – 2012 05 22

DE PROFUNDIS
„Aš neskiriu Pikaso paveikslo nuo avarijos.“
Iš kino filmo „Whistlerio motina“
 
• Gūtenmorgenas: „Vilnietiškas šiltnamis – mano tapatybė“3
• Viena Karaliaučiaus istorija*
• Iš pamestos politologo užrašų knygelės1

Skaitytojų pusi lusi 
• Šimtas dvyliktoji savaitė203

POEZIJOS PAVASARIS

Latvių poetė pasaulio pabaigoje

INGA GAILE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Inga Gaile skaito pranešimą.
Kairėje – Kęstutis Keblys.

Astridos Petraitytės nuotrauka


Kai buvau šešerių, mirė mano močiutė. Ji nebuvo tikra mano senelė, užtat tai pirmas drąsus žmogus, išmokęs mane suprasti, kad turiu laisvą valią, ir kuriam iš tiesų galiu padėkoti, jog esu čia. Ir ji to išmokė vienu sakiniu. Latviškai.

Ir, kai buvau šešerių, sužinojau, kad mirsiu. Nes ji mirė. Štai tada supratau, kad mano pasaulis baigsis.

Vėliau ėmiau galvoti, kad tai visai nebus pabaiga, o tik permaina. Mirtis bus permaina. Taigi nemanau, jog pasaulio pabaiga ir viena iš galimų jos datų tebejaudina mane. Tai, kas mane neramina, yra ši mintis: ar sugebėsiu tai ištverti? Ar būsiu pasirengusi sutikti permainas ir eiti savo keliu? Kai sargyba ateis ir paklaus, ar pažįstu šį vyrą, ir kai kas nors pasakys, kad taip, taip, mes matėme ją su juo, ar sugebėsiu laikytis ir būti užtektinai drąsi atsakyti taip, šį kartą aš esu su juo, – štai kas mane jaudina.

Ar galėsiu pasakyti: ne, aš šito nedarysiu, nes tai tesuteikia žmonėms iliuzijų ir verčia juos dar penkerius metus būti pasimetusius? Ar sugebėsiu pasakyti, kad taip, rašysiu latviškai; ar sugebėsiu ištverti skausmą, išgąstį, ir vis dėlto toliau daryti tai, kas teisinga? Štai kas mane neramina.

Ar sugebėsiu išjudinti savo laisvą valią, kurią kadaise pažadino mano nuostabi močiutė? Vienu sakiniu. Ir štai kodėl rašau eilėraščius. Nes noriu ugdyti savo sąžinę, aš noriu duoti truputį drąsos raumenų savo baikščiai sielai; noriu būti pasirengusi kiekvieną dieną. Aišku, kad nesu, tačiau stengiuosi. Priešintis, ištverti, būti tyliai, abejoti savo siela ir klausti jos: ar esi dabar sąžininga? Ką tu dabar veiki? Kodėl išeini? Kodėl pasiimi tuos 30 pinigėlių?

Poezija yra būdas lavinti savo sielą, būti drąsiai ir sąžiningai, būti nuogai, sušalti, jausti skausmą, tačiau stovėti tiesiai ir atsakyti sargybai: taip, aš esu su šituo vyru, taip, aš esu su šia kalba.

Kiekviena diena yra pasaulio pabaiga. Tikra drąsa yra elgtis taip, kaip pats nusprendi, bendrai kurti pasaulį, suprantant ir pripažįstant, jog tas pasaulis, kurį kuri, baigsis, tačiau mėginant daryti viską, ką sako tavo sąžinė, nebėgant ir neatidėliojant jos sprendimo.

Latvių kalbai kiekviena diena yra panaši į kovą su rimta liga. Kova dėl teisės gyventi. Šiais metais Tomas Croshillas buvo nominuotas pagrindiniam Latvijos literatūros apdovanojimui. Tomas Croshillas iš tikrųjų yra latvis – Toms Kreicbergs, kuris rašo savo istorijas angliškai. Jo apsakymai buvo publikuoti kaip vertimai. Latviški vertimai gimtakalbio latvių autoriaus, kuris rašo angliškai.


Savo straipsnyje „Kalba ir vertikalė“ latvių poetė Liana Langa pasakoja mums apie jauną, daug žadantį latvių poetą, kuris bando rašyti angliškai. Kai ji paklausia jo: „Kodėl?“, jis atsako – turiu praktikuotis. Tarsi mūsų kalbos pabaiga jau būtų paskelbta. Žmogus negali sulaukti sėkmės, jeigu jis rašo kalba, kurią supranta 1 milijonas žmonių. Žmogui negali pasisekti, jis negali gauti daug pinigų, daug šlovės. Tarsi sakydamas, jog aš būsiu latvių poe­tas ar latvių rašytojas, teigi sau ir savo vargšams tėvams, pagaliau išgyvenusiems tavo paauglystės siaubus, lydimus atsisakymo studijuoti kažką normalaus, kad man nepasiseks. Tu niekada nepamatysi mano veido pirmuose „People“ žurnalo ar „New Yorker“ puslapiuose. Niekada.

Tu negali galvoti apie garbę ar pinigus, kai tavo kalbai gresia pavojus. Tačiau būdamas piktas ir liūdnas, negali būti itin švelnus su žmonėmis, vis dar kalbančiais šia kalba. Štai būtent dėl to jie nemėgsta tavęs. Ir kiti, kalbantys tomis didelėmis kalbomis – jie tiesiog nežino tavęs. Deja, tu rašai. Nes stebuklai atsitinka – žmonės pradeda skaityti, kai kurie net pradeda mokytis latvių kalbos po keturiasdešimties gyvenimo metų tavo šalyje. Taigi tau užtenka prisiminti, kad nereikia jokių pinigų ir / ar garbės, nes esi tas laimingas žmogus, kuriam teko laimė gimti poetu.

Latvių poetas. Mirštančios kalbos poe­tas, kuris turėtų padaryti viską, kad gyventų kiekvieną jo / jos kalbos gyvenimo dieną tarsi dar būtų tūkstančiai kitų dienų. Ir tiesiog nepajėgi būti patogiai, paprastai ar tiesiog rašyti tai, ko publika iš tavęs laukia. Nes šiuo atveju tavo poezijos kalba yra kopija, o ne gyva kalba. Turi rašyti piktus, pilnus neapykantos eilėraščius, jei toks tavo likimas. Savo paties kalba. Vien tik tūkstančiui latviškai kalbančių žmonių, kurie gali būti laikomi poezijos skaitytojais. Sakant šitiems, kokie subingalviai jie yra. Ir kartais netgi... kai perskaityta, tu už tai paprašai jų pinigų. Ir labiausiai neįtikėtina – tu kartais netgi gauni tuos pinigus.

Ir nors situacija yra tokia, kokią aprašiau, aš esu visiškai laiminga. Nes mano pasirinkimas yra būti poete. Latvių poe­te.

Nes šitas buvimas yra labai artimas stebuklui. Ir kas, esantis arti stebuklo, dar galėtų pasitarnauti pasaulio pabaigoje?


Vertė VAINIUS BAKAS

 

Skaitytojų vertinimai


92827. lit2012-06-11 14:04
labai grazu.

92831. Lat2012-06-11 15:12
Bravo Gaile.

92954. vaitas :-) 2012-06-13 09:54
Kalbant apie mūsų kalbas dėmesį atkreipia Henriko Latvio Livonijos kronikoje esantis nurodymas apie misteriją Rygoje. Baltiškos kalbos istorijai itin reikšminga, jog 1206 m. Rygoje vykusio vaidinimo „tekstai buvo rūpestingai vertėjų išversti“ (41 p.). Kažin ar latviuos yra kokių nors to vertimo atgarsių?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Birželio

PATKPŠS

 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31  

Nuorodos:
Kultūros vartai, Literatūra ir menas, Nemunas, Poezijos Didžioji Kunigaikštystė, Kulturpolis.lt


Rodoma versija 1 iš 3 
11:32:17 Jun 15, 2012   
Jun 2011 Jun 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba