Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-29 nr. 2965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulina Žemgulytė.
SENAME DVARE
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Česnaitis.
PASPRINKIT JŪS NEAPYKANTA...
10
• ARTUR DOMOSŁAWSKI.
INTELEKTUALINIS CARLOSO FUENTESO CREDO
9

POEZIJA 
• Arvydas Genys.
APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI
1

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
KEEP SMILING
1
• Marija Jurgelevičienė.
KALIGRAFIJA
4

VERTIMAI 
• ZHORZH UALLIK
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KNYGOS 
• Valentinas Sventickas.
JEIGU POEZIJA YRA LIGA, TAI - ATKRYTIS
• ŠVIESA KAMBARY BE LANGŲ7
• VIENMEČIAI AUGALAI5
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Apie Guilaume`ą Apollinaire`ą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ, hum.m.dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ ir prof. ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
5

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
BE SIENŲ KURŠIŲ KAIME
2
• Ignas Kazakevičius.
STILIAUS PRIVATUMAS. SPALVOS TERITORIJA
• Mikalojus Povilas Vilutis.
AKCIJA
7
• Džiuljeta Kulvietienė.
ČEKIJOS ŽYDŲ LITERATŪRA - MAIRONIO NAMUOSE

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
JAU NEBE SUBRETĖ
19

TEATRAS 
• Kerry Shawn Keys.
ATŽALOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• BATHOS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠAUKTUKŲ KONSTITUCIJA4
 Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas.
HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

KRONIKA 
• AUTORINĖ TEISĖ1
• PANEVĖŽIUI 500 METŲ6
• WWW.PRISILIETIMAS.NET JAUNIMO TEATRE36
• TARSI PRISIKĖLĖ SĖLIAI1

SKELBIMAI 
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA3

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
• Darius Pocevičius.
EILĖRAŠČIŲ JUNGINYS
11

AKTYVIOS JUNGTYS

HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

Iš feljetonų ciklo "Apmąstymai"

Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas

[skaityti komentarus]

Į be galo sparčias dabartinės kultūros permainas galima reaguoti ramiai, rimtai jas apgalvojant arba agresyviai rėkiant. Refleksija reikalauja kantrybės, kuri padeda suprasti visiškai naujų reiškinių esmę. Daug paprasčiau yra rėkti, nes riksmu galime tuojau pat pasitaisyti savijautą. Riksmu taip pat galime sudaryti įspūdį, jog nuolat jaučiame permainų pulsą ir niekada neleisime griauti mūsų tapatybės kultūrinėmis alternatyvomis, svetimomis mūsų gimtajai tradicijai. Kaip tik riksmas dažnai būna pagrindinis reklamos kalbos komponentas. Vis dažnesnis riksmas ir politikų kalboje, kartais liudydamas patiriamą dramą, tačiau daug dažniau - tik racionalių argumentų trūkumą. Per tą riksmo populiarumą nustojome suprasti šnabždesio subtilybes ir nebekreipiame dėmesio į loginius sakinio akcentus.

Riksmas tapo pamatine daugelio bendrijų komunikavimo forma. Tarp šių bendrijų - ir mūsų laikų Don Kichotų būreliai, mėgstantys riksmu kovoti su vėjo malūnais. Būdingas šios kovos pavyzdys - gausūs Hariui Potteriui skiriami pasmerkimo žodžiai.

Prieš keletą mėnesių, kai Vatikane buvo žurnalistams pristatinėjamas naujasis dokumentas apie New Age, kažkuris spaudos konferencijos dalyvis paklausė, kaip vertinti Hario Potterio nuotykiuose vaizduojamas magines praktikas. Ar tai nėra New Age "dvasingumo" apraiška, skleidžianti iliuzijas ir infantilų tikėjimą, jog įmanoma visiškai paprastai spręsti visas problemas, pasitelkiant magijos formules? Atsakydamas į šį klausimą, kunigas prelatas Peteris Fleetwoodas iš Popiežiaus kultūros tarybos paaiškino, jog Hario Potterio istorijos skirtos mažiesiems skaitytojams.

Kiekvienas iš mūsų vaikystėje klausėsi pasakų apie burtininkus ir nykštukus. Mūsų nesugadino nei istorijos apie kovas su slibinais, nei žinia, kad gražiąją princesę labai nesunku paversti varle. Tad ir dabar nedramatizuokime ir nekurkime sau dirbtinių priešų, nes šiuolaikinėje kultūroje ir taip daug tikrų pavojų - ir humanizmui, ir krikščionybei.

Atrodo, žurnalistus Fleetwoodo argumentai įtikino, tačiau jis pats, grįžęs į savo kabinetą, rado ant stalo visą stirtą faksų nuo žmonių, protestavusių prieš Potterio keliamų pavojų menkinimą. Kiekvieną dieną ateidavo vis nauji tekstai, kupini švento pasipiktinimo. Neseniai susitikęs su kunigu Fleetwoodu, paklausiau, kas siunčia daugiausia protesto laiškų. Sužinojau, kad laiškų autoriai katalikai dažniausiai būdavo susiję su Šventosios Dvasios atsinaujinimo sąjūdžiu, o protestuotojai, nesusiję su katalikų bendruomenėmis - daugiausia sekmininkai. Jei kalbėsime apie statistinę daugumą, abiems minėtoms grupėms būdinga tokia gyvenimo nuostata, kai emocinė reakcija neretai būna svarbesnė už kritišką mąstymą. Tačiau emocijų perteklius visiškai nepadeda susišnekėti su mūsų laikų kultūra. Pasiduodami jam, galime prarasti daug laiko ir energijos, dirbtinai kurdamiesi sau priešus ir vaizduodami kilnius autentiškų vertybių gynėjus net tada, kai tesame tik Don Kichotai.

Visiškai nesiruošiu ginti Hario Potterio, tačiau tokiu plačiu požiūriu mums gali pakenkti beveik viskas. Net kilniausios pasakos gali sukelti priešiškumą bet kokiam moralizavimui arba, atvirkščiai, paskatinti polinkį į kičą kaip į paveikią kilnių idėjų raiškos formą. Tačiau bijau, kad į Harį Potterį nukreiptos patrankos tik nukreipia dėmesį nuo bendro rūpesčio reikalaujančių šiuolaikinės kultūros problemų. Nesakau, kad Potterio kritikų intencija yra nukreipti dėmesį nuo svarbesnių dalykų, tik bijau, kad neretai manieringu riksmu tik pasitaisome savijautą ir tuo apsiribojame. Krikščionių tradicija vertina racionalią refleksiją (Tomas Akvinietis), jausmus ir intuiciją (Augustinas, Bonaventuras) ir stiprios valios pastangas (Ignasijas Loyola). Tačiau riksmas ir dramatizavimas niekada nebuvo laikomas dorybe, tad nebūkime pretenzingi ir nekurkime precedentų.

Daugeliui bendrijų vienas svarbiausių poreikių yra kovos poreikis. Don Kichoto nuotykiai būtų nepalyginamai skurdesni, jei tarp jų nebūtų kovos su vėjo malūnais. Mums artimesniais laikais, užuot kovojus su vėjo malūnais, buvo puolama kontrrevoliucija, buožės, Vatikano agentai, socializmo priešai, visokio plauko revizionistai. Vis dar išlikęs naujų kovos formų poreikis - jos turėtų liudyti bendruomenių, kurios jaučiasi svetimos didžiose pasaulio permainose, principingumą. Tačiau problema pasirodo ten, kur kovos šūkiai bando išstumti gilesnę refleksiją. Neatrodytų rimta kovoti su našlaite Maryte ir nykštukais. Tačiau kai kovoji prieš Harį Potterį, gali atrodyti esąs pamatinių vertybių gynėjas.

Iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys

Versta iš: Rzeczpospolita, Plus Minus, 2003.VII.26

_________________

Puslapius rengia Agnė Žagrakalytė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:58 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba