Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-29 nr. 2965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulina Žemgulytė.
SENAME DVARE
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Česnaitis.
PASPRINKIT JŪS NEAPYKANTA...
10
• ARTUR DOMOSŁAWSKI.
INTELEKTUALINIS CARLOSO FUENTESO CREDO
9

POEZIJA 
• Arvydas Genys.
APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI
1

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
KEEP SMILING
1
• Marija Jurgelevičienė.
KALIGRAFIJA
4

VERTIMAI 
• ZHORZH UALLIK
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KNYGOS 
• Valentinas Sventickas.
JEIGU POEZIJA YRA LIGA, TAI - ATKRYTIS
• ŠVIESA KAMBARY BE LANGŲ7
• VIENMEČIAI AUGALAI5
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Apie Guilaume`ą Apollinaire`ą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ, hum.m.dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ ir prof. ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
5

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
BE SIENŲ KURŠIŲ KAIME
2
• Ignas Kazakevičius.
STILIAUS PRIVATUMAS. SPALVOS TERITORIJA
 Mikalojus Povilas Vilutis.
AKCIJA
7
• Džiuljeta Kulvietienė.
ČEKIJOS ŽYDŲ LITERATŪRA - MAIRONIO NAMUOSE

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
JAU NEBE SUBRETĖ
19

TEATRAS 
• Kerry Shawn Keys.
ATŽALOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• BATHOS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠAUKTUKŲ KONSTITUCIJA4
• Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas.
HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

KRONIKA 
• AUTORINĖ TEISĖ1
• PANEVĖŽIUI 500 METŲ6
• WWW.PRISILIETIMAS.NET JAUNIMO TEATRE36
• TARSI PRISIKĖLĖ SĖLIAI1

SKELBIMAI 
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA3

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
• Darius Pocevičius.
EILĖRAŠČIŲ JUNGINYS
11

DAILĖ

AKCIJA

Mikalojus Povilas Vilutis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Mikalojus Povilas Vilutis

www.culture.lt/ArtDB/Vilutis.htm

Aštuntame dešimtmetyje mano darbų nepriimdavo į parodas, todėl buvau laikomas talentingu menininku. Dirbau šilkografijos meistru LTSR valstybiniame dailės institute. Šilkografijos dirbtuvės buvo ne pačiame institute, bet Sapiegų rūmuose, priešais Šv.Onos bažnyčią. Dirbtuvėse buvo patogu gerti, nes instituto valdžia retai ten užsukdavo, o milicija iš viso neapsilankydavo. Pas mane gerdavo dėstytojai, studentai, bet kas iš gatvės. Ant dirbtuvės durų užkabindavau raštelį su užrašu "Tuoj ateisiu", užsirakindavom iš vidaus ir gerdavom.

Tuo metu iš Vakarų Vokietijos atvažiavo turtingas meno kolekcionierius ir jo žmona architektė, lietuvė, gimusi Vokietijoje. Jis puikiai, tik su kietu vokišku akcentu kalbėjo lietuviškai. Nesu tikras, ar ji buvo žmona, ar tik konsultantė, nes, kaip vėliau pasirodė, giliai jautė meną. Kolekcionieriaus pavardė buvo Organas. Jie ieškojo modernių, valdžios netoleruojamų dailės kūrinių, todėl juos atvedė pas mane. Apžiūrėję mano darbus, svečiai pasakė, kad jie yra nuostabūs, tačiau juose vaizduojami, nors ir transformuoti, bet vis dėlto atpažįstami daiktai, o tai nėra intelektualu. Jie sakė esą intelektualai, žmonijos elitas, tad juos domina tik abstrakcionizmas - menas, skirtas išrinktiesiems. Už 600 rublių jie norėjo nusipirkti tarybinį abstraktų tapybos darbą ir prašė, kad jiems padėčiau. Patys išvažiavo lankyti moters giminių. "Ieškoti savo šaknų", kaip ji pasakė. Man buvo skaudu, kad pinigai teks ne man. 600 rublių buvo mano aštuonių mėnesių alga. Vis dėlto sutikau jiems padėti, nes esu paslaugus, be to, svečiai iš kapitalistinio pasaulio tuo metu buvo didelis įvykis ir visi kaip įmanydami stengdavosi jiems įtikti.

Aplankiau keletą vietinių abstrakcionistų, bet nė vienas nesutiko parduoti savo paveikslo už 600 rublių. Jie sakė, kad jų valandos darbas yra vertas ne mažiau kaip 1000 rublių - maždaug tiek, kiek uždirba eilinis tarybinis pilietis per metus. Už 600 rublių jie būtų sutikę parduoti tik piešinį, bet ne tapybos darbą. Tuo metu, beje, kaip ir visais laikais, abstrakcionistai gyveno neblogai, nes naudojosi neišsenkamais žmonijos teikiamais resursais, kuriuos Erazmas Roterdamietis vadino morija. Abstrakcionistai dar sakė, kad tie vokiečiai nupirks jų paveikslą už 600 rublių, o užsienyje parduos už 6000 dolerių ir jų sąskaita pralobs. Tai abstrakcionistus erzino.

Pagalvojau, kad pats galėčiau nutapyti pageidaujamą kūrinį. Patirties turėjau, nes anksčiau buvau užsieniečiams tapęs nežinomo liaudies menininko paveikslą. Dirbtuvėje voliojosi senų drobių, teptukų, dažų, žodžiu - buvo visko, ko reikia abstraktiems paveikslams kurti. Bet pačiam tapyti trūko polėkio. Nuėjau prie alaus kiosko, priešais Vilnelės tiltą, Odos ir venerinių ligų dispanserio papėdėje. Ten visada būriuodavosi mano geri pažįstami, vertingi žmonės, nes jie bet kuriuo paros metu galėdavo gauti alkoholinių gėrimų, o tuo metu tai nebuvo paprasta. Radau Olegą, kuris nelegaliai pardavinėjo nuotraukas su Šv.Onos bažnyčios vaizdais ir iš to gyveno, Zbignevą, išgarsėjusį tuo, kad kavinėje "Narutis" delnu į kaktą nokautavo milicininką. Buvo ten pažįstamas, labai panašus į vieną prancūziškos komedijos "Jokių problemų" personažą. Vardą pamiršau. Pasakiau, kad nupirksiu degtinės ir mes ją gersim, bet jie bendrom jėgom turės nutapyti abstraktų paveikslą. Paaiškinau, kad tai akcija. Tapyti jie nelabai norėjo, bet degtinės norėjo, todėl sutiko. Prie mūsų prisidėjo dar vienas gražaus, taisyklingo veido iš matymo pažįstamas vyras. Jis gėrė, nes žmona jo nesuprato. Degtinės nupirkau daug, kad užtektų palaikyti įkvėpimui. Dirbtuvėje ant paletės išspaudžiau dažų, ant grindų paguldžiau drobę. Tada išgėrėm "ant drąsos". Pirmas darbo ėmėsi žmonos nesuprastas, nes sakė turįs tapytojo talentą, tačiau iki šiol nebuvo progos jam atsiskleisti. Pradėjo teptuku piešti kiaulę. Turėjau nutraukti darbą ir paaiškinti, kad kiaulė nėra intelektualu, o turi būti intelektualu. Reikia nieko nevaizduoti. Jis sakė, kad aš varžau jo kūrybinę laisvę ir tokiomis sąlygomis jis nedirbs. Kitiems irgi trūko kūrybinės ugnelės. Tada pritrėškiau įvairių spalvų dažų drobės kampuose, visiems keturiems daviau po teptuką ir liepiau kiekvienam užtepti savo ketvirtį drobės, ką jie ir padarė. Rezultatai buvo neblogi. Kiekvienas ketvirtis išėjo kitoks, nors spalvas pritrėškiau kiekvienam tas pačias. Atsispindėjo keturios nepakartojamos kūrėjų individualybės. Tik nebuvo uždengtas visas paviršius ir matėsi gruntuotos drobės plotai. Atidariau juodų spaustuvinių dažų dėžę ir vienas iš autorių užtepė tuos plotus juodai. Tada iškilmingai atšventėm sėkmingą darbo pabaigą.

iliustracija
Mikalojus Povilas Vilutis. "Latrai". 1972

Svečiai iš Vokietijos buvo patenkinti. Sakė, kad būtent to jie ir norėjo. Paveikslas, kaip sakė architektė, dvelkia brutalia jėga, bet keturių pagrindinių sandų konsteliacija paveikslo erdvėje, suvokta kaip visuma, leidžia pajusti latentinio intelekto, slypinčio po paviršiumi, emanaciją. Ką jie sakė po to - nesupratau, nes nebuvau pakankamai išsilavinęs.

Šis rašinėlis būtų įspūdingesnis, jeigu parašyčiau, kad svečiai nupirko paveikslą, ir tuo užbaigčiau. Bet aš aprašinėju tikrą įvykį, todėl negaliu iškraipyti faktų. Paveikslo jie nenupirko. Vaizdas jiems tiko, bet drobė buvo sena ir sutrešusi, porėmis sutrūnijęs. Svečiai pageidavo susitikti su autoriumi, pamatyti kitus jo darbus ir tada ką nors įsigyti. Iš keblios padėties mane išgelbėjo tai, kad vienas mano draugas abstrakcionistas buvo padovanojęs man savo paveikslą. Paskambinau jam, pasakiau, kad užsieniečiai pamatė jo darbą, norėtų su juo susitikti ir ką nors įsigyti. Aplankėm dailininką. Jis nelaikė savęs genijumi, todėl už 600 rublių pardavė svečiam du nedidelius žavingus abstrakčius darbelius.

Ši istorija nieko nereiškia. Aš neturiu nei slapto, nei atviro noro primesti skaitytojams savo nuomonę apie subtilius meno pasaulio reiškinius. Tiesiog šis įvykis yra vienas įdomiausių mano pilkame gyvenime.

 

Skaitytojų vertinimai


3609. Legionas2003-09-01 10:27
Nors dailioškininkų ir nemėgstu, bet tave, Mikalojau Povilai, ėmiau gerbti. Gerai parašei... Ir teisybę...

3675. kniedė :-) 2003-09-05 11:42
Ką bekalbėtų lolitos įvairios, kad ir kaip šūdą konceptualizuotum, vis tiek man šūdas matos, nors ir kitoj vietoj padėtas. Senobiški tu žmogus, Mikalojau, užtat ir myliu tave.

3685. w :-) 2003-09-07 12:13
hmm...niekada negali zinoti.

3747. Artūras iš Vilniaus2003-09-12 13:24
oho,
bet šiaip truputi exhibicionizmu dvelkia

14824. studente2005-03-08 15:42
ponas destytojau,visiskai jus suprantu ir pradedu gerbti! o del jaunystes laiku galetumem pakartot "akcija" ir su degtine ir su tapyba!kazkada uzsiminete, gad be burneles net kalba neina!:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:59 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba