…Zróżnicowany narodowościowo kraj nasz stanowi część Litwy hi­storycznej - i nas - ludzi mego pokolenia - wychowywano jako Li­twinów, oczywiście w tym znaczeniu, w jakim był Litwinem Mickie­wicz, gdy wołał: „Litwo, ojczyzno moja”. Marian Zdziechowski. Idea polska na kresach, 1923

Galeria zdjęc

Album Wileńskie Wilczyńskiego

Stara fotografia



Designed by:

Kaip prasideda Sventė Drukuj Email
Autor: Viktorija Laima Miniotienė   
Czwartek, 16 lutego 2012

Kaip ir kiekvieną rytą, pusę septynių, mudvi su Juodule tyliai tyliai nusileidžiame laiptais, tyliai atsidarome laukujas duris ir pradedame savo kasrytinį pasivaikščiojimą. Jau beveik šviesu, netgi pradeda čirškėti žvirbliai. Kiemas dar tuščias, tik po pusnimis kūpso mašinos. Pasukame už kampo. Ir čia pasimatė labai įdomi žmonių grupelė oranžinėmis kiemsargių liemenėmis. Priekyje vyras, nešinas kopėčiomis. Paskui jį trys moterytės su glėbiu vėliavų. Priėjo prie namo kampo. Sustojo. Pastatė kopėčias, užlipo ir į žiedą įstatė vėliavos kotą. Išsiskleidė vėliava ir suplazdėjo vėjyje. Delegacija pasuko prie kito namo kampo... Kol tispalvėmis pasipuošė visas mūsų kvartaliukas... Nusišypsojau. Tai štai kaip prasidėjo Šventė!

 Tad su Vasario 16-taja, mūsų Valstybės atkūrimo diena, visi laisvos Lietuvos laisvi piliečiai!
Savomis rankomis puoselėkime ir ginkime Ją, mūsų vienintėlę TĖVYNĘ!

 
European Voice“: Lenkijai vertėtų būti jautresnei Lietuvos atžvilgiu Drukuj Email
Autor: BNS   
Sobota, 11 lutego 2012

 Lenkijai vertėtų būtų jautresnei Lietuvos atžvilgiu, ir užuot demonstravus savo pasipiktinimą elgtis delikačiau, rašo Briuselyje leidžiamas laikraštis "The European Voice".

"Lenkai dažnai nesupranta, kokia didelė yra jų šalis lyginant su kaimynais šiaurėje, pietuose ar rytuose. Taip pat jie dažnai nesupranta kitų šalių nuoskaudų jų atžvilgiu. Tai ypač akivaizdu Lietuvos atveju", - rašoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje.

Pasak "European Voice", Lietuvai tenka atsakomybė dėl lėto nuosavybės grąžinimo Vilniaus regione ar draudimo rašyti pavardes originalo kalba, tačiau pažymima, kad lenkų pasipiktinimas yra neadekvatus.

CZYTAC DALEJ…
 
Buvęs Laisvosios Europos radijo vadovas: laisvė visada apsimoka Drukuj Email
Autor: Bernardas Gailius, LTV „Pasaulio panorama"   
Sobota, 04 lutego 2012

Šią savaitę Lietuvą aplankė žinomas laisvės ir demokratijos ekspertas, buvęs Laisvosios Europos radijo prezidentas Jeffrey Gedminas. Savo viešoje paskaitoje jis teigė, jog laisvė svarbesnė už ekonominę gerovę. LTV „Pasaulio panoramoje“ J. Gedmino klausėme, kas yra laisvė, ar ji tikrai nenuvertėja ekonominės krizės metu ir kokios laisvės perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje.

- Kaip Jūs paprastai atsakote į klausimą „Kas yra laisvė?“

- Tai sudėtingas klausimas. Manau, kad geriausiai suvokti laisvę padeda susidūrimas su nelaisve. Kai buvau jaunas amerikietis, aš nedaug išmaniau apie laisvę. Bet aš daug keliavau po sovietų valdomą Rytų Europą. Buvau Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, net pačioje Rusijoje. Kai pamatai nelaisvę, kai pamatai, kaip veikia diktatoriška valdžia, kokiais būdais ji iš žmonių laisvę atima, juos pažemina, tada supranti, kuo svarbi laisvė. Mano nuomone, laisvė yra galimybė. Ji nėra jokia garantija. Tai galimybė kiekvienam žmogui, šeimai, Bažnyčiai, bendruomenei patiems lemti savo likimą.

CZYTAC DALEJ…
 
Lietuva - septyniolikta švariausia pasaulio valstybė Drukuj Email
Autor: ELTA   
Sobota, 28 stycznia 2012

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes.
Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija - antra. Toliau eina Norvegija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Prancūzija, Austrija, Italija, Didžioji Britanija ir Švedija.

CZYTAC DALEJ…
 
R.Miknys: prarandame galimybę turėti Lietuvos lenkus, o ne lenkus Lietuvoje Drukuj Email
Autor: Virginijus Savukynas, LRT   
Poniedziałek, 23 stycznia 2012

Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė susiformuoti moderniai Lietuvos lenkų tautai. Šiai idėjai tada nebuvo lemta išsipildyti, tačiau šiandienos realijos vėl verčia prisiminti istorines pastangas suartinti lietuvius ir Lietuvoje gyvenančius lenkus.

- Pradėkime nuo M. Riomerio. Jis buvo ir lietuvis, ir lenkas. Bent jau M. Riomeris pats taip save įvardindavo.
- Pasakysiu dar tiksliau. Taip, labai dažnai sakoma, kad jis buvo ir lietuvis, ir lenkas, neretai tai sukeldavo tam tikrą sąmyšį. Tačiau M. Riomeris ne tik 1939 metais, bet ir savo dienoraščiuose 1945 metų sausio - vasario mėnesiais, jausdamas gyvenimo galą, rašė visados liksiantis Lietuvos lenku. Lietuvos lenku, kurį tais laikais aplinkui sutikti nebuvo taip paprasta. Taigi jis save lietuviu laikė kaip pilietį.

CZYTAC DALEJ…
 
<< pierwsza < poprzednia 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 następna > ostatnia >>

Strona 1 z 13
Rodoma versija 14 iš 18 
20:35:53 Feb 28, 2012   
Jun 2009 Oct 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba