»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 


Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 4 (72) Lapkričio mėn., 2011

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Bayer, Berlin Chemie Menarini Baltic, Interlux, Linus medical, MSD, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Optifarma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.
Šio numerio pagrindinis rėmėjas - Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


Lap­kri­čio 14-oji – Pa­sau­li­nė dia­be­to ir
Jung­ti­nių Tau­tų die­na

Kam­pa­ni­ja, ku­riai va­do­vau­ja Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja


      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na yra ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta Jung­ti­nių Tau­tų (to­liau – JT) die­na, ku­ri mi­ni­ma nuo 2007 me­tų. Tai pa­skel­bė JT Ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja, 2006 m. gruo­džio 20 die­ną pa­si­rašiu­si re­zo­liu­ci­ją 61/225. Šia svar­bia re­zo­liu­ci­ja pri­pa­žin­ta, kad dia­be­tas yra „lė­ti­nė, sun­ki ir bran­giai kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kias kom­pli­ka­ci­jas, da­ran­čias ža­lą šei­moms, vals­ty­bėms ir vi­sam pa­sau­liui.“

      Jung­ti­nės Tau­tos pa­rė­mė ko­vą su dia­be­tu, pa­brėž­da-­mos pa­sau­li­nę dia­be­to grės­mę ir nušvies­da­mos Pa­sau­li-­nės dia­be­to die­nos reikšmę. Re­zo­liu­ci­ja pir­mą kar­tą at­krei­ptas dė­me­sys į lė­ti­nę ne­už­kre­čia­mą li­gą ir ir pripažinta, kad ji yra svarbi pasaulines sveikatos neganda, kaip ir maliarija, tuberkulioze, ŽIV/AIDS.
      2009–2013 me­tų kam­pa­ni­ja kvie­čia vi­sus, at­sa­kin­gus už dia­be­to prie­žiū­rą, su­pras­ti dia­be­tą ir jį kon­tro­liuo­ti. Ser­gan­čiuo­sius dia­be­tu ji ska­ti­na pa­ge­rin­ti sa­vo ži­nias apie li­gą. Vy­riau­sy­bėms ji pra­neša apie bū­ti­ny­bę įdieg­ti veiks­min­gas dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės pro­gra­mas ir prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rin­tų, kad vi­si ser­gan­tie­ji ir tu­rin­tys ri­zi­ką su­sirg­ti gau­tų ge­riau­sią įma­no­mą prie­žiū­rą. Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus kam­pa­ni­ja kvie­čia to­bu­lin­ti sa­vo ži­nias ir moks­lu pa­grįs­tas nau­jau­sias re­ko­men­da­ci­jas pri­tai­ky­ti prak­tiškai. Ji vi­sai vi­suo­me­nei skel­bia apie di­de­lę dia­be­to įta­ką ir neša ži­nias apie tai, kaip at­pa­žin­ti li­gą, kaip jos išveng­ti ar­ba kaip ati­to­lin­ti kom­pli­ka­ci­jas.

      Pa­grin­di­niai 2009–2013 me­tų dia­be­to kam­pa­ni­jos tiks­lai:
      1. Kiek­vie­na vy­riau­sy­bė pri­va­lo įdieg­ti efek­ty­vias dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos ir prie­žiū­ros pro­gra­mas ir prie­mo­nes.
      2. Kiek­vie­nas as­muo, ser­gan­tis dia­be­tu, tu­ri bū­ti mo­ko­mas ge­riau kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą.
      3. Kiek­vie­nas tu­ri at­pa­žin­ti dia­be­to po­žy­mius, ži­no­ti, kaip išveng­ti ar ati­to­lin­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas, taip pat II ti­po dia­be­tą.
      4. Kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri mi­nė­ti Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną.

      Kas yra dia­be­tas?
      Dia­be­tas yra lė­ti­nė li­ga, ku­ria su­ser­ga­ma dėl ne­pa­kan­ka­mos in­su­li­no ga­my­bos ka­so­je ar­ba su­tri­ku­sio jo vei­ki­mo au­di­niuo­se. In­su­li­nas yra ka­sos ga­mi­na­mas hor­mo­nas, ku­rio rei­kia, kad krau­jo gliu­ko­zė pa­tek­tų į ląs­te­les ir bū­tų pa­vers­ta energi­ja.
      Tiek in­su­li­no sto­ka, tiek su­tri­ku­si jo veik­la gau­si­na gliu­ko­zės krau­jy­je kie­kį (hi­per­gli­ke­mi­ja), dėl to il­gai­niui pa­žei­džia­mos or­ga­niz­mo krau­ja­gys­lės, įvai­rūs au­di­niai ir or­ga­nai.

      Yra 3 pa­grin­di­niai dia­be­to ti­pai:
      I ti­po dia­be­tas yra au­to­imu­ni­nė li­ga, ku­ri pa­žei­džia in­su­li­ną ga­mi­nan­čias ka­sos ląs­te­les. Šio ti­po li­ga bū­din­ga vai­kams ir jau­nes­nio am­žiaus su­au­gu­sie­siems. Kad žmo­gus išgy­ven­tų, bū­ti­nos in­su­li­no in­jek­ci­jos.
      II ti­po dia­be­tui bū­din­ga in­su­li­no re­zis­ten­ci­ja ir jo trū­ku­mas. Šio ti­po li­ga su­da­ro dau­giau ne­gu 90% vi­sų ser­gan­čių­jų dia­be­tu vi­sa­me pa­sau­ly­je. II ti­po dia­be­to ga­li­ma išveng­ti. Šio ti­po dia­be­tu su­ser­ga vi­du­ti­nio ir vy­res­nio dar­bin­go am­žiaus žmo­nės.
      Ges­ta­ci­nis nėštumo dia­be­tas yra gliu­ko­zės in­to­le­ran­ci­ja nėštu­mo me­tu ir pir­mą kar­tą nu­sta­ty­tas laukiantis. Mo­te­ris, sir­gu­si šio ti­po dia­be­tu, tu­ri di­de­lę ri­zi­ką su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu vy­res­nia­me am­žiu­je. Maž­daug pu­sei mo­te­rų, sir­gu­sių ges­ta­ci­niu dia­be­tu, po 5–10 me­tų išsi­vys­to II ti­po dia­be­tas.

      Su­pras­ti dia­be­tą: ži­no­ti jo po­žy­mius
      • Dažnas šlapinimasis,
      • besaikis troškulys,
      • didėjantis alkis,
      • svorio mažėjimas,
      • nuovargis,
      • negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
      • suprastėjusi rega,
      • vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu),
      • plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas,
      • kiti požymiai: dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.
      Ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu šie po­žy­miai ga­li bū­ti ne­ryškūs ar­ba jų ga­li iš vi­so ne­bū­ti.

      Su­pras­ti dia­be­tą: ži­no­ti ri­zi­ką
      Di­des­nę grės­mę su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu pa­ti­ria as­me­nys, tu­rin­tys ri­zi­kos veiks­nį. Ri­zi­kos veiks­niai ga­li bū­ti šie:
      • nutukimas arba antsvoris,
      • judėjimo stoka,
      • anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas,
      • nesubalansuota mityba,
      • vyresnis amžius,
      • per didelis kraujo spaudimas, per didelis kraujo cho­lesterolis,
      • artimos giminės sirgo ar serga diabetu,
      • moterims – gestacinis diabetas,
      • tautybė – dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai.

      Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na ir mo­ky­mas
      Dia­be­tas yra su­dė­tin­ga li­ga. Ji vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą rei­ka­lau­ja, kad li­go­niai kas­dien pri­im­tų įvai­riau­sius spren­di­mus, su­si­ju­sius su li­gos kon­tro­le. Dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės pri­va­lo tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę, var­to­ti vais­tus, re­gu­lia­riai mankštin­tis, re­gu­liuo­ti mi­ty­bą. Be to, at­si­ra­dus dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, jie tu­ri išmok­ti gy­ven­ti su jo­mis ir psi­cho­lo­giškai pri­si­tai­ky­ti. Ka­dan­gi dia­be­to gy­dy­mo sėk­mė la­bai pri­klau­so nuo to, ko­kius spren­di­mus pa­cien­tai pri­ima, la­bai svar­bu, kad bū­tų už­tik­rin­tas pa­sto­vus ko­ky­biškas pro­fe­sio­na­lus li­go­nių po­rei­kius ati­tin­kan­tis jų mo­ky­mas.
      Be dia­be­to mo­ky­mo ser­gan­tie­ji yra ne­pa­si­ruošę tin­ka­mai kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą, pa­keis­ti sa­vo įpro­čių, adap­tuo­tis psi­cho­lo­giškai ir so­cia­liai. Blo­ga dia­be­to kon­tro­lė di­di­na kom­pli­ka­ci­jų grės­mę. Tai­gi mo­ky­mas yra svar­biau­sia dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nė ir yra šios pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos kam­pa­ni­jos pa­grin­di­nis ak­cen­tas. Dia­be­to mo­ky­to­jo vaid­muo dia­be­to prie­žiū­ros ko­man­dos dar­be yra ne­pa­pras­tai svar­bus. Dia­be­to mo­ky­to­jas, at­si­žvelg­da­mas į pa­cien­to ge­bė­ji­mus, lei­džia jam rink­tis tei­sin­giau­sius li­gos kon­tro­lės spren­di­mus.
      Dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių nė­ra in­for­muo­ti apie kai­ną, at­stu­mą, ati­tin­ka­mų pa­slau­gų trū­ku­mą. Dar dau­giau ne­ži­no, kad to­kios pa­slau­gos tei­kia­mos, ar­ba nė­ra įsi­ti­ki­nę mo­ky­mo nau­da. Jie ga­li gal­vo­ti, kad pa­kan­ka ben­drau­ti su gy­dy­to­ju. Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na pa­brė­žia struk­tū­rin­tų dia­be­to mo­ky­mo pro­gra­mų svar­bą, mo­ky­mą lai­ko svar­biau­siu ir efek­ty­viau­siu dia­be­to kon­tro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos veiks­niu, sie­kia pa­ge­rin­ti dia­be­to mo­ky­mo ga­li­my­bes svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­se ir ben­druo­me­nė­se.

      Cuk­ri­nio dia­be­to epi­de­mi­ja
      Dia­be­to epi­de­mi­ja plin­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šian­dien per 300 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu ir nė­ra nė vie­nos šalies, tur­tin­gos ar ne­pa­si­tu­rin­čios, ku­ri bū­tų ap­sau­go­ta nuo šios ali­nan­čios li­gos. Dar 300 mln. žmo­nių tu­ri aukštą ri­zi­ką sirg­ti dia­be­tu. Ne­si­i­mant jo­kių veiks­mų, šis skai­čius 2030 m. išaugs iki 500 mln. pa­sau­lio ge­ne­ra­ci­jos ir dar 500 mln. žmo­nių gy­vens su di­de­le ri­zi­ka su­sirg­ti dia­be­tu. Pa­sau­lis pri­va­lo im­tis veiks­mų jau da­bar. 3 iš 4 ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­ve­na že­mo ir vi­du­ti­nio eko­no­mi­nio išsi­vys­ty­mo ly­gio šaly­se. Vien Ki­ni­jo­je dia­be­tu ser­ga 92 mln., o In­di­jo­je – 50 mln. gy­ven­to­jų. Per ar­ti­miau­sius 20 me­tų la­biau­siai ser­gan­čių­jų dau­gės Af­ri­kos re­gio­ne (98%), Vi­du­rio Ry­tų šaly­se (94%) ir Piet­ry­čių Azi­jo­je (72%). 2010 m. Lietuvos Respublikos svei­ka­tos ap­sau­­gos mi­nis­te­ri­jos Higienos instituto sveikatos informacijos cent­ro duo­me­ni­mis, įre­gist­ruo­ta per 76 tūkst. (~2 %) dia­be­tu ser­gan­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Epi­de­mio­lo­gi­niai ty­ri­mai ro­do, kad Lie­tu­vo­je ser­ga ~5% žmo­nių. Vadinasi, ser­gan­čių­jų yra 2–3 kar­tus dau­giau, ne­gu jų gy­do­ma.
      Kas 8 se­kun­des pa­sau­ly­je miršta žmo­gus nuo dia­be­to. Di­džio­ji da­lis iš 4 mln. žmo­nių, ku­rie miršta kas­met nuo dia­be­to, yra 40–60 me­tų am­žiaus, tai le­mia vi­suo­me­nės eko­no­mi­ka. Dau­gu­ma šių žmo­nių gy­ve­na že­mo ir vi­du­ti­nio eko­no­mi­nio išsi­vys­ty­mo ly­gio šaly­se, ku­rio­se žmo­nės yra so­cia­liai ne­sau­gūs, gy­ve­na skurde.
      Dia­be­tas yra vie­na iš 10 ne­dar­bin­gu­mo prie­žas­čių pa­sau­ly­je. Šim­tai mi­li­jo­nų dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių ne­dir­ba ir ken­čia dėl il­ga­lai­kių grės­min­gų kom­pli­ka­ci­jų (šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų, apa­ti­nių ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jų, ak­lu­mo, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo ir kt. li­gų). Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­sau­ly­je yra 15 mln. žmo­nių, apa­ku­sių dėl dia­be­to, kasmet del šios ligos net 1 mln. žmonių amputuojamos kojos.
      Dia­be­tas tu­ri įta­kos aukštoms svei­ka­tos prie­žiū­ros kai­noms, dar­bo ne­te­ki­mui, ma­ži­na eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja ap­skai­čia­vo, kad 2010 m. pa­sau­ly­je dia­be­tui iš­leis­ti 378 bi­li­jo­nai JAV do­le­rių, apie 12% vi­so pa­sau­lio svei­ka­tos prie­žiū­ros išlai­dų. Ma­no­ma, kad 2030 m. iš­lai­dos su­da­rys apie 490 bi­li­jo­nų JAV do­le­rių.
      Cuk­ri­nio dia­be­to epi­de­mi­jos au­gi­mą api­bū­di­na trys ge­o­gra­fi­niai re­gio­nai. Kai ku­rio­se pa­sau­lio šaly­se dia­be­tu ser­ga mil­ži­niškas skai­čius žmo­nių (Ki­ni­jo­je – 92 mln., o In­di­jo­je – 50 mln. gy­ven­to­jų). Ki­tuo­se re­gio­nuo­se yra di­džiau­sias dia­be­to pa­pli­ti­mas (Vi­du­rio Ry­tuo­se 1 iš 5 su­au­gu­sių­jų ser­ga dia­be­tu). Per ar­ti­miau­sius 20 me­tų la­biau­siai dau­gės ser­gan­čių dia­be­tu (Af­ri­ko­je – net 98%).

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir ki­tos ne­už­kre­čia­mo­sios li­gos
      Pa­sau­lis išgy­ve­na lė­ti­nių ne­už­kre­čia­mų­jų li­gų epi­de­mi­ją, ku­ri vei­kia vi­sų vals­ty­bių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas. Dia­be­tas, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos, vė­žys ir kvė­pa­vi­mo sis­te­mos li­gos yra lė­ti­nės, bran­giai kai­nuo­jan­čios ir dau­gu­ma at­ve­jų išven­gia­mos li­gos. Šios ke­tu­rios li­gos tu­ri ben­drus mo­di­fi­kuo­tus ri­zi­kos veiks­nius ir yra pa­grin­di­nė skur­do prie­žas­tis, kliū­tis eko­no­mi­kai vys­ty­tis ir rim­ta grės­mė Jung­ti­nių Tau­tų Tūks­tant­me­čio vys­ty­mo­si pla­nams pa­siek­ti.
      Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Ki-mo­o­nas ne­se­niai pri­pa­ži­no, kad neinfekcinės ligos yra grėsmingesnės už infekcines: „Vė­žys, dia­be­tas, šir­dies li­gos jau ne­bė­ra ge­ro­vės li­gos. Šian­dien jos var­gi­na skur­džiau­sių šalių žmo­nes ir eko­no­mi­kas la­biau, ne­gu in­fek­ci­nės li­gos. Tai ro­do išties kri­ti­nę vi­suo­me­nės svei­ka­tos būk­lę bei pa­tvir­ti­na, kaip lė­tai šio­je sri­ty­je vyks­ta ko­kie nors po­ky­čiai.“
      Ne­už­kre­čia­mo­sios li­gos yra vie­nas iš žu­di­kų, tu­rin­čių įta­ką 60 % vi­so pa­sau­lio žmo­nių mir­čių. Maž­daug 35 mln. žmo­nių kas­met miršta nuo šio ty­laus žu­di­ko, iš jų apie 18 mln. yra mo­te­rys (apie 65% mo­te­rų mir­čių). Cuk­ri­nis dia­be­tas yra de­vin­ta vy­rau­jan­ti mo­te­rų mir­ties prie­žas­tis. Iš 2,1 mln. mo­te­rų, ku­rios miršta kas­met dėl dia­be­to, dau­gu­ma yra 40–60 m. am­žiaus. Ges­ta­ci­nis dia­be­tas nu­sta­to­mas 1 iš 25 nėščių­jų pa­sau­ly­je.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas yra pa­sau­li­nė svei­ka­tos ne­lai­mė
      Cuk­ri­nis dia­be­tas yra vie­na iš ke­tu­rių pri­ori­te­ti­nių ne­už­kre­čia­mų­jų li­gų (šir­dies krau­ja­gys­lių li­gos, vė­žys, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gos, dia­be­tas), ku­rias iden­ti­fi­ka­vo Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja. Cuk­ri­nio dia­be­to ri­zi­kos veiks­niai yra to­kie pat, kaip ir ki­tų ne­in­fek­ci­nių li­gų: fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, nu­tu­ki­mas. Ven­giant dia­be­to, kar­tu ga­li­ma išveng­ti ir ki­tų ne­in­fek­ci­nių li­gų. Cuk­ri­nis dia­be­tas yra svar­bi šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų at­si­ra­di­mo prie­žas­tis. Šir­dies li­gos yra vy­rau­jan­ti cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja ir mir­ties prie­žas­tis.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir kli­ma­to kai­ta
      Cuk­ri­nis dia­be­tas tu­ri to­kią pat ri­zi­ką ir ga­li­mus spren­di­mus, kaip ir kli­ma­to kai­ta. Ge­rai su­pro­jek­tuo­ti mies­tai su tin­ka­mu vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu ir ge­ra mais­to ga­my­bos sis­te­ma tu­rė­tų įta­kos žmo­nių fi­zi­niam ak­ty­vu­mui ir svei­kai mi­ty­bai. Dėl to žen­kliai ma­žė­tų ri­zi­ka sirg­ti dia­be­tu, ma­žė­tų ir oro tarša.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir psi­chi­nė svei­ka­ta
      Cuk­ri­nis dia­be­tas ga­li su­kel­ti psi­chi­nes li­gas ar pa­blo­gin­ti psi­chi­nę svei­ka­tą. Psi­chi­nės svei­ka­tos pro­ble­mos ir jų gy­dy­mas ga­li di­din­ti ri­zi­ką sirg­ti dia­be­tu. Žmo­gui, ser­gan­čiam dia­be­tu, dep­re­si­ja ga­li trik­dy­ti li­gos sa­vi­kon­tro­lę ir blo­gin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir in­fek­ci­nės li­gos
      ŽIV/AIDS di­di­na ri­zi­ką sirg­ti cuk­ri­niu dia­be­tu. Jų gy­dy­mas ga­li išpro­vo­kuo­ti II ti­po dia­be­tą. Cuk­ri­nis dia­be­tas di­di­na ri­zi­ką sirg­ti tu­ber­ku­lio­ze. Ser­gan­tie­siems dia­be­tu yra 3 kar­tus di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti tu­ber­ku­lio­ze ir žy­miai grei­čiau mir­ti nuo jos. To­se šaly­se, kur siau­čia ma­lia­ri­jos epi­de­mi­ja, abi li­gos vei­kia vie­na ki­tą, to­dėl su­dė­tin­giau jas gy­dy­ti, grei­čiau miršta žmonės.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir skur­das
      Skur­das ga­li tu­rė­ti įta­kos su­sirg­ti dia­be­tu. Ši li­ga žy­miai la­biau pa­pli­tu­si tarp ne­tur­tin­gų žmo­nių. Be to, dia­be­tas ga­li įtrauk­ti į už­da­rą skur­do ra­tą: di­de­lės gy­dy­mo kai­nos ar dar­bo pra­ra­di­mas.

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ir mo­te­rys
      Vai­kai, ku­riuos gim­do dia­be­tu ser­gan­čios mo­ti­nos, tu­ri di­des­nę ri­zi­ką vy­res­nia­me am­žiu­je su­sirg­ti dia­be­tu. Cuk­ri­nis dia­be­tas ir nėštu­mas tu­ri ri­zi­kos tiek mo­ti­nos, tiek vai­ko gy­vy­bei ir li­go­tu­mui. Taip pat dia­be­tas at­neša dau­giau iššūkių mer­gai­tėms ir mo­te­rims, ku­rios ga­li ne­tek­ti išsi­la­vi­ni­mo, eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių ga­li­my­bių, jei šei­mo­je yra ser­gan­čių­jų dia­be­tu.

      Ko­dėl da­bar bū­ti­na veik­ti?
      Tam yra ke­tu­rios prie­žas­tys:
      • Cuk­ri­nis dia­be­tas la­bai bran­giai kai­nuo­ja pa­sau­lio mas­tu, ir tai yra ri­zi­ka to­li­mes­niems pa­da­ri­niams.
      • Dia­be­tas truk­do Tūks­tant­me­čio pla­nams įgy­ven­din­ti.
      • Mes jau ži­no­me, kaip stab­dy­ti šią pa­sau­li­nę ka­tast­rofą.
      • Mes tu­ri­me pa­sau­li­nę plat­for­mą, kad ga­ran­tuo­tu­me dia­be­to įsi­pa­rei­go­ji­mus.

      Ką tu­ri­me da­ry­ti?
      1. Ge­rin­ti ser­gan­čių­jų dia­be­tu svei­ka­tos re­zul­ta­tus:
      • Teik­ti bū­ti­ną prie­žiū­rą vi­siems ser­gan­tie­siems dia­be­tu.
      • Ge­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mas, kad bū­ti­na prie­žiū­ra bū­tų tvir­tai tei­kia­ma.
      • Teik­ti pa­gal­bą žmo­nėms, tu­rin­tiems kom­pli­ka­ci­jų.

      2. Už­kirs­ti ke­lią II ti­po dia­be­to vys­ty­mui­si:
      • Pa­tvir­tin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pri­ėji­mą vi­so­je po­li­ti­koje.
      • Už­tik­rin­ti vi­siems fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir tin­ka­mos mi­ty­bos pri­ėji­mą, ypač nėščioms mo­te­rims ir vai­kams.
      • Kur bū­ti­na, at­si­žvelg­ti į aukštos ri­zi­kos pre­ven­ci­nę pro­gra­mą.

      3. Stab­dy­ti ser­gan­čių­jų dia­be­tu dis­kri­mi­na­ci­ją:
      • Leis­ti ser­gan­tie­siems dia­be­tu nau­do­tis sa­vo tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis.
      • Di­din­ti vi­suo­me­nės ži­no­ji­mą apie dia­be­tą ir ma­žin­ti su dia­be­tu su­sie­tą stig­mą (gė­dą).
      • Leis­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu, bū­ti at­sa­ko­my­bės už sa­vo svei­ka­tą cen­tre.

      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė
      Pa­reng­ta pa­gal Tarp­tau­ti­nės
      dia­be­to fe­de­ra­ci­jos inf.


Puslapis 4
Brangūs skai­ty­to­jai!

      Ne­gar­bin­ga žmo­nėms trokš­ti to, kas sve­ti­ma, ir leis­ti, kad dėl ap­si­lei­di­mo žū­tų tai, kas sa­va (lot. Non est ge­ne­ro­sum ho­mi­num res alie­nas qu­a­e­re­re et pa­ti su­as per ig­na­viam amit­ti). Ta­čiau šių die­nų pa­kri­ku­sia­me, kaip nie­kad cha­o­so ap­im­ta­me pa­sau­ly­je sam­pra­tų sa­va ir sve­ti­ma ver­ti­ni­mai la­bai pa­ki­tę ir pra­ra­dę pir­map­ra­dę pras­mę. Juk nuo to, kas vyks­ta ne su mu­mis ar­ba to­li nuo mū­sų, mums gal­vos ne­skau­da, ypač jei vis­kuo ap­rū­pin­ta as­me­ni­nė ge­ro­vė. Kuo tos ge­ro­vės gau­sy­bės ra­gas di­des­nis, tuo la­biau žmo­gus pa­si­ren­gęs ją gin­ti ir gau­sin­ti. Tai, kas sve­ti­ma, tam­pa ar­ti­ma, sa­va, ga­li bet ka­da im­ti net neat­si­klau­sęs, ar ga­li­ma? O kam, jei toks klau­si­mas ap­skri­tai ne­ky­la. Bet ge­ro­vė – tai ne tik ma­te­ria­li­niai tur­tai, bet ra­my­bė, sa­vęs ne­ap­sun­ki­ni­mas ki­tų rū­pes­čiais, tin­gu­mas, bran­giai ap­mo­ka­mas nie­ko ne­vei­ki­mas, leng­vai gau­ta tar­ny­ba, ne­tu­rint tam ži­nių, cha­rak­te­rio sa­vy­bių, pa­si­ren­gi­mo... Tai, kas tu­rė­tų bū­ti sve­ti­ma, ta­po sa­va. Štai ko­dėl, jei kas nors ša­lia ima prie­šin­tis ir var­žy­ti tą ge­ro­vę, iš­kart ky­la di­džiu­lis pa­si­prie­ši­ni­mas, nesu­si­pra­ti­mas, in­te­re­sų kon­flik­tas, šan­ta­žas, be­ga­li­niai teis­mai, ab­sur­diš­kos, il­gai trun­kan­čios vie­šos dis­ku­sijos...
      Kas ne­tei­sus, kas sa­vi­na­si sve­ti­ma, kas gi­na sa­vo ne­pil­na­ver­tiš­ku­mą, kas mie­liau lin­kęs nie­ko ne­veik­ti ir nie­kuo ne­si­rū­pin­ti, iš­sky­rus sa­ve, tas, pa­si­tel­kęs ga­lin­gą pri­ta­rian­čių­jų ar­mi­ją, bet kur sta­tys už­tva­ras, kad, ne­duok Die­ve, ne­pra­si­verž­tų ki­to­kia, šva­res­nė nuo­mo­nė ar min­tis. Bet veiks­mas ly­gus ato­veiks­miui, tik rei­kia lai­ko tam ato­veiks­miui pri­bręs­ti, rei­kia daug žmo­nių toms už­tva­roms nu­griauti.
      Šie­met rink­si­mės į aš­tun­tą­jį sa­vo su­va­žia­vi­mą, grei­tai minėsi­me Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, me­tams bai­gian­tis sė­si­me prie šv. Kū­čių sta­lo, per šv. Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus lin­kė­si­me vie­ni ki­tiems lai­mės ir svei­ka­tos. Te­gul tai bus ne­me­luo­ti, ei­nan­tys iš šir­dies lin­kė­ji­mai, nors tru­pu­tį grą­ži­nan­tys sa­va ir sve­ti­ma prasmę.

      Su ge­riau­siais lin­kė­ji­mais,
     
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė


Puslapis 5
In­for­ma­ci­ja apie 2010 m. at­lik­tų krau­jo ty­ri­mų re­zul­ta­tus

      2010 m. iš vi­so pro­fi­lak­tiš­kai krau­jo gliu­ko­zė pa­tik­rin­ta 7,5 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, tarp jų – be­veik 7 tūkst. (~92,2 proc. pa­si­tin­kri­nu­sių­jų), ku­riems cuk­ri­nis dia­be­tas nė­ra diag­no­zuo­tas. Iš jų 9,6 proc. gliu­ko­zės ro­dik­lis nustaty­tas di­des­nis nei nor­ma. 83,3 proc. tų žmo­nių yra vy­res­ni ne­gu 45 m., 75,7 proc. tu­ri ant­svo­rį ir 24,9 proc. gi­mi­nė­je tu­ri dia­be­to li­go­nių (1 pav.).


Atlikti tyrimai


Ne­ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu (CD), ku­rių gliu­ko­zė di­des­nė nei nor­ma, ri­zi­kos veiks­niai

      Žmo­nėms, ku­rių krau­jy­je ras­ta per daug gliu­ko­zės, re­ko­men­duo­ta de­ta­liai iš­si­tir­ti svei­ka­tą. Ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­teikti Svei­ka­tos ap­saugos mi­nis­te­ri­jai, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jai ir Tarp­tau­ti­nei dia­be­to fe­de­ra­ci­jai.

      LDA informacija


Puslapiai 6-9
Europos sveikatos forumas Gastein

      14-asis Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mas Gas­tein „Ino­va­ci­jos ir ge­ro­vė. Eu­ro­pos svei­ka­ta 2020 m. ir vė­liau“ vy­ko 2011 m spa­lio 4–8 d. Hof Bad­gas­tei­ne (Aust­ri­ja). Pa­grin­di­niai klau­si­mai, ku­riais bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dar­bo gru­pė­se bei ple­na­ri­nė­se se­si­jo­se, bu­vo šie: ko­kios svei­ka­tos lau­kia­me 2020 m.; ak­ty­vu­mas ir svei­ka­ta vy­res­nia­me am­žiu­je; svei­ka­tos tech­no­lo­gi­jų pri­ei­na­mu­mas; so­cia­li­nės ino­va­ci­jos į svei­ka­tą; ne­in­fek­ci­nės li­gos ir vais­tai at­ei­ty­je.


14-asis Europos sveikatos forumas Gastein
      Fo­ru­me idė­jo­mis da­li­jo­si per 600 vi­sų ly­gių svei­ka­tos sis­te­mos part­ne­rių: Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, Pa­sau­lio ban­ko, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, Eu­ro­pos Ta­ry­bos, Euro­pos Par­la­men­to, Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so, Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo, far­ma­ci­jos pra­mo­nės at­sto­vai, moks­li­nin­kai, Eu­ro­pos ša­lių par­la­men­tų na­riai, svei­ka­tos mi­nist­rai, įvai­rių ša­lių ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų bei vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Lie­tu­vai at­sto­va­vo LR Sei­mo na­rė V. M. Čig­rie­jie­nė, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to at­sto­vė A. Ber­no­tie­nė, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tės M. Mar­tin­ku­tė ir J. Ta­lač­kie­nė, Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos di­rek­to­rius A. Sas­naus­kas ir Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus ve­dė­ja J. Sa­ba­lie­nė, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to prof. I. Mi­se­vi­čie­nė bei Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos na­rė, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mo Gas­tein įkū­rė­jas ir pre­zi­den­tas Gunt­he­ris Lei­ne­ris kon­fe­ren­ci­jos ple­na­ri­nė­je ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je pa­svei­ki­no vi­sus da­ly­vius, pa­dė­ko­jo šio svar­baus ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams ir pa­kvie­tė vi­sus at­kreip­ti dė­me­sį į šiuo me­tu ne tik Eu­ro­po­je, bet ir vi­sa­me Pa­sau­ly­je ne­ri­mą ke­lian­čius svei­ka­tos iš­šū­kius. Jam ne­ri­mą ke­lia tai, kad dar daž­nai pa­si­tai­ko ir vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­go gy­dy­mo, per daug chi­rur­gi­nių ope­ra­ci­jų, daug kom­pli­ka­ci­jų, ku­rių pu­sės bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti. Ne­vie­no­da eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja Eu­ro­pos ša­ly­se. Nors gy­dy­mo įstai­go­se dir­ba svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lai, bet dėl trūks­ta­mo fi­nan­sa­vi­mo jie ne­ga­li su­teik­ti ko­ky­biš­kos pa­gal­bos pa­cien­tams. Bū­ti­na pri­im­ti stra­te­gi­nius do­ku­men­tus, tai­kant ino­va­ci­jas svei­ka­tos sis­te­mo­je, kad svei­ka­ta 2020 m. kel­tų kuo ma­žiau rū­pes­čių. Dau­gė­jant vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, tai at­si­lie­pia įvai­riems gy­ve­ni­mo as­pek­tams Eu­ro­po­je. Juk vy­res­nis am­žius ne­at­ei­na vie­ni­šas. Jį ly­di dau­gy­bė kom­pa­nio­nų, ku­rie di­di­na rū­pes­čius, dau­gė­ja ne­ri­mą ke­lian­čių svei­ka­tos pro­ble­mų. Tik ben­dros mū­sų vi­sų pa­stan­gos, tai­kant svei­ka­tos ir so­cia­li­nės prie­žiū­ros sis­te­mai ino­va­ci­jas, pro­pa­guo­jant svei­ką gy­ven­se­ną ir tei­kiant rei­kia­mą pa­gal­bą ser­gan­tie­siems, pa­dės gy­ven­to­jams iš­lik­ti svei­kes­niems ir ak­ty­viems. Šių me­tų Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­me Gas­tein bu­vo nag­ri­nė­ja­mi veiks­mai, po­li­ti­ka ir prie­mo­nės, rei­ka­lin­gos Eu­ro­pos gy­ven­to­jų ge­ro­vei kur­ti.
      Aust­ri­jos svei­ka­tos mi­nist­ras Alois Sto­ge­ris at­krei­pė dė­me­sį į ne­in­fek­ci­nes li­gas, ku­rias dau­giau­sia le­mia ne­svei­ka gy­ven­se­na. Aust­ri­jos svei­ka­tos po­li­ti­ko­je pa­grin­di­nis dė­me­sys ski­ria­mas li­gų pro­fi­lak­ti­kai, kei­čiant gy­ven­se­ną. Tam bū­ti­na fi­ziš­kai ak­ty­viau ju­dė­ti, svei­kiau mai­tin­tis, ypač tai svar­bu nėš­čioms mo­te­rims, for­muo­jant vai­kų tin­ka­mą gy­ven­se­ną šei­mo­se ir mo­ky­mo įstai­go­se. Ser­gan­tiems žmo­nėms bū­ti­na in­for­ma­ci­ja apie tei­kia­mas gy­dy­mo pa­slau­gas, vais­tus. Aust­ri­jos pa­tir­tis šio­je sri­ty­je ga­lė­tų bū­ti pa­vyz­dys ki­toms šalims.
      A. Sto­ge­riui pri­ta­rė ir Aust­ri­jos Vy­riau­sy­bės na­rė C. Schmid­­jell, at­sa­kin­ga už svei­ka­tą. Ji pa­brė­žė, kad ne be rei­ka­lo tiek daug dė­me­sio šiuo me­tu ski­ria­ma svei­ka­tos te­moms ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, bet ir per šią kon­fe­ren­ci­ją. Da­li­ji­ma­sis pa­tir­ti­mi ypač svar­bus, ge­ri­nant si­tu­a­ci­ją vi­so­je ES.
      Bad Hof­gas­tei­no me­ras F. Zet­ti­nin­gas, pa­svei­ki­nęs Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mo Gas­tein da­ly­vius ir pa­si­džiau­gęs, kad šis svar­bus ren­gi­nys vyks­ta gra­žia­me ir svei­ka­me Aust­ri­jos kal­nų mies­te­ly­je, į ku­rį at­vyks­ta la­bai daug žmo­nių ge­rin­ti svei­ka­tos, pa­kvie­tė vi­sus da­ly­vius pa­si­nau­do­ti at­vy­ki­mu. Čia įreng­tos kal­nų sli­di­nė­ji­mo tra­sos, Al­pių SPA cen­tre vei­kia ter­mi­nės van­dens gy­dyk­los, taip pat ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti Kal­nų svei­ka­tos gy­dyk­lo­je (Gas­tei­ner Heils­tol­len), kur gy­do­mi žmo­nės, ken­čian­tys nuo įvai­rių reu­ma­to li­gų, nu­ga­ros skaus­mų, kvė­pa­vi­mo li­gų bei aler­gi­jos. Ga­li­ma pa­si­dai­ry­ti po apy­lin­kes nuo aukš­čiau­sio Aust­ri­jos kal­no, pa­bu­vo­ti di­džiau­sia­me pla­ne­tos le­do ur­ve, ap­lan­ky­ti vie­no žy­miau­sių Aust­ri­jos kom­po­zi­to­rių V. A. Mo­car­to gim­tą­jį mies­tą Zalc­bur­gą, pa­sig­ro­žė­ti Sva­rov­skio kris­ta­lų pa­sau­liu ne­to­li Ins­bru­ko mies­to, pa­kvė­puo­ti ty­ru kal­nų oru.
      Len­ki­jos svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos vals­ty­bės sek­re­to­rius A. Fronc­za­kas pri­sta­tė svei­ka­tos po­li­ti­kos pri­ori­te­tus, ku­rių tęs­ti­nu­mą kar­tu su Da­ni­ja ir Kip­ru už­tik­ri­na pir­mi­nin­ka­vi­mo ES me­tu. Tai ne­in­fek­ci­nės li­gos (ast­ma, dia­be­tas, šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei kt. li­gos), svei­ka­tos po­li­ti­ko­s naujoves ir ir jų įgy­ven­di­ni­mas prak­tiškai. Pra­ne­šė­jas api­bū­di­no ne­ga­ty­vią rū­ky­mo ir al­ko­ho­lio bei nu­tu­ki­mo įta­ką šių li­gų vys­ty­mui­si. Jis pa­brė­žė, kad li­gų pre­ven­ci­ja dar vai­kys­tė­je ma­ži­na jų pro­gre­sa­vi­mą ir vy­res­nia­me am­žiu­je. Svei­ka vai­kys­tė – pri­ori­te­tas. Tam pa­siek­ti bū­ti­nas vi­sų Eu­ro­pos ša­lių so­li­da­ru­mas.
      Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Svei­ka­tos ir var­to­to­jų ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to at­sto­vė P. Te­sto­ri-Cog­gi da­li­jo­si min­ti­mis apie bū­ti­ny­bę siek­ti svei­ka­tos biu­dže­to sta­bi­lu­mo, pa­mi­nė­jo apie nau­jus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­jek­tus vy­res­nio am­žiaus žmo­nių svei­ka­tos prie­žiū­rai ge­rin­ti bei ak­ty­vu­mui pa­lai­ky­ti. Tik 50 proc. pa­cien­tų se­ka gy­dy­to­jų pa­skir­tą gy­dy­mą. Dar 30–40 proc. su­au­gu­sių žmo­nių pa­ten­ka į li­go­ni­nes. Pa­cien­tus tu­ri gy­dy­ti šei­mos gy­dy­to­jai, esan­tys ar­čiau­siai jų. Bū­ti­na žmo­nes mo­ky­ti svei­kos gy­ven­se­nos – dau­giau fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir tin­ka­mos mi­ty­bos įgū­džių. Tai ir pa­dės sta­bi­li­zuo­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­dže­tus.
      ES Re­gio­nų ko­mi­te­to Tar­pre­gio­ni­nės svei­ka­tos gru­pės at­sto­vė K. U. Pe­ter­sen pa­si­da­li­jo ko­mi­te­to dar­bo pa­tir­ti­mi svei­ka­tos sri­ty­je. Ji pa­žy­mė­jo, kad 70 proc. ES tei­sių yra įgy­ven­di­na­ma vie­ti­niu re­gio­ni­niu ly­giu.
      Šian­die­nos svei­ka­tos sau­gu­mo iš­šū­kius ES ir pa­sau­lio mas­tu ap­ta­rė po­li­ti­kai, svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lai ir moks­li­nin­kai. Efek­ty­vi svei­ka­tos sau­gu­mo po­li­ti­ka reiš­kia, kad bū­ti­na tu­rė­ti iš anks­to pa­reng­tus pla­nus prieš su­sir­gi­mus, pa­kan­ka­mai ge­bė­ji­mų val­dy­ti stai­ga at­si­ran­dan­čių li­gų svei­ka­tos ri­zi­kos veiks­nius, bū­ti struk­tū­riš­kai pa­si­ren­gu­siems val­dy­ti kri­zes. Bu­vo ap­ta­ria­mi Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ir Pa­sau­lio svei­ka­tos sau­gu­mo ini­cia­ty­vos (G7 ir Mek­si­ka) nau­ji dar­bo pa­sie­ki­mai ir ke­liai, kaip to­liau ge­rin­ti svei­ka­tos sau­gu­mą Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.
      Se­si­jo­je, ku­riai pir­mi­nin­ka­vo Pa­sau­lio svei­ka­tos pro­gra­mos di­rek­to­rė I. Kic­kbusch, ap­tar­tas Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­for­mos pro­ce­sas.
      Karštos dis­ku­si­jos vy­ko dar­bo gru­pė­je „Pa­mo­kos iš Ry­tų“. Dau­giau kaip prieš dvi­de­šimt me­tų Ber­ly­no sie­nos griu­vi­mas su­kė­lė di­džiu­lius ne tik po­li­ti­kos pa­si­kei­ti­mus, bet ir tu­rė­jo di­džiu­lę įta­ką ir svei­ka­tos sis­te­moms Cen­tri­nė­je ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Svei­ka­tos sis­te­mos re­for­ma šio­se ša­ly­se pa­kei­tė tiek ide­o­lo­gi­nę mo­ty­va­ci­ją – ta­po li­be­ra­les­nė, spren­di­mai pri­ima­mi orien­tuo­jan­tis į rin­ką, taip pat rei­kė­jo svei­ka­tos sis­te­mas pri­tai­ky­ti nau­jai po­li­ti­kai. Tam rei­kė­jo tin­ka­mai nu­ma­ty­ti svei­ka­tos po­li­ti­kos tiks­lus ir už­da­vi­nius. Ap­tar­ti klau­si­mai, ko ga­li pa­si­mo­ky­ti Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys iš svei­ka­tos sis­te­mų re­for­mos Ry­tuo­se, kaip įgy­ven­di­na­ma svei­ka­tos fi­nan­sa­vi­mo re­for­ma, iš­mok­tų pa­mo­kų tai­ky­mas svei­ka­tos fi­nan­sa­vi­mo re­for­mai at­ei­ty­je.
      Eu­ro­pos ino­va­ci­jų part­ne­rys­tė pa­ren­gė struk­tū­rą, ku­rios pa­grin­di­nis už­da­vi­nys yra ap­jung­ti vi­sų po­li­ti­kų, sek­to­rių part­ne­rius, ku­rie spręs­tų pa­grin­di­nius se­nė­jan­čios vi­suo­me­nės iš­šū­kius, die­giant pa­žan­gius pa­sie­ki­mus, ku­riant dar­bo vie­tas Eu­ro­po­je. Šią ini­cia­ty­vą re­mia Eu­ro­pos Ta­ry­ba ir Par­la­men­tas. Bū­ti­na pa­ša­lin­ti ne­rei­ka­lin­gas kliū­tis ino­va­ci­joms dieg­ti. Šio­je se­si­jo­je kal­bė­ju­si Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo di­rek­to­rė N. Bed­ling­ton pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie Var­šu­vo­je šiais me­tais lie­pos mė­ne­sį vy­ku­sią ES kon­fe­ren­ci­ją, pa­brė­žė EPF ben­dra­dar­bia­vi­mo su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis svar­bą, gi­nant pa­cien­tų tei­ses dėl ge­res­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros, in­for­ma­vo apie EPF įta­ką, pri­imant spren­di­mus.
      Ne­in­fek­ci­nių li­gų spar­čiai dau­gė­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Se­si­jo­je ap­tar­ta šių me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį vy­ku­sio Jung­ti­nių Tau­tų aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mo svar­ba. Gas­tei­no fo­ru­me dis­ku­tuo­ta, kaip pa­sau­lio mas­tu ne­in­fek­ci­nių li­gų pre­ven­ci­ja, veik­los vys­ty­mas ir so­cia­li­niai de­ter­mi­nan­tai tu­rė­tų bū­ti in­teg­ruo­ti į veik­los dar­bo­tvarkes. Kal­bė­ta apie in­ter­ven­ci­jų pri­ori­te­tus, moks­liš­kai pa­grįs­tas po­li­ti­kas ir prie­mo­nes ne­in­fek­ci­nių li­gų pre­ven­ci­jai bei ga­li­my­bes efek­ty­viai veiklai.
      Per­so­na­li­zuo­ti vais­tai at­ei­na į kli­ni­ki­nę ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos prak­ti­ką. Pla­tes­nis to įgy­ven­di­ni­mas rei­ka­lau­ja tin­ka­mos svei­ka­tos po­li­ti­kos ir nau­jos svei­ka­tos in­fra­struk­tū­ros. Eu­ro­pa tu­ri su­da­ry­ti są­ly­gas sa­vo gy­ven­to­jams ly­gia­ver­tį pri­ėji­mą prie nau­jų ži­nių ir tech­no­lo­gi­jų, tu­rin­čių įta­kos ko­ky­biškes­niam ir il­ges­niam gy­ve­ni­mui.
      Vi­suo­me­nės svei­ka­tos ge­bė­ji­mų stip­ri­ni­mas ta­po svar­biu da­ly­ku, įsi­jun­gus į ES dau­giau ša­lių. Mig­ra­ci­ja tarp ES ša­lių le­mia na­cio­na­li­nę ir re­gio­ni­nę vi­suo­me­nės svei­ka­tos po­li­ti­ką. Dar­bo gru­pė­je po­li­ti­kai, aka­de­mi­kai, moks­li­nin­kai ir prak­ti­kai kei­tė­si idė­jo­mis apie vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lu­mą at­ei­ty­je.
      Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra 6 000–8 000 re­tų li­gų, ku­rio­mis ser­ga apie 30 mln. gy­ven­to­jų. 80 proc. šių li­gų yra ge­ne­ti­nės. Jos daž­niau­siai yra lė­ti­nės ir gy­do­mos vi­są gy­ve­ni­mą. Kol re­tos li­gos yra diag­no­zuo­ja­mos ir ski­ria­mas gy­dy­mas, pa­cien­tai ir jų šei­mos pa­ti­ria il­gą ir kom­pli­kuo­tą pro­ce­są. Vi­si ES ir ša­lių na­rių part­ne­riai ko­o­pe­ruo­ja­si, spręs­da­mi žmo­nių, ser­gan­čių re­to­mis li­go­mis, pri­ėji­mą prie in­for­ma­ci­jos, diag­no­zės ir gy­dy­mo. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mu­ni­ka­tas (2008), Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jos dėl re­tų li­gų (2009) su­da­ro ga­li­my­bes kur­ti ir įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nius re­tų li­gų pla­nus iki 2013 me­tų. Nau­jos ini­cia­ty­vos ES ly­giu su­da­ro ga­li­my­bes ly­gia­ver­tį ir grei­tes­nį pa­tvir­tin­tų vais­tų re­toms li­goms gy­dy­ti (orp­han drugs) pri­ėji­mą.
      Ta­ba­ko var­to­ji­mas ES yra vie­na di­džiau­sių mir­ties ir li­gų at­si­ra­di­mo prie­žas­čių, nu­žu­dan­čių pu­sę vi­sų gy­ve­ni­mą rū­kan­čių­jų, pu­sės jų am­žius yra nuo 39 iki 69 me­tų. Ne tik pri­klau­so­my­bė nuo ta­ba­ko yra vie­na iš di­džiau­sių Eu­ro­pos svei­ka­tos pro­ble­mų, tai ryš­kiai vei­kia ir eko­no­mi­ką. 650 tūkst. eu­ro­pie­čių mirš­ta kas­met dėl ta­ba­ko var­to­ji­mo, t. y. dau­giau, ne­gu yra gy­ven­to­jų Mal­to­je ar Liuk­sem­bur­ge. 19 tūkst. ne­rū­kan­čių eu­ro­pie­čių kas­met mirš­ta dėl rū­kan­čių­jų na­muo­se ar dar­be įta­kos. Vien 2000 m. vi­suo­me­nės eko­no­mi­ka dėl rū­ky­mo prie­žas­čių pra­ra­do dau­giau ne­gu 100 bi­li­jo­nų eu­rų. Se­si­jo­se bu­vo ap­ta­ria­mi klau­si­mai, su­si­ję su ta­ba­ko kon­tro­le ir po­li­ti­ka.
      Na­cio­na­li­nėms so­cia­li­nėms sis­te­moms su­si­dū­rus su di­dė­jan­čiais sun­ku­mais dėl se­nė­jan­čios vi­suo­me­nės, įskai­tant in­va­li­du­mo drau­di­mą ir pen­si­jų fon­dus, di­dė­ja po­li­ti­nis spau­di­mas Eu­ro­po­je re­struk­tū­ri­zuo­ti ir su­ba­lan­suo­ti vy­riau­sy­bių spren­di­mus su so­cia­li­nė­mis sis­te­mo­mis ir darb­da­viais, kad bū­tų ap­sau­go­tas fon­dų ir fi­nan­si­nės pa­ra­mos sta­bi­lu­mas. Se­si­jos dis­ku­si­jų tiks­las bu­vo ap­tar­ti in­di­vi­du­a­li­zuo­tus stra­te­gi­jų val­dy­mo at­ve­jus, pa­lai­kant ser­gan­čiuo­sius lė­ti­nė­mis li­go­mis kuo il­giau dar­bin­gais.
      Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­nas ruošia­si nau­jos Eu­ro­pos svei­ka­tos po­li­ti­kos „Svei­ka­ta 2020“ ko­or­di­na­vi­mui. „Svei­ka­ta 2020“ bus nau­da pa­grįs­ta svei­ka­tos vys­ty­mo po­li­ti­kos struk­tū­ra, įskai­tant re­a­lius, bet iš­šū­kius ke­lian­čius už­da­vi­nius bei prie­mo­nes jiems įgy­ven­din­ti. PSO Eu­ro­pos re­gio­nas, vys­ty­da­mas po­li­ti­ką, kon­sul­tuo­ja­si su įvai­riais part­ne­riais – po­li­ti­kais, vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lais, vi­suo­me­ne ir tarp­tau­ti­nė­mis agen­tū­ro­mis per įvai­rius fo­ru­mus, įskai­tant ir Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mą Gas­tein.
      Mū­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos reaguoja į se­nė­jan­čių gy­­ven­to­jų ir kitus demografinius iš­šū­kius, aptarė, ką daryti, kad partneriams būtų prieinamos mokslu grįstos sveikatos technologijos, atitinkančios tiekėjų, mokėtojų ir inovatorių poreikius. Ar tiks­lin­gai yra pa­nau­do­ja­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros in­ves­ti­ci­jos reikš­min­gai di­de­lei ver­tei ir efek­ty­vu­mui pa­siek­ti? Ar yra įtrauk­ti ir iš­girs­ti vi­si part­ne­riai? Ko­kie yra nau­jų ir sėk­min­gų pri­im­tų spren­di­mų pa­vyz­džiai, at­si­lie­piant į šių iš­šū­kių po­vei­kį?
      Po­li­ti­kos spren­di­mai pri­klau­so nuo adek­va­čios ir lai­ku su­teik­tos in­for­ma­ci­jos. Šio fo­ru­mo me­tu taip pat bu­vo ap­tar­tos in­for­ma­ci­jos reik­mės, esa­mi jų šal­ti­niai ir jų nau­do­ji­mo­si ga­li­my­bės.
      2007 m. mi­nint Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mo Gas­tein de­šimt­me­tį bu­vo įsteig­tas Eu­ro­pos svei­ka­tos ap­do­va­no­ji­mas, kad bū­tų pri­pa­žin­tos svei­ka­tos po­li­ti­kos ini­cia­ty­vos, ku­rios da­ro reikš­min­gą įta­ką su­tin­kant Eu­ro­pos svei­ka­tos iš­šū­kius. Šiais me­tais šį ap­do­va­no­ji­mą lai­mė­jo pro­jek­tas „Child Sa­fe­ty Cards – Pre­ven­tion of ac­ci­dents among chil­dren“.
      Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos svei­ka­tos ko­mi­sa­ras J. Da­li fo­ru­mo už­da­ry­mo ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je pa­brė­žė, kad nors svei­ka­tos biu­dže­tas yra ri­bo­tas, ta­čiau pa­cien­tai no­ri gau­ti ge­rą svei­ka­tos prie­žiū­rą, ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. To­dėl bū­ti­na skir­ti dau­giau iš­tek­lių li­gų pre­ven­ci­jai ir pir­mi­nei svei­ka­tos prie­žiū­rai. Žmo­nės tu­ri ne­pa­tek­ti į li­go­ni­nes, o siek­ti ko­ky­biš­ko gy­ve­ni­mo. Bū­ti­na spar­tes­niais tem­pais dieg­ti nau­jau­sias in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas. Dau­giau dė­me­sio svei­ka­tos po­li­ti­kai tu­ri skir­ti vi­sos ES ša­lys, pa­reng­ti re­a­lias svei­ka­tos sis­te­mos pro­gra­mas 2020 m. ES ski­ria daug pi­ni­gų in­ves­ti­ci­joms į svei­ka­tą. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no fon­dus, ku­rie pa­dės ša­lims sta­bi­li­zuo­ti svei­ka­tos sis­te­mas, pro­pa­guo­ti svei­ka­tą, li­gų pre­ven­ci­ją, in­ves­tuo­ti į il­gė­jan­čio am­žiaus žmo­nių svei­ka­tą, moks­li­nius ty­ri­mus. Moks­li­niai ty­ri­mai tu­ri bū­ti efek­ty­vūs ir ne­pri­klau­so­mi. Bū­ti­na šias lė­šas veiks­min­giau in­ves­tuo­ti.
      Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) Eu­ro­pos re­gio­no di­rek­to­rė S. Ja­kob pri­ta­rė J. Da­li iš­sa­ky­toms min­tims dėl tin­ka­mų svei­ka­tos sis­te­mos pri­ori­te­tų pa­si­rin­ki­mo bū­ti­ny­bės. Pa­tei­kė daug ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos apie PSO veik­lą, pa­si­džiau­gė, kad Gas­tei­ne vyks­tan­čio fo­ru­mo dis­ku­si­jų te­ma tar­si pa­ro­do ke­lią į ge­res­nę svei­ka­tą ir žmo­nių ge­ro­vę Eu­ro­po­je. Ji pa­brė­žė, kad svei­ka­tos sis­te­mos cen­tre tu­ri bū­ti pa­cien­tas. Pa­cien­tų at­sto­vai tu­ri da­ly­vau­ti vi­suo­se pa­si­ta­ri­muo­se, po­sė­džiuo­se ar su­si­ti­ki­muo­se, kur pri­ima­mi spren­di­mai, su­sie­ti su žmo­nių svei­ka­ta.
      Dau­giau in­for­ma­ci­jos iš Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mo Gas­tein kon­fe­ren­ci­jos ga­li­ma ras­ti www.ehfg.org.

      In­for­ma­ci­ją pa­ren­gė
      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė


Puslapis 10
Tarp­tau­ti­nė sa­vai­tė Tur­ku uni­ver­si­te­te

      Rug­sė­jo 26–30 die­no­mis Tur­ku (Suo­mi­ja) tai­ko­mų­jų moks­lų uni­ver­si­te­te vy­ko tarp­tau­ti­nė sa­vai­tė. At­vy­ko 16 dės­ty­to­jų iš įvai­rių Eu­ro­pos ša­lių uni­ver­si­te­tų: Šve­di­jos, Suo­mi­jos, Es­ti­jos, Lie­tu­vos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Olan­di­jos, Da­ni­jos, Bel­gi­jos, Vo­kie­ti­jos, Če­ki­jos, Ru­mu­ni­jos, Tur­ki­jos ir kt. Bu­vo skai­to­mos pa­skai­tos, dis­ku­tuo­ja­ma, da­li­ja­ma­si pa­tir­ti­mi slau­gos, vi­suo­me­nės svei­ka­tos, ad­mi­nist­ra­vi­mo bei ly­de­rys­tės te­mo­mis. Bu­vo pa­lies­ta ir cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų slau­gos bei dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mo sri­tis.


Virginija Bulikaitė skaito paskaitą
      Cuk­ri­nis dia­betas pa­sie­kė pan­­de­mi­jos slenks­tį vi­sa­me pasau­ly­je. Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) duo­me­ni­mis, šiuo me­tu Eu­ro­po­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga 53,2 mi­li­jo­nai žmo­nių (8,4% vi­sų gy­ven­to­jų). Prog­no­zuo­ja­ma, kad šis ro­dik­lis iki 2025 me­tų di­dės net iki 9,8%. Es­ti­jo­je ir Lie­tu­vo­je šie ro­dik­liai sie­kia 9,7–9,9%, Suo­mi­jo­je – 8,4%. Dau­gu­ma pa­cien­tų ser­ga II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu.
      I ti­po dia­be­to at­ve­jų skai­čius Suo­mi­jo­je au­ga 3–4% per me­tus. Dau­gė­ja vai­kų, ser­gan­čiu dia­be­tu. Nuo 1990 me­tų Suo­mi­jo­je net 40% dia­be­to at­ve­jų, kai su­ser­ga vai­kai, Es­ti­jo­je ir Lie­tu­vo­je šie ro­dik­liai sie­kia 11,8% ir 7,9%.
      Ro­nal­das Ro­be­ers iš Bel­gi­jos skai­tė pra­ne­ši­mą apie svei­ką mi­ty­bą. Rū­ky­mo te­ma pa­si­sa­kė Li­ly de Vlie­ger iš Bel­gi­jos ir Ovi­diu Pet­ris iš Ru­mu­ni­jos. Zel­dos Fain iš Es­ti­jos pra­ne­ši­mas bu­vo apie su­au­gu­sių­jų pa­cien­tų mo­ky­mą. Aydan Eda Ur­va­y­liog­lu iš Tur­ki­jos pa­tei­kė duo­me­nų apie dia­be­tą ir in­sul­tą. Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė skai­tė pa­skai­tą apie ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu mo­ky­mą Lie­tu­vo­je. Ovi­diu Pet­ris iš Ru­mu­ni­jos pri­mi­nė apie krau­jo­spūdžio re­gu­lia­vi­mo reikš­mę ir įta­ką svei­ka­tai. Da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę ap­žiū­rė­ti uni­ver­si­te­tą, ke­le­tą li­go­ni­nių, se­ne­lių glo­bos na­mus. Tur­ku uni­ver­si­te­te pui­kiai įreng­ta bib­lio­te­ka, slau­gą stu­di­juo­jan­tys stu­den­tai mo­ko­si la­bai ge­rai įreng­tuo­se prak­ti­kos dar­bams skir­tuo­se ka­bi­ne­tuo­se. Pro­jek­tuo­jant li­go­ni­nes pa­si­rū­pi­na­ma, jog lan­gai bū­tų di­de­li (nuo grin­dų iki lu­bų)į ir pa­cien­tai, gu­lė­da­mi pa­la­to­se, ga­lė­tų gro­žė­tis vaiz­du už lan­go. Suo­mi­jo­je la­bai po­pu­lia­ri sau­na. Ji yra ša­lies kul­tū­ros pa­vel­do da­lis. Pir­tys įreng­tos ne tik uni­ver­si­te­te, bet ir li­go­ni­nė­se, se­ne­lių glo­bos na­muo­se. Pa­cien­tai, jei­gu lei­džia jų svei­ka­tos būk­lė, pri­žiū­ri­mi slau­gy­to­jų lan­ko­si sau­no­je. Įreng­ti erd­vūs prie­pir­čiai: pa­cien­tus ga­li­ma įvež­ti ne tik sė­din­čius ve­ži­mė­liuo­se, bet ir gu­lin­čius lo­vo­se. La­bai daug dė­me­sio ski­ria­ma pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms (ne tik jų fi­zi­nei, bet ir emo­ci­nei būk­lei). Pa­gy­ve­nę žmo­nės nau­do­ja­si in­ter­ne­tu, ben­drau­ja tar­pu­sa­vy­je. Sen­jo­rams yra ga­li­my­bė iš na­mų va­di­na­muo­ju te­le­til­tu su­si­siek­ti su uni­ver­si­te­tu ir gau­ti juos do­mi­nan­čios in­for­ma­ci­jos svei­ka­tos klau­si­mais: tam skir­tu lai­ku dės­ty­to­jai, stu­den­tai ir pa­gy­ve­nę žmo­nės ben­drau­ja, dis­ku­tuo­ja apie svei­ką mi­ty­bą, ro­do mankš­tos pra­ti­mus ir t.t.

      Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė
      Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų
      drau­gi­jos pir­mi­nin­kė


Puslapis 11
Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos kon­fe­ren­ci­ja
„Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu prie­žiū­ra“

      Spa­lio 15 d. Prie­nų ra­jo­ne, Vi­suo­me­nės har­mo­ni­za­vi­mo par­ke vy­ko Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos (LSDD) kon­fe­ren­ci­ja. Ren­gi­nio da­ly­vius pa­svei­ki­no Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos (LDA) pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir LSDD gar­bės na­rė, Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­jos na­rė Juzefa Ulec­kienė.


Konferencijoje „Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu
dia­be­tu prie­žiū­ra“
      „Per­de­gi­mo“ pro­ble­mas dia­be­to­lo­gi­jo­je pri­sta­tė dr. E. Da­ny­tė. Tiek ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu pa­cien­tai, tiek jų svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­tys me­di­kai ga­li pa­varg­ti. Pa­cien­tų in­for­ma­ci­niai, emo­ci­niai, psi­cho­lo­gi­niai ir net dva­si­niai po­rei­kiai tam­pa me­di­kams di­de­liu psi­cho­e­mo­ci­niu krū­viu, ku­ris, vei­kiant as­me­ny­bės veiks­niams ir esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms, ga­li tap­ti prie­lai­da „per­de­gi­mo“ sin­dro­mo vys­ty­mui­si. Ser­gan­čių­jų lė­ti­nė­mis li­go­mis mo­ty­va­ci­ją sa­vip­rie­žiū­rai ir ga­li­mus emo­ci­nius su­tri­ki­mus ana­li­za­vo psi­cho­lo­gė J. Ži­lins­kie­nė. Pra­ne­šė­ja nu­ro­dė, jog li­gos kon­tro­lei tu­ri įta­kos pa­cien­to ir jo šei­mos na­rių emo­ci­nė būk­lė. Su­ži­no­jus dia­be­to diag­no­zę ir ga­li­mas kom­pli­ka­ci­jas, iš­tin­ka šo­kas. Šiuo lai­ko­tar­piu nie­ko ne­no­ri­ma ži­no­ti apie li­gą, to­dėl per ma­žai do­mi­ma­si sa­vip­rie­žiū­ra. Vė­liau at­si­ran­da pyk­tis, ly­di­mas kal­ti­ni­mų sau, gy­dy­to­jams, šei­mos na­riams, kad lai­ku ne­pa­ste­bė­jo po­žy­mių ir ne­nu­sta­tė li­gos. Vi­si trum­pes­nį ar il­ges­nį lai­ko­tar­pį iš­gy­ve­na dep­re­si­ją, kol ga­liau­siai su­si­tai­ko su li­ga.
      Nau­jus me­di­ka­men­tus, skir­tus II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tie­siems gy­dy­ti, ap­žvel­gė dr. E. Va­ra­naus­kie­nė. Ko­jų prie­žiū­ros ypa­tu­mus pri­sta­tė dr. R. Šul­cai­tė. Bu­vo pri­sta­ty­ta Wag­ner pa­siū­ly­ta ko­jų opų kla­si­fi­ka­vi­mo sis­te­ma, pa­teik­tos ko­jų prie­žiū­ros re­ko­men­da­ci­jos slau­gy­to­joms. In­su­li­no pom­pas nau­do­jan­čių pa­cien­tų kon­sul­ta­vi­mo ypa­tu­mus ap­žvel­gė dr. E. Ja­šins­kie­nė. Pra­ne­šė­ja pri­mi­nė, ko­kios in­su­li­no pom­pos yra pri­ei­na­mos pa­cien­tams Lie­tu­vo­je, kaip pa­ren­ka­ma in­su­li­no do­zė, ap­skai­čiuo­ja­mas an­glia­van­de­nių ir in­su­li­no san­ty­kis. Su­ba­lan­suo­tos mi­ty­bos reikš­mę kū­no ma­sei ko­re­guo­ti ap­ta­rė dr. A. Kra­saus­kie­nė. Pra­ne­ši­me gy­dy­to­ja ap­žvel­gė įvai­rias pa­sau­ly­je po­pu­lia­rias die­tas: Vi­dur­že­mio jū­ros, At­kin­so­no, Ho­li­vu­do, die­tą pa­gal krau­jo gru­pes ir kt. Nu­mes­ti svo­rio nė­ra la­bai sun­ku, daug sun­kiau jį iš­lai­ky­ti. No­rė­da­mi ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų at­si­kra­ty­ti kuo grei­čiau, pa­cien­tai la­bai griež­tai lai­ko­si die­tų, ba­dau­ja. Tuo tar­pu or­ga­niz­mas ba­dą pri­ima kaip stre­są, o stre­są su­pran­ta kaip me­džia­gų kau­pi­mą juo­dai die­nai. To­dėl, pra­dė­jus val­gy­ti po die­tų, or­ga­niz­mas pri­si­me­na ba­dą ir, ma­ny­da­mas, kad at­ei­ty­je tai ga­li pa­si­kar­to­ti, ima kaup­ti at­sar­gas. Dėl to ir tun­ka­ma. Pa­ste­bi­mas ry­šys tarp rie­ba­lų pa­si­skirs­ty­mo or­ga­niz­me ir me­ta­bo­li­nių su­tri­ki­mų. Rie­ba­lų kau­pi­ma­sis vir­šu­ti­nė­je kū­no da­ly­je (obuo­lio ti­po nu­tu­ki­mas) tu­ri di­des­nę įta­ką kai ku­rių su­tri­ki­mų (gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos, re­zis­ten­tiš­ku­mo in­su­li­nui, hi­per­li­pi­de­mi­jos, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų) rai­dai ir yra pa­vo­jin­ges­nis. Kriau­šės ti­po nu­tu­ki­mas lai­ko­mas ne­pa­vo­jin­gu, nes rie­ba­lai ne­si­kau­pia vi­daus or­ga­nuo­se, o tik po­ody­je.
      LSDD vei­klos ata­skai­tą pri­sta­tė drau­gi­jos pir­mi­nin­kė V. Bu­li­kai­tė. Dis­ku­si­jo­je apie ser­gan­čių­jų dia­be­tu slau­gos pa­slau­gas sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si vi­sos ren­gi­nio da­ly­vės. Slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go tei­kia­mų slau­gos pa­slau­gų įkai­niai įsi­ga­lio­jo nuo lie­pos 1 d. (Vals­ty­bės ži­nios, 2011-04-13, Nr. 45-2114). Ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu pa­cien­tai, no­rė­da­mi gau­ti šią pa­slau­gą, pir­miau­siai tu­rė­tų kreip­tis į šei­mos gy­dy­tą­ją ir pa­pra­šy­ti siun­ti­mo pas slau­gy­to­ją dia­be­to­lo­gą. Be abe­jo, šiuo me­tu tik la­bai ne­daug pa­cien­tų tu­ri to­kią in­for­ma­ci­ją, o ir šei­mos gy­dy­to­jai ne vi­sa­da ži­no, kad siun­ti­me tu­rė­tų tei­sin­gai įra­šy­ti slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go pa­rei­gy­bės pa­va­di­ni­mą (daž­nai su­klys­ta­ma siun­ti­me įra­šant „die­to­lo­gui“ – tuo­met siun­ti­mas ne­ga­lio­ja). Apie bū­ti­ny­bę pa­si­im­ti siun­ti­mą iš šei­mos gy­dy­to­jo, pa­cien­tus tu­rė­tų in­for­muo­ti bei pri­min­ti tiek gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai, tiek ir pa­čios slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės. Pa­ma­žu pa­cien­tai įpras vi­zi­to pas šei­mos gy­dy­to­ją me­tu pra­šy­ti dvie­jų siun­ti­mų: vie­no – pas gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gą, ki­to – pas slau­gy­to­ją dia­be­to­lo­gą.

      Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė
      Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų
      drau­gi­jos pir­mi­nin­kė


Puslapis 12
Lietuvos diabeto asociacijos kronika


LDA kolektyvinių narių vadovų mokymo seminaras Šventojoje. Praktiniai užsiėmimai "Kalbekimės apie diabetą"
      »  2011 m. rug­pjū­čio 23–29 d., rug­pjū­čio 30–rug­sė­jo 5 d. Per­val­ko­je vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems I ti­po dia­be­tu. Mo­ky­mo sto­vyk­loms va­do­va­vo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Da­ny­lie­nė, jai tal­ki­no gy­dy­to­jas V. Da­ny­la, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tė, Plun­gės dia­be­to klu­bo na­rė A. Gul­bins­ky­tė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Rug­pjū­čio 25 d. ir rug­sė­jo 1 d. su sto­vyk­lau­to­jais su­si­ti­ko Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos (LDA) pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 8–9 d. Šven­to­jo­je vy­ko LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vų mo­ky­mo se­mi­na­ras „Pa­dė­ki­me ser­gan­tie­siems dia­be­tu adap­tuo­tis su li­ga“. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.
      »  Rug­sė­jo 12–16 d. Li­sa­bo­no­je (Por­tu­ga­li­ja) vy­ko Euro­pos dia­be­to stu­di­jų kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė, vi­ce­pre­zi­den­tė O. Jur­kaus­kie­nė, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Da­ny­lie­nė ir dau­gu­ma gy­dy­to­jų en­dok­ri­no­lo­gų iš vi­sos Lie­tu­vos. Dau­giau in­for­ma­ci­jos tin­kla­la­py­je www.easd.org.
      »  Rug­sė­jo 22 d., spa­lio 17 ir 26 d., lapkričio 9 d. Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios ko­mi­si­jos na­rė, Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos (LPO­AT) pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Rug­sė­jo 23–24 d. Du­bin­giuo­se vy­ko ant­ra­sis gy­dy­to­jų en­do­kri­­no­lo­gų są­skry­dis, ku­ria­me svei­ki­ni­mo žo­dis bu­vo su­teik­tas LDA pre­zi­den­tei V. Au­gus­ti­nie­nei.
      »  Rug­sė­jo 26 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me dar­bo gru­pės „Dėl cuk­ri­nio dia­be­to diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo, kom­pen­suo­ja­mo iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų, me­to­di­kos pa­ren­gi­mo“ po­sė­dy­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 4–9 d. Hof Bad­gas­tei­ne (Aust­ri­ja) vy­ko 14-asis Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mas Gas­tein „In­no­va­tion and Wel­lbeing. Eu­ro­pe­an He­alth in 2020 and be­yond“, ku­ria­me da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, LR Sei­mo, Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vai. Dau­giau in­for­ma­ci­jos žr. p. 6 ir tin­kla­la­py­je www.ehfg.org.
      »  Spa­lio 10 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dis, ku­ria­me svars­ty­tas 2012 m. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to pro­jek­tas ir ki­ti klau­si­mai. Ja­me da­ly­va­vo šios ta­ry­bos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 15 d. Prie­nų r., Bal­bie­riš­kio kai­me, Vi­suo­me­nės har­mo­ni­za­vi­mo par­ke vy­ku­sio­je Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos kon­fe­ren­ci­jo­je „Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų prie­žiū­ra“ svei­ki­ni­mo žo­dis bu­vo su­teik­tas LDA pre­zi­den­tei V. Augus­ti­nienei.
      »  Spa­lio 19 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko po­sė­dis „Dėl at­ran­kos pro­jek­tų“. So­cia­li­nio part­ne­rio tei­sė­mis da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Spa­lio 28 d. Rad­vi­liš­kio ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu klu­bas „Li­ki­mas“ mi­nė­jo sa­vo veik­los 15-me­tį. Šven­tė­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja la­bai ge­rai ver­ti­na klubo (pir­mi­nin­kė Le­o­ka­di­ja Ve­sec­kie­nė) veik­lą.
      »  Lap­kri­čio 10 d. Da­ni­jos am­ba­sa­do­je Lie­tu­vo­je vy­ku­sia­me Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos mi­nė­ji­me pra­ne­ši­mą „Pacientų or­ga­ni­za­cijos iniciatyvos ir nuveikti darbai, gerinant diabetu ser­gan­čiųjų situaciją“ skai­tė LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Lap­kri­čio 14 d. Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pr. 28/2, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja kon­fe­ren­ci­ją „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“, skir­tą lap­kri­čio 14-ajai – Pa­sau­li­nei dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai. Į ren­gi­nį kvie­čia­mi ne tik ser­gan­tie­ji dia­be­tu, bet ir žmo­nės, be­si­do­min­tys šia li­ga ar no­rin­tys pro­fi­lak­tiš­kai su­ži­no­ti, ar ne­ser­ga dia­be­tu. Re­gist­ruo­tis tel. (8 5) 262 07 85 ar­ba el. paštu: svet­la­na@dia.lt.
      »  Ren­gi­niai, skir­ti Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­žy­mė­ti, vyks­ta vi­so­je Lie­tu­vo­je. De­ta­les­nės in­for­ma­ci­jos apie jų lai­ką ir vie­tą tei­rau­tis sa­vo ra­jo­nų dia­be­to ben­dri­jo­se, drau­gi­jo­se, klu­buose.
      »  Gruo­džio 4–8 d. Du­ba­ju­je (Jung­ti­niai Ara­bų Emy­ra­tai) vyks Pa­sau­lio dia­be­to kon­gre­sas. Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.idf.org.
      »  Gruo­džio 16 d. Vil­niu­je vyks VI­II Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos su­va­žia­vi­mas. Į ren­gi­nį kvie­čia­mi vi­si LDA ta­ry­bos, val­dy­bos na­riai, nuo­la­ti­nių rė­mė­jų at­sto­vai ir vi­sų ko­lek­ty­vi­nių na­rių – dia­be­to klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų – rink­ti de­le­ga­tai, pa­gal LDA ta­ry­bos nu­sta­ty­tą tvar­ką.


Puslapiai 13-14
Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos va­sa­ros dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los

      Cuk­ri­nis dia­be­tas ski­ria­si nuo ki­tų li­gų tuo, kad, sie­kiant ge­rų gy­dy­mo re­zul­ta­tų, pa­grin­di­nis vaid­muo ten­ka pa­čiam li­go­niui. Jei jis ne­su­ge­bės tin­ka­mai val­dy­ti cuk­ri­nio dia­be­to, vi­sų ki­tų pa­stan­gos bus ne­veiks­min­gos. Ne­kon­tro­liuo­ja­ma ar ne­tin­ka­mai kon­tro­liuo­ja­ma li­ga pa­vo­jin­ga dėl sa­vo bai­sių kom­pli­ka­ci­jų (ak­lu­mo, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo, ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jos, krau­ja­gys­lių, šir­dies, ner­vų ir kt. li­gų) vys­ty­mo­si. As­mens, ser­gan­čio dia­be­tu, mo­ky­mas yra svar­biau­sias veiks­nys, sie­kiant tei­sin­gos dia­be­to kon­tro­lės ir ge­rų re­zul­ta­tų. Ser­gan­čių­jų dia­be­tu mo­ky­mas ge­rin­ti li­gos kon­tro­lę – vi­są gy­ve­ni­mą be­si­tę­sian­tis pro­ce­sas.


Mokymo stovyklos dalyviai prie Kuršių marių
      Šiais me­tais Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja (LDA) or­ga­ni­za­vo 6 sep­ty­nių die­nų truk­mės cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­las. Vi­sos sto­vyk­los vy­ko Per­val­ko­je. Joms va­do­va­vo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Al­do­na Da­ny­lie­nė. Jai tal­ki­no gy­dy­to­jas Vy­tau­tas Da­ny­la ir pa­dė­jė­ja Ag­nė Gul­bins­ky­tė. Sto­vyk­lo­se ži­nių sė­mė­si 32 vai­kai bei jau­nuo­liai ir 64 su­au­gu­sie­ji.
      Mo­ky­mo sto­vyk­los vy­ko bir­že­lio 3–9, 10–16, 17–23 d., taip pat rug­pjū­čio 16–22, 23–29 ir rug­pjū­čio 30–rug­sė­jo 5 die­no­mis. Sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo ser­gan­tie­ji cuk­ri­niu dia­be­tu iš Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio, Ši­lu­tės, Ša­kių, Tau­ra­gės, Šiau­lių, Vil­niaus, Plun­gės, Ra­sei­nių, Pa­sva­lio, Ma­žei­kių, Jo­na­vos, Aly­taus, Pa­kruo­jo, Ro­kiš­kio, Klai­pė­dos, Kre­tin­gos, Elek­trė­nų, Tel­šių, Kur­šė­nų, Pa­gė­gių.
      Mo­ky­mas sto­vyk­lo­se vy­ko pa­gal LDA pa­reng­tą mo­ky­mo pro­gra­mą. Ser­gan­tie­ji cuk­ri­niu dia­be­tu tu­ri mo­kė­ti, kaip val­dy­ti sa­vo li­gą, to­dėl ir yra mo­ko­mi pa­grin­di­nių li­gos prin­ci­pų. Sto­vyk­los da­ly­viai bu­vo mo­ko­mi tai­syk­lin­gai mai­tin­tis, ap­skai­čiuo­ti su­val­gy­to mais­to an­glia­van­de­nių, bal­ty­mų ir rie­ba­lų kie­kį gra­mais, an­glia­van­de­nius skai­čiuo­ti vie­ne­tais, pa­si­rink­ti tin­ka­mą in­su­li­no do­zę pa­gal nu­sta­ty­tą gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ir pla­nuo­ja­mą su­val­gy­ti an­glia­van­de­nių kie­kį, su­pras­ti ak­ty­vios in­su­li­no te­ra­pi­jos (kai in­su­li­nas lei­džia­mas prieš kiek­vie­ną pa­grin­di­nį val­gy­mą) sa­vi­kon­tro­lės ir mais­to ap­skai­čia­vi­mo pri­va­lu­mus, mo­kė­ti leis­tis in­su­li­ną ir ži­no­ti tam tin­ka­miau­sias kū­no vie­tas, su­pras­ti hi­pog­li­ke­mi­jos ir hi­per­gli­ke­mi­jos bei ke­to­a­ci­do­zės prie­žas­tis, tin­ka­mai elg­tis, at­si­ra­dus pir­mie­siems gliu­ko­zės ma­žė­ji­mo ar gau­sė­ji­mo krau­jy­je simp­to­mams. Sto­vyk­lau­to­jų ži­nios bu­vo ver­ti­na­mos an­ke­ti­ne at­vy­ku­sių­jų ir iš­vyks­tan­čių­jų ap­klau­sa, or­ga­ni­zuo­tos kul­tū­ri­nė ir po­il­sio pro­gra­mos, įvai­rūs su­si­ti­ki­mai su me­di­kais, li­gos kon­tro­lės prie­mo­nių spe­cia­lis­tais. Jie lais­va­lai­kį lei­do spor­tuo­da­mi, kur­da­mi bei kal­bė­da­mie­si.

Mokymo stovykla Pervalkoje.
Rytinė mankšta
      Ser­gan­tieji dia­be­tu krau­jo gliu­ko­zę ty­rė kas­dien, ne ma­žiau kaip 4 kar­tus, duo­me­nis re­gist­ra­vo die­ny­nuo­se. Vai­kų ir jau­nuo­lių die­ny­nų ana­li­zė pa­ro­dė, kad prieš pus­ry­čius gliu­ko­zė svy­ra­vo nuo 5,2 iki 12,7 mmol/l (vi­dur­kis – 7,4 mmol/l), prieš pie­tus – nuo 4,4 iki 12,8 mmol/l (8,1 mmol/l), prieš va­ka­rie­nꠖ nuo 4,9 iki 12,4 mmol/l (7,9 mmol/l) ir vė­lai va­ka­re – nuo 3,98 iki 16,7 mmol/l (9,4 mmol/l). Iš­ana­li­za­vus I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­ suau­gusiųjų die­ny­nus, pa­aiš­kė­jo, kad prieš pus­ry­čius gliu­ko­zės kie­kis svyra­vo nuo 4,1 iki 13,5 mmol/l (vi­dur­kis – 7,1 mmol/l), prieš pie­tus – nuo 4,8 iki 15,9 mmol/l (8,1 mmol/l), prieš va­ka­rie­nę – nuo 5,7 iki 10,5 mmol/l (7,8 mmol/l) ir vė­lai va­ka­re – nuo 5,2 iki 17,6 mmol/l (9,1 mmol/l). II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų die­ny­nų re­zul­ta­tai bu­vo to­kie: prieš pus­ry­čius gliu­ko­zės kie­kis bu­vo nuo 4,0 iki 9,2 mmol/l (vi­dur­kis – 6,3 mmol/l), prieš pie­tus – nuo 4,6 iki 14,7 mmol/l (5,6 mmol/l), prieš va­ka­rie­nę – nuo 3,9 iki 9,7 mmol/l (5,2 mmol/l) ir vė­lai va­ka­re – nuo 3,9 iki 9,6 mmol/l (6,7 mmol/l).
      Vai­kų ir jau­nuo­lių sto­vyk­los da­ly­vių am­žius bu­vo įvai­rus – nuo 11 iki 21 me­tų. Dau­gu­ma da­ly­vių tu­ri vi­du­ti­nį ne­įga­lu­mą. Li­gos truk­mė taip pat įvai­ri – nuo 6 mė­ne­sių iki 10 me­tų. 90 proc. da­ly­vių nu­ro­dė apie cuk­ri­nį dia­be­tą jau bu­vo mo­kę­si; 15 proc. sto­vyk­lau­to­jų ti­ki­no, kad tu­rė­jo pro­ble­mų dėl ži­nių apie cuk­ri­nį dia­be­tą sto­kos. Kiek­vie­nam sto­vyk­los da­ly­viui bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas, ku­ris pa­ro­dė, ar dia­be­tas per pas­ku­ti­nius 3 mė­ne­sius bu­vo gy­dy­tas veiks­min­gai. Li­gos kon­tro­lės ro­dik­liai la­bai ne­džiu­gi­no (1 schema).



      Sto­vyk­los da­ly­viai ne tik atos­to­ga­vo ir pui­kiai lei­do lai­ką, bet ir rim­tai dir­bo: klau­sė pa­skai­tų, pil­dė ži­nių apie dia­be­tą įver­ti­ni­mo an­ke­tas, ap­ta­ri­nė­jo klai­das, mo­kė­si ge­riau kon­tro­liuo­ti li­gą. An­ke­to­mis bu­vo įver­tin­tos ži­nios at­vy­ki­mo ir iš­vy­ki­mo die­ną. At­vy­ki­mo die­ną įver­ti­nus mo­ky­mų da­ly­vių ži­nias, pa­aiš­kė­jo, kad tik 71,4% jų at­sa­ky­mų bu­vo ­tei­sin­gi. Ne­bu­vo nė vie­no da­ly­vio, ku­ris į vi­sus an­ke­tos klau­si­mus at­sa­ky­tų tei­sin­gai. Per 7 die­nas, pra­leis­tas mo­ky­mo sto­vyk­lo­se, ži­nios vi­du­ti­niš­kai pa­ge­rė­jo apie 28,6%.
      Su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, taip pat kaip ir vai­kams bei jau­nuo­liams, bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas (2 schema).



      Su­au­gu­sių­jų, ser­gan­čių I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ži­nios at­vy­ki­mo die­ną taip pat bu­vo ver­ti­namos. Iš vi­so 84,7% at­sa­ky­mų bu­vo ­tei­sin­gi. At­vy­ki­mo die­ną 33 proc. da­ly­vių ži­no­jo tei­sin­gus at­sa­ky­mus į vi­sus an­ke­tos klau­si­mus. Per 7 die­nas mo­ky­mo sto­vyk­lo­se ži­nios apie cuk­ri­nį dia­be­tą, jo val­dy­mą vi­duti­niškai pa­ge­rė­jo apie 15,2%.
      10 proc. ser­gan­čių­jų I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu (vai­kai, jau­nuo­liai ir su­au­gu­sie­ji) at­vy­ki­mo die­ną ne­ga­lė­jo įver­tin­ti, koks pro­duk­tas tin­ka­miau­sias hi­pog­li­ke­mi­jai gy­dy­ti; 2 proc. ne­ži­no­jo in­su­li­no vei­ki­mo lai­ko; į klau­si­mus apie ko­jų prie­žiū­rą ne­tei­sin­gai at­sa­kė 2 proc.; ku­ris pa­tie­ka­las tu­ri dau­giau duo­nos vie­ne­tų, ne­ži­no­jo 12 proc. da­ly­vių.
      Ge­riau­si gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai, kaip ir 2010 m., bu­vo II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių sto­vyk­lų da­ly­vių (3 schema).



      Ser­gan­tie­ji II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, pil­dy­da­mi ži­nių ver­ti­ni­mo an­ke­tą, pir­mą at­vy­ki­mo die­ną ­tei­sin­gai at­sa­kė į 70,6% klau­si­mų. 15 proc. ne­tei­sin­gai iš­var­di­jo cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nes; 6 proc. at­sa­kiu­sių­jų ne­ži­no­jo hi­pog­li­ke­mi­jos po­žy­mių; 5 proc. pil­džiu­sių­jų klau­si­my­ną at­vy­ki­mo die­ną ne­ži­no­jo, ku­ris pro­duk­tas tu­ri dau­giau an­glia­van­de­nių; dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ne­ži­no­jo 2 proc.; 1,5 proc. ne­tei­sin­gai at­sa­kė į klau­si­mą dėl gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no nor­mos. Per 7 die­nas, pra­leis­tas mo­ky­mo sto­vyk­lo­se, ži­nios vi­du­ti­niš­kai pa­ge­rė­jo apie 29,4%.
      Dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lų nau­dą pa­ro­do sto­vyk­los da­ly­vių an­ke­tų re­zul­ta­tai. Nuo­la­ti­nis cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mas, ge­ra dia­be­to kon­tro­lė ga­ran­tuo­ja ge­res­nius gy­dy­mo re­zul­ta­tus. Tai pa­de­da su­lė­tin­ti ar net su­stab­dy­ti kom­pli­ka­ci­jų pro­gre­sa­vi­mą, ge­ri­na li­go­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, truk­mę, ma­ži­na grės­mę li­gai pro­gre­suo­jant tap­ti ne­įga­liuo­ju.
      Dia­be­to li­go­nių už­si­ė­mi­mai mo­ky­mo sto­vyk­lo­se dau­ge­liui yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė pra­dė­ti savarankiš­kai sa­ve pri­žiū­rė­ti. Pa­si­ti­kė­ji­mo su­tei­kia ne tik pro­fe­sio­na­li ko­man­da (kon­sul­tuo­ja gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, įvai­rių ben­dro­vių at­sto­vai), bet ir li­ki­mo draugai.
      Šir­din­gai dė­ko­ja­me sto­vyk­lų rė­mė­jams: Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR so­cia­li­nes ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift, Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Eli Lil­ly Lie­tu­va, WÖRWAG Phar­ma GmbH&Co. KG, Me­di­ca­ta Fi­lia, Li­nus Me­di­cal, Ro­che Lie­tu­va, Dia­be­to prie­žiū­ros pa­da­li­niui ir dia­be­to klu­bams bei ben­dri­joms: Kur­šė­nų „Ven­tai“, Ma­žei­kių „Že­mai­čių spė­kai“, Pa­sva­lio „Svei­ka­tai“, Ro­kiškio „Ro­kiškiui“, Ša­kių „Li­ne­liui“, Šiau­lių „Lem­čiai“, Tau­ra­gės „In­su­lai“, Rad­vi­liškio „Li­ki­mui“, Kre­tin­gos „Vil­ties ke­lio­nei“, Vil­niaus „Dia­Bi­tei Plius“, Elek­trė­nų, Plun­gės mies­to dia­be­to klu­bams.

      Ap­žval­gą pa­ren­gė
      gyd. en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė,
      Auš­ra Rim­ku­tė ir Svet­la­na Kuz­ne­co­va


Puslapis 15
Padėka

Mokymo stovykla Pervalkoje.
Užsiėmimai apie kojų priežiūrą

      Gerb. Lietuvos diabeto asociacijos pre­zi­den­tei Vi­dai Augus­ti­nie­nei, sto­vyk­los va­do­vei Al­do­nai Da­ny­lie­nei, gy­dy­to­jui Vy­tau­tui Da­ny­lai ir šau­nia­jai pa­dė­jė­jai Ag­nei Gul­bins­ky­tei!
      Kvie­ti­mą į dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lą ga­vau dėl Jū­sų ge­ru­mo ir nuo­šir­du­mo. Tai ma­no šir­dy­je įžie­bė vil­ties ug­ne­lę. Jū­sų pa­de­da­ma iš­mo­kau pa­žin­ti li­gos pa­slap­tis, su­ži­no­jau, kaip pri­va­lau elg­tis, mai­tin­tis, su­pra­tau fi­zi­nio ak­ty­vu­mo svar­bą.
      Ta­riu nuo­šir­dų ačiū mū­sų va­do­vei Al­du­tei ir jos vyrui.
      Dė­ko­ju Jums, Bran­gie­ji, už ne­pa­mirš­ta­mas, gra­žiau­sias lais­va­lai­kio aki­mir­kas. Pa­ma­čiau nuo­sta­biau­sias ru­de­nė­jan­čio gro­žio spal­vas, sa­vi­tą Ne­rin­gos gro­žį, ko­pas. Tai ra­my­bės ir sie­los oazė. Ma­no gy­ve­ni­mas šian­dien yra švie­ses­nis, įga­vo pras­mę ir dėl Jū­sų pa­stan­gų.

      Lai­mė Va­lai­tie­nė
      Ša­kių dia­be­to klu­bo „Li­ne­lis“ na­rė


Puslapis 16
Su­si­ti­ki­mas su la­bai gar­bin­gais ir įdo­miais žmo­nė­mis


Pasvaliečiai su Egle Juodvalke ir Leonu Narbučiu
      Spa­lio 6 die­ną Pa­sva­lio ra­jo­no sergančiųjų cuk­ri­niu dia­be­tu drau­gi­jos „Svei­ka­ta“ na­riai rin­ko­si į su­si­ti­ki­mą su JAV lie­tu­vių po­ete Eg­le Juod­val­ke ir JAV lie­tu­vių ben­druo­me­nės vei­kė­ju, žur­na­lis­tu Le­o­nu Nar­bu­čiu.

      Prieš 9 me­tus su po­ete Eg­le Juod­val­ke bu­vo­me su­si­ti­kę Pa­sva­lio Ma­riaus Ka­ti­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je, kur ji pri­sta­tė au­to­biog­ra­fi­nę kny­gą „Cuk­raus kal­nas“. Kny­go­je pa­sa­ko­ja­ma apie gy­ve­ni­mą su dia­be­tu. Šį­kart Eg­le pri­sta­tė sa­vo nau­jau­sią kny­gą „Sa­ka­lai nak­tį ne­mie­ga“, ku­rio­je at­sklei­džia, kas yra tik­ra­sis pa­trio­tiz­mas, kaip jai se­ka­si to­liau ko­vo­ti su klas­tin­ga li­ga.
      Su­si­ti­ki­mas su E. Juod­val­ke ne­pra­il­go. Įsi­gi­jo­me auto­rės de­di­kuo­tų kny­gų „Sa­ka­lai ne­mie­ga nak­tį“. Kar­tu at­mi­ni­mui nu­si­fo­tog­ra­fa­vo­me. Ger­bia­mas Le­o­nas Nar­bu­tis pri­ža­dė­jo at­vež­ti pa­ro­dą „Lie­tu­viais esa­me mes gi­mę“. Tad lauk­si­me nau­jų, pras­min­gų su­si­ti­ki­mų. Už to­kį šil­tą su­si­ti­ki­mą esa­me dė­kin­gi UAB „Bio­eks­ma“ va­dy­bi­nin­kei Vi­ta­li­jai Čer­niaus­kie­nei.

      Vi­da Ve­gie­nė
      Pa­sva­lio ra­jo­no sergančiųjų cukriniu dia­be­tu drau­gi­jos „Sveikata“ pir­mi­nin­kė


Klu­bo „Vi­ta“ ru­de­ni­niai su­si­ti­ki­mai


Marijampolės klubo "Diabetas ABC" nariai svečiuojasi Pakruojyje
      Ru­de­nė­lis la­bai gra­žio­mis spal­vo­mis spal­vi­na me­džius, lei­džia mė­gau­tis pas­ku­ti­niais sau­lės spin­duliais ir ma­lo­niais su­si­ti­ki­mais.

      Spa­lio 20 die­ną Pa­kruo­jo dia­be­to klu­bas „Vi­ta“ su­lau­kė gy­dy­to­jos L. Du­de­rie­nės. Ji skai­tė pa­skai­tą, kaip gy­ven­ti, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, kaip su­si­gy­ven­ti su li­ga ir ją kon­tro­liuo­ti, iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų.
      Spa­lio 22 die­ną su­lau­kė­me sve­čių iš Ma­ri­jam­po­lės klu­bo „Diabetikas ABC“. Jie ap­lan­kė Pa­kruo­jo dva­ro an­sam­blį, pra­dė­tą kur­ti XVI­II am­žiaus pa­bai­go­je, pa­si­vaikš­čio­jo po par­ką, ap­žiū­rė­jo 1821 m. sta­ty­tą ar­ki­nį til­tą-už­tvan­ką ir puoš­nų kla­si­cis­ti­nių for­mų van­dens ma­lū­ną. Po eks­kur­si­jos vi­si pa­ben­dra­vo­me klu­be prie ar­batos.

      Ade­lė Do­bi­lie­nė
      Pa­kruo­jo ra­jo­no dia­be­to
      klu­bo „Vi­ta“ pir­mi­nin­kė


Puslapis 17
Cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­los
(ar­ba vai­kų re­a­bi­li­ta­ci­nis gy­dy­mas Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je „Ži­bu­tė“)

      Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je „Ži­bu­tė“ vai­kus, ser­gan­čius cuk-ri­niu dia­be­tu, gy­do vai­kų gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Zel­ma Li­li­ja Kro­va. Moteris ir bu­vo pir­mo­ji šių cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lų, ku­rias jau or­ga­ni­zuo­ja­me ke­li me­tai iš ei­lės, ini­cia­to­rė.
      Šiais me­tais jau su­ren­gė­me ke­tu­rias cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­las. Į pir­mą­ją ir antrąją sto­vyk­las (ge­gu­žės 30–bir­že­lio 15 d.; bir­že­lio 20–lie­pos 8 d.) rin­ko­si vai­kai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­riuos slau­gė jų tė­ve­liai. Tre­čio­ji ir ket­vir­to­ji cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­los vy­ko nuo lie­pos 18 iki rug­pjū­čio 4 d. ir nuo rug­pjū­čio 8 iki 25 d. Jos bu­vo skir­tos pa­aug­liams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­betu.
      Cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lo­se vai­kai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, ge­riau adap­tuo­ja­si su sa­vo li­ga, bū­da­mi ša­lia sa­vo tė­ve­lių ar­ba ben­dra­am­žių, ku­rie ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, tam­pa sa­va­ran­kiškes­ni, įgy­ja nau­jų ži­nių apie li­gą. Šiais me­tais sto­vyk­lo­se daug ži­nių apie cuk­ri­nio dia­be­to li­gą, jos kon­tro­lę ir ki­tus klau­si­mus apie cuk­ri­nį dia­be­tą vai­kams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, ir jų tė­ve­liams su­tei­kė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kų (KMUK) Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus dia­be­to mo­ky­to­ja Auš­re­lė Kri­vo­lap.
      Cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lo­se vy­ko ne tik cuk­ri­nio dia­be­to mo­ky­mai, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai, pvz., „CD gim­ta­die­nis“, „CD šve­diš­ki pus­ry­čiai“, su­si­ti­ki­mai su UAB „Abo­vi­tos“, „El­li Lil­ly Lie­tu­va“ at­sto­vais, eks­kur­si­jos į Kau­no „Ak­ro­po­lio“ Le­do are­ną, kar­to­dromą, KMU Ana­to­mi­jos mu­zie­jų, Zyp­lių dva­rą, po­pie­tės su ke­ra­mi­ke, dai­li­nin­ke di­zai­ne­re, po­ete Ze­ne Sa­daus­kai­te ir ki­tais įžy­miais žmo­nė­mis.
      Daž­nai vai­kus į tokias sto­vyk­las vi­lio­ja ga­li­my­bė su­si­ras­ti nau­jų drau­gų, ku­rie ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, kar­tu pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, ži­nio­mis apie ligą ar­ba tie­siog su­si­tik­ti su ben­dra­am­žiais, su ku­riais bu­vo sma­gu per­nai ar dar anks­tes­niais me­tais.
      Ne vie­ne­rius me­tus cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lo­se kar­tu gy­dę­si vai­kai jau nuo me­tų pra­džios su­si­ra­ši­nė­ja in­ter­ne­tu ir de­ri­na lai­ką, kad į sto­vyk­las ga­lė­tų at­vyk­ti tuo pačiu me­tu. Jie pra­šo, kad juos įkur­din­tų vie­na­me kor­pu­se ir vie­no­je pa­la­to­je.
      La­bai gra­žiai ši pa­tir­tis pa­si­tvir­ti­no ir šiais me­tais. Į pir­mą­ją cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lą at­vy­ko be­veik vi­si vai­ku­čiai ir juos slau­gan­tys tė­ve­liai, ku­rie kar­tu gy­dė­si ir mo­kė­si per­nai. Šie vai­kai su sa­vo tė­vais ta­po stip­ria cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo ir mo­ky­mo ko­man­da, ku­ri da­li­jo­si sa­vo kas­die­ne pa­tir­timi.
      Ma­lo­nu, kad per kiek­vie­ną cuk­ri­nio dia­be­to sto­vyk­lą Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jos „Ži­bu­tė“ vai­kus lan­kė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, ku­ri supažindino su naujausia informacija dia­be­to srityje.
      Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je ren­gia­mos ne tik cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų sto­vyk­los, bet ir hi­po­ta­lia­mi­ne dis­funk­ci­ja, t. y. nu­tu­ki­mu, ser­gan­čių vai­kų sto­vyk­los. Jei vai­kus ar jų tė­ve­lius do­min­tų cuk­ri­niu dia­be­tu ar ki­to­mis en­dok­ri­no­lo­gi­nė­mis li­go­mis (nu­tu­ki­mu ir kt.) ser­gan­čių vai­kų sto­vyk­los, pra­šo­me skam­bin­ti ir re­gist­ruo­tis te­le­fo­nu (8 375) 69296.
      Mo­ky­mo sto­vyk­las rė­mė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, ku­riai lė­šų sky­rė „Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift“ or­ga­ni­za­ci­ja iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų.

      Da­nu­tė Ba­ru­se­vi­čie­nė
      Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jos „Ži­bu­tė“
      so­cia­li­nė dar­buo­to­ja


Puslapis 18
Trum­pos aki­mir­kos iš dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los Per­val­ko­je

      Žu­vėd­rai rei­ka­lin­ga jū­ra, to­liams – am­ži­ny­bė ir ra­my­bė, žie­dams – sau­lė, o žmo­gui – vis­kas kar­tu. Šian­dien mes esa­me la­bai dė­kin­gi už jū­rą, sau­lę, ko­pas, Ra­ga­nų kal­ną, už gin­ta­ro ka­ra­lys­tę ir už nuo­sta­bią drau­gys­tę. Tad mū­sų sto­vyk­lau­to­jų var­du sa­kau, kad dar ne kar­tą no­rė­tu­me ko­jo­mis pa­lies­ti Jū­sų na­mų – sto­vyk­los – slenks­tį. Mie­lie­ji, Al­do­nė­le ir Vy­tai, dar ne kar­tą no­rė­tu­me ran­ko­mis ap­ka­bin­ti, šir­di­mi pa­si­guos­ti ir lū­po­mis iš­tar­ti, kad su­grį­žo­me ne į sve­čius, o į na­mus. O mus, tar­si gi­mi­nes, su­vie­ni­jo bal­to­mis stal­tie­sė­mis už­eng­ti sta­lai, už ku­rių sė­do­me val­gy­ti ir mo­ky­tis.


Mokymo stovyklos dalyviai Pervalkoje su LDA prezidente Vida Augustiniene
      Į dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lą Per­val­ko­je at­vy­ko­me iš įvai­rių Lie-tu­vos kam­pe­lių. Tai įvy­ko šių me­tų rug­pjū­čio 30 die­ną. At­vy­ko­me iš Jo­niš­kio, Ša­kių klu­bo „Li­ne­lis“, Rad­vi­liš­kio, Tau­ra­gės, Plun­gės ir Ši­lu­tės ra­jo­nų. Mus ma­lo­niai pa­si­ti­ko ir pri­ėmė sto­vyk­los va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė, Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­jos na­rė. Jai tal­ki­no vy­ras gy­dy­to­jas Vy­tau­tas Da­ny­la. Tai an­ge­liškos šir­dies žmo­nės. Va­do­vė tu­rė­jo ir pa­dė­jė­ją Ag­nu­tę Gul­bins­ky­tę iš Plun­gės ra­jo­no. Tai Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos (LDA) mokymo stovyklų or­ga­ni­za­vi­mo sa­va­no­rė. Va­ka­rus lei­do­me pra­smin­gai ir kū­ry­bin­gai. Ne kar­tą net­gi grį­žo­me į vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mus. Ačiū jai už tai.
      Nuo pir­mų die­nų va­do­vė mus mo­kė, kaip rei­kia svei­kai mai­tin­tis, tei­sin­gai ap­skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nių kie­kį mais­te ir su­tei­kė daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos. Mums at­ro­dė, kad mes ži­no­me pa­kan­ka­mai, o gal net­gi ir dau­giau, o pa­aiš­kė­jo, kad mū­sų ži­nios yra la­bai blan­kios.
      Mo­ky­mo sto­vyk­lą Per­val­ko­je ap­lan­kė ir LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Pre­zi­den­tei bu­vo svar­bu ži­no­ti, kaip mums se­ka­si kon­tro­liuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je, ar ska­niai mus mai­ti­na, ką vei­kia­me lais­va­lai­kiu ir ar mums pa­tin­ka sto­vyk­lo­je.
      Mus ap­lan­kė ir fir­mos „Abo­vi­ta“ at­sto­vės. Jos at­li­ko krau­jo gliu­ko­zės ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mus. Mo­te­rys pa­pa­sa­ko­jo apie nau­jau­sius gliu­ko­ma­čius, pa­aiš­ki­no, kaip jais nau­do­tis, be to, jos vi­siems sto­vyk­los da­ly­viams pa­li­ko do­va­nų. Ačiū fir­mos „Abo­vi­ta“ at­sto­vėms už jas.
      „Ac­cu-Chek“ at­sto­vė Dai­vu­tė mus mo­kė, kaip tei­sin­gai pil­dy­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ana­li­zės for­mas. Iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja pa­de­da kon­tro­liuo­ti cuk­ri­nio dia­be­to ei­gą ir už­kirs­ti ke­lią kom­pli­ka­ci­joms.
      Lais­va­lai­kius lei­do­me ga­na įdo­miai ir kū­ry­bin­gai. Ap­lan­kė­me Ne­gy­vą­sias ko­pas Nag­lių gam­tos re­zer­va­te, Ra­ga­nų kal­ną. Vaiz­dai bu­vo nuo­sta­būs. Ap­lan­kė­me ir gin­ta­ro ka­ra­lys­tę, pa­vaikš­čio­jo­me po ka­pi­nai­tes, baž­ny­čias. Ne­pra­ėjo­me po Lie­tu­vos bar­do Vy­tau­to Ker­na­gio pa­min­klą. Šias trum­pas, bet pras­min­gas ir įsi­min­ti­nas aki­mir­kas už­fik­sa­vo fo­to­gra­fas Vy­tau­tas iš Jo­niš­kio. Vi­sus mus ly­dė­jo va­do­vė Al­do­na, gy­dy­to­jas Vy­tau­tas ir pa­dė­jė­ja Ag­nu­tė. Mums, sto­vyk­los da­ly­viams, lyg vie­na trum­pa aki­mir­ka pra­bė­go ta sa­vai­tė, o at­ėjus lem­tin­gai mi­nu­tei, kai rei­kė­jo skirs­ty­tis, ra­so­jo akys ir stri­go žo­džiai ger­klė­je. Aš ir da­bar dar ma­tau sau­lė­tas ko­pas, sau­lę, dan­gų ir žyd­rą van­de­nį... Už­ra­šų kny­ge­lė­se mums li­ko drau­gų te­le­fo­nų nu­me­riai, pa­mo­kė­lių už­ra­šai, o al­bu­me – trum­pos nuo­sta­bių ren­gi­nių aki­mir­kos. Tu­ri­me ir po at­mi­ni­mo do­va­nė­lę, gau­tą iš va­do­vės Al­do­nė­lės.
      Tad vi­sų sto­vyk­lau­to­jų var­du ta­riu nuo­šir­džiau­sią ačiū LDA pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei už nuo­la­ti­nį rū­pi­ni­mą­si žmo­nė­mis, ser­gan­čiais cuk­ri­niu dia­be­tu, ir už to­kių sto­vyk­lų ren­gi­mą. La­bai džiau­gia­mės, kad da­ly­va­vo­me ir kad su­ži­no­jo­me daug nau­jo. Ačiū ir mū­sų klu­bų pir­mi­nin­kams. Mes vi­si ma­no­me, kad bū­ti­na reng­ti to­kias sto­vyk­las. Dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės įgy­ja daug prak­ti­nių ži­nių, iš­moks­ta val­dy­ti sa­vo li­gą.

      Re­gi­na Rač­kaus­kie­nė
      Ši­lu­tės klu­bo „Diabetas ABC“ na­rė


Puslapis 19
Iš gy­dy­to­jo pa­tir­ties

      Apie prak­ti­nę pa­tir­tį, gy­dant II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nius met­for­mi­nu ir nau­ju vais­tu si­tag­lip­ti­nu, kal­ba­mės su gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­ge Lai­mu­te Ju­se­lie­ne, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Me­di­ci­nos cen­tro Pri­ėmi­mo ir sku­bios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja.


Gydytoja endokrinologė Laimutė Juselienė
      – Kuo svar­bus Jū­sų prak­ti­kai nau­jas me­di­ka­men­tas, pri­klau­san­tis DPP-4 in­hi­bi­to­rių kla­sei?
      – Ši vais­tų gru­pė slo­pi­na na­tū­ra­lių žmo­gaus žar­ny­no hor­mo­nų (in­kre­ti­nų), ku­rie svar­būs fi­zio­lo­gi­nei op­ti­ma­liai gliu­ko­zės kon­tro­lei, su­skal­dy­mą, to­kiu bū­du šie pre­pa­ra­tai di­di­na en­do­ge­ni­nių (žmo­gaus or­ga­niz­mui bū­din­gų) in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ją. Di­des­nis šių hor­mo­nų kie­kis po val­gio re­gu­liuo­ja ka­sos at­sa­ką į mais­tą (in­su­li­no iš­sky­ri­mą, gliu­ka­go­no ga­my­bos su­ma­žė­ji­mą), to­dėl cuk­raus kie­kis krau­jy­je (gli­ke­mi­ja) po val­gio ne­ky­la. DPP-4 in­hi­bi­to­riai di­di­na hor­mo­nų in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ją krau­jy­je tik pa­gal po­rei­kį, t. y. tik tuo­met, kai gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je vir­ši­ja fi­zio­lo­gi­nę nor­mą, ska­tin­da­mi in­su­li­no iš­si­sky­ri­mą, taip pat ma­žin­da­mi ke­pe­ny­se ga­mi­na­mos gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją.

      – Ko­kiais prak­ti­niais pa­ste­bė­ji­mais ga­lė­tu­mė­te pa­si­da­ly­ti su žur­na­lo skai­ty­to­jais?
      – Nors šis vais­tas kom­pen­suo­ja­mas dar tik vie­ne­rius me­tus, tu­rė­jau ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti li­go­ni­nės gau­na­ma lab­da­ra, tad da­lis ma­no gy­do­mų pa­cien­tų šiuo vais­tu gy­do­mi jau dau­giau nei dve­jus me­tus. Nuo 2009 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio bu­vo ste­bė­ta 12 pa­cien­tų, ku­riems gy­dy­ti bu­vo tai­ko­ma die­ta ir met­for­mi­nas su si­tag­lip­ti­nu. Pa­cien­tai bu­vo ste­bi­mi 2–2,5 me­tų. Du pa­cien­tai ne­to­le­ra­vo met­for­mi­no ir bu­vo gy­do­mi die­ta ir si­tag­lip­ti­no mo­no­te­ra­pi­ja. Kas 3–4 mė­ne­sius bu­vo ste­bi­ma ke­le­tas cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės pa­ra­met­rų:
      • gli­ke­mi­ja ne­val­gius;
      • gli­ke­mi­ja 2 val. po val­gio;
      • gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1C) ir kū­no ma­sės in­dek­sas (KMI).
      Ste­bė­da­ma pri­ėjau prie šių iš­va­dų, kad gy­dy­da­ma met­for­mi­nu ir si­tag­lip­ti­nu pa­sie­kiau tei­gia­mų re­zul­ta­tų:
      • gli­ke­mi­ja ne­val­gius vi­du­ti­niš­kai su­ma­žė­jo ~1,85 mmol/l, di­džiau­sias po­ky­tis – 5,2 mmol/l;
      • gli­ke­mi­ja 2 val. po val­gio ma­žė­jo taip pat ~ 2,21 mmol/l, di­džiau­sias po­ky­tis – 5,5 mmol/l;
      • gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c) su­ma­žė­jo ~ 1,72%, di­džiau­sias po­ky­tis – 3,6%;
      • KMI vi­du­ti­niškai su­ma­žė­jo 2,81 kg/m2, di­džiau­sias po­ky­tis – 6,0 kg/m2. Dviem pa­cien­tams ryš­kes­nio svo­rio ma­žė­ji­mo ne­pa­ste­bė­ta. Kū­no ma­sės ma­žė­ji­mas reikšmin­gas, kon­tro­liuo­jant dia­be­tą, tie­sio­giai su­si­jęs su pa­sie­kia­mais ge­res­niais gli­ke­mi­jos ro­dik­liais.

      – Pa­cien­tams vi­suo­met rū­pi, ar sau­gūs nau­ji vais­tai?
      – Nau­ja gru­pė me­di­ka­men­tų, DPP-4 in­hi­bi­to­riai, ku­rių vie­nas yra si­tag­lip­ti­nas, sau­giai kon­tro­liuo­ja gli­ke­mi­ją ir daž­niau­siai yra ge­rai to­le­ruo­ja­mas. Me­di­ka­men­tas var­to­ja­mas tik kar­tą per pa­rą, nes vei­kia tik gliu­ko­zės kie­kiui iš­au­gus, neišse­ki­na ka­sos ­b-ląstelių. Ka­dan­gi vei­ki­mo me­cha­niz­mas yra fi­zio­lo­gi­nis ir pri­klau­so nuo gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos, ma­žė­ja hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ka. DPP-4 in­hi­bi­to­riai ne­di­di­na svo­rio, o ma­no ste­bė­tiems pa­cien­tams, var­to­jant kar­tu su met­for­mi­nu, reikšmin­gai su­ma­ži­no KMI.

      – Ko­kie pa­cien­tai ga­li var­to­ti šiuos vais­tus?
      – Me­di­ci­ni­nės in­di­ka­ci­jos yra la­bai pla­čios. Šie vais­tai ga­li bū­ti var­to­ja­mi tik diag­no­za­vus li­gą ir gy­dy­ti jau itin pa­žen­gu­sioms jos for­moms, ta­čiau kom­pen­sa­vi­mo ga­li­my­bės ša­ly­je ri­bo­tos, tad šian­dien ši kla­sė pri­ei­na­ma tik žmo­nėms, ser­gan­tiems II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­rie dar ne­gy­do­mi in­su­li­nu. Šiuo me­tu var­to­ti re­ko­men­duo­ja­ma bi­gu­a­ni­dų kla­sės vais­tus (met­for­mi­ną) su sul­fa­nilšla­pa­lo pre­pa­ra­tais (glik­la­zi­du, gli­me­pi­ri­du, gli­pi­zi­du), kai gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1C) kie­kis yra di­des­nis nei 7 proc. Dėl gy­dy­mo vi­sa­da ga­li­ma kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju en­dok­ri­no­lo­gu, jei­gu pa­cien­tas at­vyks­ta su šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mu. Be abe­jo, gy­dy­mą ko­re­guo­ti ga­li ir pats šei­mos gy­dy­to­jas.


Puslapis 20
Ho­me­o­pa­ti­nė ozo­no te­ra­pi­ja

      Dau­ge­ly­je iš­si­vys­čiu­sių ša­lių, ypač JAV, cuk­ri­nis dia­be­tas sie­kia epi­de­mi­nį ly­gį. Pa­grin­di­nės prie­mo­nės, pa­de­dan­čios kon­tro­liuo­ti šią li­gą, tra­di­ciš­kai lie­ka mi­ty­ba, fi­zi­niai pra­ti­mai ir in­su­li­nas. Pa­dė­ti ga­li ir ozo­nas.

      Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čio žmo­gaus or­ga­niz­mas funk­cio-­nuo­ja gan ri­bo­tai, ypač tai pa­si­reiš­kia, kai pH krau­jo reikš­mė pa­si­slen­ka į rūgš­čių pu­sę, gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas sun­kai per­ne­ša de­guo­nį au­di­niams, pa­blo­gė­ja mik­ro­cir­ku­lia­ci­ja į gy­vy­biš­kai svar­bius or­ga­nus. Tai yra ke­pe­nų, šir­dies, inks­tų, cen­tri­nės ner­vų sis­te­mos au­di­nių hi­pok­si­ja, de­tok­si­ka­ci­nių fer­men­tų ke­pe­ny­se, inks­tuo­se ir ki­tuo­se or­ga­nuo­se funk­ci­jos ak­ty­vu­mo su­ma­žė­ji­mas. Vi­si šie veiks­niai su­muo­ja­si ir, esant pa­pil­do­mai iš­ori­nei in­tok­si­ka­ci­jai iš ap­lin­kos: oro, van­dens, mais­to pro­duk­tų ir pan., už­ter­šia žmo­gaus, ser­gan­čio cuk­ri­niu dia­be­tu, or­ga­niz­mą, dėl to pa­blo­gė­ja ir vi­si bio­che­mi­niai pro­ce­sai bei grei­tas de­kom­pen­sa­vi­mas.

      Ką ga­li pa­siū­ly­ti ozo­no tech­no­lo­gi­jos, spren­džiant šią pro­ble­mą šiuo­lai­ki­nė­mis są­ly­go­mis?
      Vi­sų pir­ma, pri­si­min­ki­me, kaip ozo­nas vei­kia gam­to­je. Mū­sų at­mo­sfe­rą su­da­ro du skir­tin­gi sluoks­niai. Ozo­no sluoks­nis – tai at­mo­sfe­ros sluoks­nis, juo­sian­tis Že­mę ir sau­gan­tis jos gy­vy­bę nuo ža­lin­gų ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. Ne­pri­klau­so­mų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ne­igia­mų­jų jo­nų kon­cen­tra­ci­ja, pvz., kal­nų ore yra 5–10 tūkst., miš­ko ore – 1–5 tūkst., mies­to gat­vė­je – 100–500, mies­to bu­te – 0,100 jonų vie­na­me cm3. Ne­igia­mų­jų jo­nų ma­žiau­sia kon­cen­tra­ci­ja ore sie­kia 600 vienetų viename cm3. Aki­vaiz­du, kad šių jo­nų kon­cen­tra­ci­jos nor­ma­li­zuo­ti ne­ga­li­ma vien vė­di­nant.

      Ko­dėl mū­sų kam­ba­rių ore yra taip ma­žai ne­igia­mų­jų jonų?
      Prie­žas­tis yra elek­tro­ni­nių tech­no­lo­gi­jų gau­sa mo­der­nia­me bu­te. Be to, pats žmo­gus kvė­puo­ja ne­igia­mų­jų jo­nų pri­so­tin­tu oru. Su iš­kve­pia­mu oru žmo­gus iš­ski­ria tei­gia­muo­sius jo­nus.
      Ne­igia­mie­ji jo­nai yra na­tū­ra­li šva­raus ir svei­ko oro su­de­da­mo­ji da­lis. Ap­lin­ko­je esan­tys ne­igia­mie­ji jo­nai ma­ži­na ir ša­li­na nuo­var­gį, di­di­na bio­lo­gi­nių re­ak­ci­jų am­pli­tu­dę, ge­ri­na ner­vi­nių ląs­te­lių re­flek­sus, ma­ži­na ga­li­my­bę su­si­da­ry­ti krau­jo kre­šu­liams krau­ja­gys­lė­se, di­di­na rau­do­nų­jų krau­jo kū­ne­lių skai­čių, ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je, taip pat stre­są. Op­ti­ma­li oro jo­nų kon­cen­tra­ci­ja tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį šir­dies rit­mui ir kvė­pa­vi­mui, sme­ge­nų elek­tros po­ten­cia­lų am­pli­tu­dei.
      JAV, Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos eko­lo­gų moks­li­niai ty­ri­mai at­sklei­dė la­bai ne­ti­kė­tus fak­tus. Pa­si­ro­do, per me­tus bu­te kau­pia­si 10–20 kg dul­kių. Che­mi­nė ir bak­te­rio­lo­gi­nė pa­tal­pų tar­ša pen­kis kar­tus vir­ši­ja oro tar­šą. Nu­sta­ty­ta, kad mies­to bu­to ore nuo­la­tos es­ti iki 100 la­kių­jų che­mi­nių me­džia­gų, tarp jų for­mal­de­hi­do, fe­no­lio, ksi­le­no, ben­ze­no, to­lu­e­no, iš­si­ski­rian­čių iš po­li­me­ri­nių, sta­ty­bi­nių, de­ko­ra­ty­vi­nių ir ap­dai­los me­džia­gų, taip pat kad­mio, gyv­si­dab­rio, va­rio, cin­ko ae­ro­zo­lio bei du­jų, pa­vyz­džiui, van­de­ni­lio sul­fi­do ir amo­niako.

      Ko­dėl oro ko­ky­bė ne­ga­li bū­ti ant­ra­ei­lis rei­ka­las?
      Per pa­rą mes su­var­to­ja­me apie 20 kg oro, 1 kg mais­to ir 2 kg van­dens. To­dėl bū­tent ne­ko­ky­biš­kas oras, vi­sų pir­ma, nuo­di­ja mū­sų or­ga­niz­mą, su­ke­lia dau­gy­bę li­gų ir trum­pi­na mū­sų gy­ve­ni­mą.

      Šiuo me­tu efek­ty­viau­sias ir, svar­biau­sia, na­tū­ra­lus ir ne­pa­vo­jin­gas bū­das, pa­de­dan­tis spręs­ti oro tar­šos pro­ble­mą, yra pa­tal­pų oro jo­ni­za­ci­ja.
      Ozo­nas – ak­ty­vi de­guo­nies for­ma, pa­si­tai­kan­ti gam­to­je. Kai ma­ža ozo­no, ga­mi­na­mo ozo­na­to­riu­mi „Bo­zon Ho­me“ kon­cen­tra­ci­ja, bū­na pa­tal­po­se, tei­gia­mai vei­kia­ma svei­ka­ta:
      1) ok­si­duo­ja­si na­mų dul­kės, žie­da­dul­kių aler­ge­nai;
      2) nai­ki­na­mi vi­ru­sai, bak­te­ri­jos, pe­lė­siai, gry­be­liai ir jų sporos;
      3) stip­ri­na­mas imu­ni­te­tas, ypač bur­nos glei­vi­nės ir kvė­pa­vi­mo ta­kų;
      4) neut­ra­li­zuo­ja­mi ne­ma­lo­nūs kva­pai ir dū­mai (nai­ki­na­mos kenks­­min­gos nau­jų bal­dų, ki­li­mų, da­žų du­jos).
      Van­duo, ypač chlo­ruo­tas, taip pat ga­li su­kel­ti žmo­gaus, ser­gan­čio cuk­ri­niu dia­be­tu, or­ga­niz­mo tar­šą. Chlo­ro iri­mo pro­duk­tas yra la­biau tok­si­nis, nei pats chlo­ras, tai yra diok­si­nas, su­ke­lian­tis vė­žį, taip pat chlo­ro ok­si­dai, su­ke­lian­tys įvai­riau­sias aler­gi­nes plau­čių ir odos li­gas.
      Pats efek­ty­viau­sias, pi­giau­sias ir pa­pras­čiau­sias bū­das iš­va­ly­ti van­de­nį na­mi­nė­mis są­ly­go­mis yra ozo­na­to­rius „Bo­zon Ho­me“. Ozo­nuo­jant van­de­nį nuo 1 iki 30 min., nai­ki­na­mi or­ga­ni­niai teršalai, di­di­na­mas de­guo­nies kie­kis van­de­ny­je. Ozo­na­to­riu­mi „Bo­zon Ho­me“ taip pat ga­li­ma ozo­nuo­ti van­de­nį vo­niai, kū­nui, gy­vū­nams, bu­tui, mais­to pro­duk­tams plauti.
      Šiuo­lai­ki­nes ozo­no tech­no­lo­gi­jas leng­vai ga­li­ma tai­ky­ti bui­ty­je. Tu­rint prie­tai­są ozo­nui ga­min­ti, jį ga­li­ma nau­do­ti orui ir van­de­niui, dra­bu­žiams va­ly­ti, mais­to pro­duk­tams plau­ti, ava­ly­nei ste­ri­li­zuo­ti. Nuo­la­ti­nis ozo­nuo­to van­dens var­to­ji­mas na­mi­nė­mis są­ly­go­mis tei­gia­mai vei­kia skran­džio, žar­ny­no, ka­sos veik­lą, ge­ri­na ke­pe­nų, inks­tų de­tok­si­ka­ci­nes sa­vy­bes. Be to, ozo­nuo­tą van­de­nį ga­li var­to­ti vi­si, taip pat ir gy­vū­nai. Nau­do­ti prie­tai­są la­bai pa­pras­ta ir pa­to­gu: te­rei­kia įjung­ti prie­tai­są ir ozo­nu ap­do­ro­ti van­de­nį.

      Va­le­rij M. Mel­nyk
      Doc. gyd. re­a­ni­ma­to­lo­gas, ozo­no te­ra­peu­tas,
      Azi­jos ir Eu­ro­pos ozo­no te­ra­peu­tų ir me­di­ci­ni­nės
      įran­gos ga­min­to­jų są­jun­gos na­rys


Puslapis 21

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJOS



      PRANEŠIMAS

      Da­ta: 2011 rug­sė­jo 22 d.
      Kon­tak­tai: Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie SAM
      at­sto­vas spau­dai Ka­zys Ži­lė­nas, tel. (8 5) 236 4105

Stu­di­juo­jan­tie­ji ES šaly­se ne­pri­va­lo de­kla­ruo­ti išvy­ki­mo iš Lie­tu­vos

      Li­go­nių ka­sos gau­na stu­di­juo­jan­čių­jų ES ša­ly­se pra­šy­mus iš-­duo­ti Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lę, su­tei­kian­čią tei­sę pri­rei­kus ES vals­ty­bė­se gau­ti bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą. Ta­čiau kar­tais iš­duo­ti šią kor­te­lę li­go­nių ka­soms su­truk­do tai, kad be­si­ren­gian­tie­ji stu­di­juo­ti ES ša­ly­se kaž­ko­dėl de­kla­ruo­ja iš­vy­ki­mą, tai yra – toks as­muo pra­ran­da nuo­la­ti­nio Lie­tu­vos gy­ven­to­jo sta­tu­są ir Lie­tu­vo­je ne­tu­ri tei­sės draus­tis pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu, taip pat ne­ga­li gau­ti ne­mo­ka­mų gy­dy­mo pa­slau­gų.
      Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo 6 straips­nio 4 da­lies 7 punk­tas nu­ma­to, kad ap­draus­tai­siais pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu vals­ty­bės lė­šo­mis lai­ko­mi ne tik Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ben­dro­jo la­vi­ni­mo, pro­fe­si­nių, aukš­tes­nių­jų ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų die­ni­nių sky­rių moks­lei­viai ir stu­den­tai, bet ir stu­di­juo­jan­tie­ji Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių aukš­tų­jų mo­kyk­lų die­ni­niuo­se sky­riuo­se. Te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos Lie­tu­vo­je nuo­lat gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams ir ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiams bei as­me­nims be pi­lie­ty­bės, vyks­tan­tiems stu­di­juo­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių aukš­tų­jų mo­kyk­lų die­ni­nius sky­rius, iš­duo­da Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lę.
      No­rint gau­ti Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lę, li­go­nių ka­soms rei­kia pa­teik­ti už­pil­dy­tą pra­šy­mo blan­ką, as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­tį do­ku­men­tą (pa­są ar as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę), aka­de­mi­nę pa­žy­mą, iš­spaus­din­tą ant fir­mi­nio aukš­to­sios mo­kyk­los blan­ko, ku­rio­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti stu­den­to as­mens duo­me­nys, sky­rius, ku­ria­me stu­den­tas mo­ko­si (die­ni­nis), stu­di­jų pro­gra­mos laips­nis ir stu­di­jų lai­ko­tar­pis, už­pil­dy­tą ir pa­si­ra­šy­tą pa­si­ža­dė­ji­mą in­for­muo­ti apie draus­tu­mo sta­tu­so pa­si­kei­ti­mą (2 egz.).
      Tad dar kar­tą pri­me­na­me, kad de­kla­ruo­ti iš­vy­ki­mą pri­va­lo tik as­me­nys, ke­ti­nan­tys ki­to­se ša­ly­se gy­ven­ti ir dirb­ti il­giau kaip 6 mė­ne­sius. Stu­di­juo­jan­tie­ji ES vals­ty­bė­se šiai as­me­nų ka­te­go­ri­jai ne­pri­klau­so, to­dėl ne­pri­va­lo de­kla­ruo­ti iš­vy­ki­mo.

      Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa
      prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos


Puslapiai 22-24
To­pi­nam­bai – mais­tas, vais­tas ir prie­sko­nis

      Bul­vi­nės sau­lė­grąžos žie­dai ir la­pai pri­me­na sau­lė­grąžą, gum­bai va­di­na­mi to­pi­nam­bais. Jų tė­vy­nė – Šiau­rės Ame­ri­ka. Į Euro­pą XVII a. pra­džio­je at­si­ve­žė pran­cū­zai ir an­glai. Juos au­gi­no ir ve­žė į tur­gus par­duo­ti, nors pa­tys ne­nu­tuo­kė, ką su jais da­ry­ti?! Ne ką apie to­pi­nam­bus ži­no­jo ir ru­sai. Kas jų tu­rė­jo, py­lė ant jų vy­ną ir var­to­jo nuo šir­dies li­gų. Olan­dai ir bel­gai, prie­šin­gai, pri­si­gal­vo­ję vi­so­kių val­gių, to­pi­nam­bus ska­niai švei­tė. Pas­ta­ruo­ju me­tu šia dar­žo­ve su­si­do­mė­jo die­to­lo­gai, so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ūkiai. Ši se­na dar­žo­vė tik­rai ver­ta dė­me­sio ir de­ra­mos pa­garbos.

      Bul­vi­nės sau­lė­grąžos gum­buo­se ir stie­buo­se daug vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, bal­ty­mų, pek­ti­nų, ami­no ir rie­bių­jų rūgš­čių, ge­le­žies, cuk­raus, inu­li­no. Inu­li­nas ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, virš­ki­ni­mą, va­lo or­ga­niz­mą, stip­ri­na šir­dį. Ypač nau­din­gas ser­gan­tiesiems cuk­ri­niu dia­be­tu, po­dag­ra ar žar­ny­no li­go­mis, nu­tu­kimu.
      Bul­vi­nės sau­lė­grąžos gum­bus ga­li­ma vir­ti, kep­ti, troškin­ti, kon­ser­vuo­ti, džio­vin­ti, val­gy­ti ža­lius. Jų ne­rei­kia lup­ti, už­ten­ka šva­riai nu­plau­ti. Vie­no­je vie­to­je šis au­ga­las ga­li aug­ti 20 me­tų, ta­čiau di­džiau­sią der­lių duo­da 5–10 au­gi­mo me­tais. Vė­liau rei­kia per­so­din­ti. Gum­bai žie­mo­ja ir dar­žo lys­vė­je ne­už­deng­ti, nes pa­ken­čia šal­tį net iki -30 °C. O švie­žių ga­li­ma pri­si­kas­ti net vi­dur­žie­mį, nes fruk­to­zės kie­kis iš­lie­ka ne­pa­ki­tęs.
      To­pi­nam­bai vi­ta­mi­nų (ypač C ir B gru­pės) su­kau­pia dau­giau nei bul­vės, bu­ro­kė­liai ir ki­tos dar­žo­vės, bal­ty­mų tu­ri ma­žiau. Juo­se esan­tis inu­li­nas, vei­kia­mas skran­džio rūgš­čių ir fer­men­tų, virs­ta fruk­to­zės mo­le­ku­lė­mis, su­ge­ban­čio­mis be in­su­li­no pa­gal­bos pa­kliū­ti į ląs­te­les ir už­kirs­ti ke­lią cuk­raus kie­kiui di­dė­ti. Li­ku­si ne­pa­si­sa­vin­ta fruk­to­zės (inu­li­no) da­lis grei­tai pašali­na­ma ir pa­de­da pašalin­ti iš or­ga­niz­mo sun­kiuo­sius me­ta­lus, cho­les­te­ro­lio per­tek­lių, kan­ce­ro­ge­nus ir ki­tus šla­kus. Žmo­gaus imu­ni­nė sis­te­ma, at­si­kra­čiu­si kenks­min­go už­terš­tu­mo, su­stip­rė­ja. Inu­li­nas su­ma­ži­na gliu­ko­zės pa­si­sa­vi­ni­mą iš mais­to ir jos kie­kį krau­jy­je. Kas­dien var­to­jant po 200 ml švie­žių to­pi­nam­bų sul­čių nor­ma­li­zuo­ja­si šir­dies dar­bas, ar­te­ri­nis spau­di­mas, stip­rė­ja šir­dies rau­muo. To­pi­nam­buo­se daug vi­ta­mi­no C, to­dėl juos var­to­jant grei­čiau gy­ja žaiz­dos. Liau­dies me­di­ci­no­je iš gum­bų pa­ruoš­ta ko­še­le gy­do­mi nu­de­gi­mai, o nuo­vi­rai ir sul­tys var­to­ja­mi šla­pioms žaiz­doms ir opoms gy­dy­ti. Dėl esan­čių B gru­pės vi­ta­mi­nų, as­kor­bo rūgš­ties ir bal­ty­mų ge­riau pa­si­sa­vi­na­ma ge­le­žis. To­dėl žmo­nės, ser­gan­tys ane­mi­ja, tu­rė­tų ger­ti švie­žias to­pi­nam­bų sul­tis. Bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos, esan­čios bul­vi­nės sau­lė­grąžos gum­buo­se, va­lo ir skys­ti­na krau­ją. Tai­gi ši dar­žo­vė yra efek­ty­vi pro­fi­lak­ti­nė prie­mo­nė nuo trom­bof­le­bi­to – bai­sios li­gos, dėl ku­rios su­tirš­tė­jęs krau­jas už­kem­ša krau­ja­gys­les. To­pi­nam­buo­se yra daug mi­ne­ra­li­nių drus­kų. Juo­se ypač daug ka­lio drus­kos – ji iš or­ga­niz­mo ša­li­na ne­rei­ka­lin­gą skys­tį. Tie, ku­riems tins­ta ran­kos, ko­jos, tu­rė­tų ger­ti kuo dau­giau švie­žių šių gum­bų sul­čių. Moks­li­nin­kai, dau­ge­lį me­tų ty­rę šį au­ga­lą, nu­sta­tė, kad re­gu­lia­riai var­to­ja­mi to­pi­nam­bai (jų už­pi­las, taip pat žie­dų ar la­pų ar­ba­ta) yra tar­si te­ra­pi­ja ser­gant leu­ko­ze. To­pi­nam­bai ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je. Jei su­val­gy­si­te po 50 g du kar­tus per die­ną švie­žių to­pi­nam­bų – ti­ki­my­bė su­sirg­ti ate­ro­skleroze bus žen­kliai ma­žes­nė. Mak­ro­e­le­men­tų ir mik­ro­ele­men­tų op­ti­ma­lus san­ty­kis to­pi­nam­buo­se nor­ma­li­zuo­ja van­dens ir drus­kų pu­siau­svy­rą or­ga­niz­me.

      Pet­ras Tik­ne­vi­čius, ūki­nin­kas iš Vil­niaus, to­pi­nam­bus pra­dė­jo au­gin­ti 2009 me­tų pa­va­sa­rį Va­rė­nos ra­jo­ne, ne­nau­do­da­mas jo­kių che­mi­nių me­džia­gų ir trą­šų. Ne­se­niai VšĮ „EKO­AG­ROS“ to­pi­nam­bų gum­bams su­tei­kė iš­skir­ti­nės ko­ky­bės pro­duk­to ser­ti­fi­ka­tą. Pa­si­do­mė­jo­me, ką jis pats apie to­pi­nam­bus ži­no, kaip au­gi­na ir su kuo juos val­go, ko­dėl iš jų ti­ki­si už­si­dirb­ti pi­ni­gų.

      – Ka­da pir­mą kar­tą pa­ra­ga­vo­te to­pi­nam­bų? Ar pa­ti­ko?
      – Ne­pa­me­nu, kaž­ka­da vai­kys­tė­je, ma­nau, kad pa­ti­ko. Jie jau la­bai se­niai au­ga so­de prie Kau­no. Po to bu­vo il­gas lai­ko tar­pas, kol vėl juos at­ra­dau.

      – Ko­dėl pa­si­rin­ko­te au­gin­ti bū­tent to­pi­nam­bus? Juk lie­tu­viai prie jų ne­pra­tę.
      – Vis­ką su­gal­vo­jo ma­no ma­ma ir pri­kal­be­jo ma­ne pa­ban­dy­ti au­gin­ti 1 ha bul­vi­nių sau­lė­grąžų. Lai­kas įro­dė, kad tai bu­vo la­bai ge­ra min­tis. Bul­vi­nių sau­lė­grąžų gum­bas tu­ri daug gy­dan­čių­jų sa­vy­bių, yra sal­dus ir ska­nus. Tai jam su­tei­kia pa­trauk­lu­mo ir jis pa­ma­žu po­pu­lia­rė­ja Lie­tu­vo­je.

      – Kur žie­mą lai­ko­te iškas­tus to­pi­nam­bus: mai­šuo­se, dur­pė­se, smė­ly­je, že­mė­je ar at­vi­ro­je lys­vė­je?
      – Ge­riau­siai to­pi­nam­bai iš­si­lai­kė di­de­lia­me rū­sy­je ir dar­žo­vių sau­gyk­lo­je. Ten bu­vo pa­sto­vi 2–4 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, drėg­na. Ga­li­ma per žie­mą to­pi­nam­bus lai­ky­ti va­di­na­muo­se kap­čiuo­se ar šal­dy­tu­ve. Ma­nau, ge­ras bū­das pa­lauk­ti at­ši­li­mo ir iš­si­kas­ti, pvz., va­sa­rio mė­ne­sį.

      – Ką la­biau­siai Jūs ar Jū­sų šei­ma mėgs­ta ruoš­ti iš to­pi­nam­bų? Pa­siū­ly­ki­te sa­vo re­cep­tų, o mes mie­lai išban­dy­si­me.
      – Man la­biau­siai pa­tin­ka pats pa­pras­čiau­sias to­pi­nam­bų ruo­ši­mo bū­das – sa­lo­tos. To­pi­nam­bus rei­kia ge­rai nu­plau­ti, ne­skus­ti ir su­pjaus­ty­ti su svo­gū­nais, mor­ko­mis ar ki­to­mis dar­žo­vė­mis. Daž­nas da­ro klai­dą skus­da­mas to­pi­nam­bus. To vi­sai ne­rei­kia, juk jų žie­vė plo­nes­nė už bul­vės. Vi­soms šei­mi­nin­kėms siū­lau iš­ban­dy­ti to­pi­nam­bų mil­te­lius, ke­pant duo­ną ir sau­sai­nius. Įdė­jus nuo 5 iki 50% mil­te­lių, duo­na taps ska­nes­nė, sal­des­nė ir iš­liks švie­žia il­giau. To­pi­nam­bų mil­te­liai su­kau­pia sa­vy­je drėg­mę ir il­gą lai­ką ją ati­duo­da, tai le­mia il­ges­nį švie­žu­mą. Vie­to­je mil­te­lių ga­li­ma į duo­ną ar miš­rai­nę įmai­šy­ti to­pi­nam­bų drož­lių. Ma­no ben­dra­dar­bė iš­ke­pė duo­ną, ku­ri dėl to­pi­nam­bų mil­te­lių įgi­jo me­daus sko­nį. Vi­siems sma­li­žiams siū­lau pa­ra­gau­ti to­pi­nam­bų traš­ku­čių. Jie gau­na­mi su­pjaus­čius ir iš­džio­vi­nus to­pi­nam­bus, jo­kio ke­pi­mo alie­ju­je ar sko­nio stip­rik­lių.
      In­ter­ne­te ga­li­ma ras­ti ne­ma­žai moks­li­nių straips­nių, de­ja, dau­giau­sia ru­sų ir an­glų kal­bo­mis, apie ne­pa­pras­tas to­pi­nam­bų sa­vy­bes ir jų la­bai pla­tų nau­do­ji­mą. Ne­blo­gai to­pi­nam­bai ap­ra­šy­ti laik­raš­ty­je „Me­di­ci­na vi­siems“ (2011 m. rug­pjū­čio 24–rug­sė­jo 6 d.).

      – Par­duo­tu­vė­se, bent jau aš, nė kar­to ne­ma­čiau par­duo­dant to­pi­nam­bų. Kaip žmo­nės, pa­gei­dau­jan­tys to­pi­nam­bų, ga­lė­tų Jus ras­ti ar su Ju­mis su­si­siek­ti?
      – Ma­ne leng­vai ra­si­te tel. 8 655 63178, ma­no tin­kla­la­pis www.to­pi­nam­bai.lt. Dvi pas­ku­ti­nes žie­mas pre­kia­vau to­pi­nam­bais di­džio­sio­se „VP Mar­ket“ par­duo­tu­vė­se. Nie­ko nuo­sta­baus, kad sun­ku pa­ste­bė­ti to­pi­nam­bus, jie pa­na­šios į bul­ves spal­vos ir bu­vo pa­dė­ti ša­lia bul­vių. Šiuo me­tu to­pi­nam­bų ga­li­ma įsi­gy­ti pre­ky­bos tin­klo „RI­MI“ parduotuvėse.

      Parengė Marytė Šaltytė

      »  Topinambų receptai
      »  Topinambų duona


Puslapis 25
Trum­pai apie tai, ką kiek­vie­ną kar­tą no­rė­tų pa­sa­ky­ti
en­dok­ri­no­lo­gas pa­cien­tui, ser­gan­čiam II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu

      Mie­lie­ji, pui­kiai su­pran­tu, kad kiek­vie­nas iš Jū­sų, ypač skai­tan­tis šį laik­raš­tį, do­mi­tės sa­vo li­ga, sten­gia­tės ją pa­žin­ti ir drau­ge su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju, en­dok­ri­no­lo­gu ar dia­be­to mo­ky­to­ja ieško­te ge­riau­sių bū­dų, kaip ją su­val­dy­ti. Įsi­vaiz­duo­ju, kad nors daž­nai lan­ko­tės gy­dy­mo įstai­go­se, ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą ne­ri­mau­ja­te ir gal­būt ne apie vis­ką spė­ja­te pa­klaus­ti, o gy­dy­to­jas, nors ir la­bai no­ri per kon­sul­ta­ci­jai skir­tą lai­ką – 10–15 min. – su­teik­ti Jums dau­giau pa­ta­ri­mų, ne vis­ką su­spė­ja.

      Že­miau ra­si­te trum­pus pa­ta­ri­mus, ku­riuos kiek­vie­nas en-­dok­ri­no­lo­gas no­rė­tų Jums pa­sa­ky­ti per su­si­ti­ki­mą, kad Jūs tap­tu­mė­te ne neut­ra­liu dvi­ko­vos „gy­dy­to­jas – li­ga“ ste­bė­to­ju, o sto­tu­mė­te į gy­dy­to­jo pu­sę ir kad ko­man­da „pa­cien­tas – gy­dy­to­jas“ kon­tro­liuo­tų, val­dy­tų, o kar­tais ir vi­sai įveik­tų prie­ši­nin­ką, pa­va­di­ni­mu „II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas“.
      Kar­tais ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad gy­dy­to­jui la­biau, nei Jums pa­čiam rū­pi ge­ra dia­be­to kon­tro­lė. Taip yra dėl to, kad gy­dy­to­jas iš sa­vo pa­tir­ties ir moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­nų ži­no, jog blo­gai kon­tro­liuo­ja­mas dia­be­tas, net jei li­go­nis ir vi­sai ne­jau­čia li­gos simp­to­mų, su­ke­lia dau­gy­bę ir sun­kių kom­pli­ka­ci­jų (blo­gė­jan­tis re­gė­ji­mas, inks­tų pa­ken­ki­mas, ju­ti­mų su­tri­ki­mai ir opos ko­jo­se, mio­kar­do in­fark­tas, in­sul­tas ir ki­tos), nuo ku­rių la­biau­siai ir no­ri Jus ap­sau­go­ti. Ne­svar­bu, koks gy­dy­mas yra tai­ko­mas, svar­bu pa­siek­ti ge­rą dia­be­to kon­tro­lę: ne­val­gius gli­ke­mi­ja tu­rė­tų bū­ti < 6,7 mmol/l; po val­gio – < 8,9 mmol/l; HbA1c < 7,0 proc. ir nė­ra hi­pog­li­ke­mi­jų. Tad:
      1. Gal­vo­ki­te, ką val­go­te ir kiek val­go­te. Lai­ky­ki­tės nu­ro­dy­mų, ku­riuos jau ži­no­te, ku­riuos pa­tei­kė dia­be­to mo­ky­to­ja ar en­dok­ri­no­lo­gas, pa­tys skai­ty­ki­te, ieško­ki­te in­for­ma­ci­jos bei drą­siai klaus­ki­te, kas ne­aiš­ku.
      2. Re­gu­lia­riai (bent 3 kar­tus per sa­vai­tę po 0,5 val.) spar­čiai vaikš­čio­ki­te, min­ki­te dvi­ra­tį, plau­ki­te ar už­si­im­ki­te ki­ta fi­zi­ne veik­la.
      3. Re­gu­lia­riai tik­rin­ki­tės gli­ke­mi­ją įvai­riu pa­ros lai­ku ir re­zul­ta­tus BŪ­TI­NAI pa­žy­mė­ki­te sa­vi­kon­tro­lės die­ny­ne. Li­go­niams, ne­var­to­jan­tiems in­su­li­no, už­ten­ka tik­rin­ti gli­ke­mi­ją 2–3 kar­tus per sa­vai­tę, gy­do­miems in­su­li­nu – ~1 kartą per die­ną.
      4. At­vyk­da­mi pas gy­dy­to­ją BŪ­TI­NAI at­si­neš­ki­te sa­vi­kon­tro­lės už­ra­šus, ži­no­ki­te sa­vo gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1C) reikš­mę. Be šių duo­me­nų, gy­dy­to­jas ga­lės pa­teik­ti tik ben­dro po­bū­džio re­ko­men­da­ci­jas, o ne kon­kre­čias, bū­tent JUMS pri­tai­ky­tas. HbA1c at­spin­di vi­du­ti­nę gli­ke­mi­ją už 3 mė­ne­sius ir to­dėl tu­rė­tų bū­ti šei­mos gy­dy­to­jo tik­ri­na­mas bū­tent to­kiu dažniu.
      5. Skir­tas tab­le­tes var­to­ki­te re­gu­lia­riai. Jei už­si­mirš­ta, ar vi­sa­da iš­ge­ria­te vais­tus – žy­mė­ki­tės kiek­vie­ną kar­tą ar nau­do­ki­te spe­cia­liai vais­tams su­var­to­ti skir­tus in­de­lius, ku­riuo­se tab­le­tės su­de­da­mos vi­sai sa­vai­tei. Daž­nai pa­ste­bi­me, kad vais­tai iš­ra­šy­ti prieš, pvz., 0,5 me­tų trims mė­ne­siams, li­go­nis tei­gia var­to­jan­tis re­gu­lia­riai ir vis dar jų tu­rin­tis, nors pa­pil­do­mai ne­pir­ko... Tai klai­di­na gy­dy­to­ją ir ga­li lem­ti ne­tei­sin­gą gy­dy­mą: gy­dy­to­jas, ma­ty­da­mas blo­gą dia­be­to kon­tro­lę, pa­skirs pa­pil­do­mą gy­dy­mą.
      6. II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas yra pro­gre­suo­jan­ti li­ga – anks­čiau ar vė­liau ski­ria­mo gy­dy­mo tab­le­tė­mis ar lei­džia­mais vais­tais į po­odį ne­už­teks, kad bū­tų ge­ra gli­ke­mi­jos kon­tro­lė. Rei­kės gy­dy­ti in­su­li­nu. Taip nu­tin­ka to­dėl, kad su­sir­gi­mo pra­džio­je Jū­sų or­ga­niz­me yra in­su­li­no, ta­čiau jis ne­su­ge­ba at­lik­ti sa­vo dar­bo. Dau­gu­ma me­di­ka­men­tų tab­le­tė­mis jam pa­de­da bū­tent tai pa­da­ry­ti. Ta­čiau in­su­li­no at­sar­gos išsen­ka ir tik iš iš­orės lei­džia­mas in­su­li­nas ga­li su­ma­žin­ti gli­ke­mi­ją. Kaip grei­tai vi­siš­kai iš­seks Jū­sų ka­sos at­sar­gos, pri­klau­sys šiek tiek ir nuo ge­ne­ti­kos, ir nuo to, kaip iki tol kon­tro­lia­vo­te dia­be­tą (kuo blo­ges­nė kon­tro­lė, tuo la­biau tok­siš­kai vei­kia­ma ka­sa ir tuo grei­čiau sen­ka in­su­li­no at­sar­gos), taip pat ir nuo ki­tų veiks­nių. Tad ne­si­vel­ki­te į il­gas de­ry­bas su gy­dy­to­ju: „O gal ne­rei­kia...“, nes kiek­vie­na die­na, sa­vai­tė blo­gos dia­be­to kon­tro­lės ar­ti­na Jus prie dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, o, kaip ro­do prak­ti­ka ir moks­li­niai duo­me­nys, pra­dė­jus gy­dy­ti in­su­li­nu, sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­ja. In­jek­ci­jų bai­mė iki gy­dy­mo pra­džios daž­niau­siai pa­si­ro­do ne­pa­grįs­ta, nes šiuo­lai­ki­niai in­su­li­no in­jek­to­riai yra pa­pras­ti nau­do­ti, ada­tė­lės yra ne­pa­pras­tai ma­žos ir dū­riai ne­skaus­min­gi. Svar­bu su­vok­ti, kad kom­pli­ka­ci­jos vys­to­si ne dėl in­su­li­no sky­ri­mo, o at­virkš­čiai – nuo per aukšto cuk­raus kie­kio krau­jy­je.
      Tai­gi, mie­lie­ji, su­jun­ki­me sa­vo jė­gas, ži­nias, pa­stan­gas, lai­ką ir val­dy­ki­me II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, kad nei vie­na lė­ti­nė ar ūmi jo kom­pli­ka­ci­ja Jū­sų ne­pa­siek­tų, pa­si­ma­ty­da­mi ma­žiau­siai kar­tą per me­tus ar­ba daž­niau, jei gli­ke­mi­ją ne­val­gius nuo­lat yra > 6,7 mmol/l, po val­gio – 8,9 mmol/l, HbA1c > 7,0 proc. ar­ba at­si­ra­do hi­pog­li­ke­mi­jos t. y. gli­ke­mi­ja yra < 3,5 mmol/l.

      Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė
      dr. Džil­da Ve­lič­kie­nė


Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, A. Rimkutė, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 5000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.
Rodoma versija 21 iš 21 
18:29:38 Mar 10, 2012   
Jul 2009 Nov 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba