Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-29 nr. 2965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulina Žemgulytė.
SENAME DVARE
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Česnaitis.
PASPRINKIT JŪS NEAPYKANTA...
10
• ARTUR DOMOSŁAWSKI.
INTELEKTUALINIS CARLOSO FUENTESO CREDO
9

POEZIJA 
• Arvydas Genys.
APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI
1

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
KEEP SMILING
1
• Marija Jurgelevičienė.
KALIGRAFIJA
4

VERTIMAI 
• ZHORZH UALLIK
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KNYGOS 
• Valentinas Sventickas.
JEIGU POEZIJA YRA LIGA, TAI - ATKRYTIS
• ŠVIESA KAMBARY BE LANGŲ7
• VIENMEČIAI AUGALAI5
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Apie Guilaume`ą Apollinaire`ą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ, hum.m.dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ ir prof. ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
5

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
BE SIENŲ KURŠIŲ KAIME
2
• Ignas Kazakevičius.
STILIAUS PRIVATUMAS. SPALVOS TERITORIJA
• Mikalojus Povilas Vilutis.
AKCIJA
7
• Džiuljeta Kulvietienė.
ČEKIJOS ŽYDŲ LITERATŪRA - MAIRONIO NAMUOSE

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
JAU NEBE SUBRETĖ
19

TEATRAS 
• Kerry Shawn Keys.
ATŽALOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• BATHOS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠAUKTUKŲ KONSTITUCIJA4
• Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas.
HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

KRONIKA 
• AUTORINĖ TEISĖ1
• PANEVĖŽIUI 500 METŲ6
• WWW.PRISILIETIMAS.NET JAUNIMO TEATRE36
• TARSI PRISIKĖLĖ SĖLIAI1

SKELBIMAI 
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA3

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
• Darius Pocevičius.
EILĖRAŠČIŲ JUNGINYS
11

PAVELDAS

LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA

IŠ VATIKANO ATKELIAVO Į VILNIŲ

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Hertulis iš Soprono (Vengrija). Šv. Stanislovo kančios scenos iš XIV a. pradžios "Anžu Legendariumo". Vatikano apaštalinė biblioteka

Jubiliejinės Valstybės dienos išvakarėse septintąjį kartą atnaujintoje Lietuvos dailės muziejaus parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene" kartu su karaliaus Mindaugo 1255 m. antspauduotu donaciniu raštu lankytojams buvo pristatytos ir unikalių lituanistinių vertybių faksimilės iš Vakarų ir Vidurio Europos - Vatikano, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Slovėnijos - kultūros paveldo institucijų. Apie jas savaitraštyje jau buvo rašyta. Ypač įdėmaus žvilgsnio verta dar nepristatyta rankraštinės XIV a. pradžios knygos, vadinamos "Anžu legendariumu", faksimilė. Skaitytojams pateikiame apžvalgą apie šią unikalią Vatikano apaštalinėje bibliotekoje saugomą vertybę.

Pasirengimas Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto bei karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėms paskatino daug kultūrinių, meninių, kitų iniciatyvų, leido akyliau pažvelgti į valstybės kūrimosi ir jos europinio pripažinimo aplinkybes, įvertinti pirmojo ir vienintelio karališkuoju vainiku karūnuoto Lietuvos valdovo nuopelnus, suaktualino tautos krikščionėjimo proceso reikšmę, paakino domėjimąsi senosios Lietuvos valstybės Europai paskleistais pirmaisiais ženklais bei krikščioniškosios Europos civilizacijos Lietuvoje paliktais ankstyviausiais pėdsakais. Lietuvos dailės muziejus, nuo 1999 m. pabaigos eksponuojantis Taikomosios dailės muziejuje (Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose) ryškiausius Lietuvos atsivėrimo krikščioniškajai Europos kultūrai liudytojus - vertingiausius XI-XX a. pradžios sakralinės dailės kūrinius, 2003 m. liepos mėn. paskutinį kartą atnaujino Lietuvos tūkstantmečio programos parodą "Krikščionybė Lietuvos mene" bei savo lankytojams pasistengė pristatyti pačių reikšmingiausių išlikusių, itin retų ir plačiai per šimtmečius išblaškytų XIII-XVI a. pradžios lituanistinių vertybių, sukurtų Lietuvoje ar susijusių su Lietuva, faksimiles. Jų originalai šiandien saugomi Vidurio ir Vakarų Europos šalių kultūros paveldo institucijose. 1255 m. karaliaus Mindaugo raštas su antspaudu, XIV a. seniausio Vilniaus miesto atvaizdo, XV-XVI a. herbynų, XVI a. pradžios iliuminuoto maldyno faksimilės akivaizdžiai atskleidžia Lietuvoje natūraliai susiklosčiusios kultūrinės tradicijos, paremtos krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos vertybėmis, gyvybingumą bei liudija ilgaamžes Lietuvos pastangas integruotis į europines politines ir kultūrines struktūras.

Vieną lemtingiausių Lietuvos pasirinkimų - galutinį etninių žemių krikštą XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje - menanti unikali vertybė šiandien yra saugoma Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Į ją pirmoji dėmesį Lietuvoje atkreipė ir muziejininkus konsultavo Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė dr. Rūta Janonienė. Tai solidaus formato ir apimties, brangiais XVIII a. vidurio odiniais viršeliais aplenkta ir specialiame puošniame futliare saugoma, meistriškomis miniatiūromis ištapyta pergamentinė knyga "Acta sanctorum pictis imaginibus adornata", dar vadinama "Anžu legendariumu". Dėl XIV a. pradžios europinio lygio meistro sukurtos trapios tapybos, kuri dabar, po šimtmečių, lengvai pažeidžiama vien verčiant pergamento lakštus, ši viena vertingiausių Vatikano apaštalinės bibliotekos rankraštyno knygų šiandien ypač retais atvejais parodoma netgi tyrinėtojams. Siekdama tausoti ir išsaugoti krikščioniškosios Europos kultūros ir meno paveldo pažinimui itin reikšmingą knygą, Vatikano apaštalinė biblioteka pasirūpino labai tikslios meninės faksimilės sukūrimu. Faksimilę sukūrė nagingi Vatikano šv. Petro bazilikos meninių dirbtuvių meistrai, restauruojantys bazilikoje ir Vatikano muziejuose saugomas vertybes bei kuriantys naujus sakralinės dailės kūrinius, popiežiaus dovanas. Faksimilė sukurta ant istoriškai apdirbto ir spalviškai identiško pergamento. Visos miniatiūros pertapytos dažais, kurie paruošti pagal istorinius receptus naudojant natūralius pigmentus. Knygos originale gausiai paauksuotos miniatiūrų vietos - aprėminimai, drabužių fragmentai, aureolės ir kt. - faksimilėje taip pat paauksuotos aukštos prabos to paties gelsvo atspalvio auksu. Būtent šią unikalios knygos menišką faksimilę Vatikano apaštalinės bibliotekos ir Vatikano slaptojo archyvo vadovas kardinolas Jorge Maria Mejia leido atvežti į Lietuvą ir eksponuoti parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene", minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje 10 metų sukaktį. Garbusis Romos kurijos hierarchas 2001 m. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio kvietimu lankėsi Lietuvoje, susipažino su paroda "Krikščionybė Lietuvos mene", dalyvavo jos III atnaujinimo pristatyme ir svečio garbei surengtame kultūros vakare. Todėl kardinolas J. M. Mejia, supažindintas su Lietuvos dailės muziejaus projektu, kuriuo siekiama paminėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo jubiliejų ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje sukaktį, mielai sutiko deponuoti parodai jo vadovaujamos Vatikano apaštalinės bibliotekos vertybės, tyrinėtojų siejamos ir su Lietuva, faksimilę.

Kaipgi ši viena vertingiausių Vatikano apaštalinės bibliotekos relikvijų susijusi su Lietuva, kaip ir kada ji atsidūrė Italijoje?

Į šiuos klausimus galima rasti atsargius atsakymus sugretinus Lietuvos, Vengrijos ir Lenkijos mokslininkų - istorikų, menotyrininkų, teologų J. Kurčevskio, F. Lévardy, J. St. Pasierbo, M. Janochos - paskelbtų istorijos šaltinių ir tyrinėjimų duomenis. Jais remiantis, galima manyti, jog "Anžu legendariumas", t. y. gausiai ir itin meistriškai iliuminuota Kristaus bei šventųjų kankinių gyvenimo bei kančios istorijos pergamentinė knyga, Vengrijos karaliaus Karolio I Roberto Anžujiečio (1310-1342) ir karalienės, Lenkijos princesės, karaliaus Vladislovo Lokietkos dukters Elžbietos užsakymu buvo specialiai sukurta bei skirta jų sūnui Andriui Anžujiečiui ir kitiems vaikams kaip tikėjimo tiesų, Bažnyčios istorijos ir šventųjų gyvenimo pažinimo knyga, savotiškas gausiai iliustruotas, bet itin saikingai raštu pakomentuotas vadovėlis. Tapybos maniera bei miniatiūrose vaizduojamų scenų komentaro redukavimas iki elementaraus įvardijimo, anot F. Lévardy, akivaizdžiai liudija XIII a. pabaigos-XIV a. pradžios Bolonijos gotikinės tapybos mokyklos įtaką. Manoma, jog knygos iliuminacijų autorius buvo Vengrijos karaliaus Karolio I Roberto Anžujiečio rūmų dailininkas Hertulis iš Soprono. Miniatiūrų bordiūrų stilistika leidžia knygos sukūrimo chronologinius rėmus apibrėžti antruoju trečiuoju XIV a. dešimtmečiu. Karolio I Roberto dėdės šv. Liudviko Tulūziečio pavaizdavimas šiame Legendariume bei Kalabrijos kunigaikščio Andriaus Anžujiečio išvykimo į Neapolį faktas leidžia dar labiau patikslinti knygos sukūrimo datą. Tai laikotarpis tarp 1317 ir 1333 m. Po Andriaus Anžujiečio, nesėkmingai pretendavusio į Neapolio karaliaus sostą, žūties 1344 m. knyga greičiausiai buvo padalinta į kelias dalis. Didžiausioji jos dalis (105 lapai), šiandien saugoma Vatikano apaštalinėje bibliotekoje, jau 1347 m. Andriaus Anžujiečio brolio Liudviko kartu su kitomis Neapolio rūmų bibliotekos knygomis turėjo būti pervežta į Vengriją kaip žuvusį brolį primenanti relikvija. Kažkada ji atiteko Vengrijos karaliaus Liudviko I Didžiojo (1342-1382) dukteriai šv. Jadvygai Anžujietei, vėlesnei Lenkijos karalienei, kuri 1386 m. ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos. Toliau tyrinėtojų daroma prielaida, jog Lietuvos ir Lenkijos valdovai Jogaila bei šv. Jadvyga šią "Anžu legendariumo" dalį savo ruožtu dovanojo pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui (1387-1398), o vyskupas ją palikęs Vilniaus katedrai. Iš tikro 1398 m. Vilniaus katedros vertybių inventoriniame sąraše minima labai puošni knyga "Liber passionalis", kurią vyskupui Andriui dovanoję Jogaila ir Jadvyga. Istorijos šaltiniai patvirtina, jog abu valdovai - Lietuvos krikštytojai - Vilniaus katedrai ir pirmajam jos vyskupui yra dovanoję ir daugiau vertybių, dažniausiai liturginių indų ir drabužių. Greičiausiai Vilniaus katedros kapitulos bibliotekoje apie du šimtmečius saugota XVII a. unikali pergamentinė knyga pateko į Italiją. XVII a. viduryje ji buvo padovanota Genujos humanistui Giovanniui Battistai Saluzzo, kuris tarpininkavo Lenkijos ir Lietuvos princo, kardinolo, vėlesnio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos išlaisvinime iš prancūzų nelaisvės (1638-1640). Vėliau knyga priklausė popiežiui Benediktui XIV (Prospero Lambertini, 1740-1758), nes tuo metu pritaikytame naujajame puošniame viršelyje ir priešlapyje yra įspausti šio popiežiaus herbai. 1825 m. Legendariumas jau buvo Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Tai viena vertingiausių ir labiausiai saugomų šios bibliotekos rankraštyno knygų. Apie 1344-1347 m. kitus 9 suskaldyto "Anžu legendariumo" lapus Morgano bibliotekos rinkiniuose Niujorke bei Sankt Peterburgo Ermitaže atrado vengrų mokslininkas Ferencas Lévardy, kuris šios unikalios knygos tyrinėjimui pašventė dvidešimt metų. Jo manymu, pradžioje knygą turėjo sudaryti apie 200 lapų. Šventieji joje pavaizduoti remiantis Visų Šventųjų litanijoje fiksuota eilės tvarka. Lenkų tyrinėtojai Januszas St. Pasierbas ir Michalas Janocha atkreipia dėmesį į tai, kad Legendariume du lapai yra skirti aštuonių scenų ciklui, vaizduojančiam nacionalinį lenkų šventąjį - Krokuvos vyskupą ir kankinį Stanislovą, beje, tapusį ir vienu pagrindinių Vilniaus katedros patronų. Manoma, kad šio šventojo kančios istorijos įtraukimui į knygą įtakos turėjo Vengrijos karaliaus Karolio I Roberto Anžujiečio žmona - Lenkijos princesė Elžbieta.

Taigi vadinamasis "Anžu legendariumas" yra ne tik viena vertingiausių Vatikano apaštalinės bibliotekos knygų, bet kartu ir reikšmingas Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio bei meninio paveldo paminklas, Vidurio Europos valstybių politinių ryšių ir kultūrinių mainų akivaizdus liudytojas, menantis Lietuvos krikštą, Vilniaus vyskupijos kūrimąsi ir katedros statybą. Po daugiau nei 600 metų Legendariumo faksimilė vėl laikinai grįžo į Vilnių ir eksponuojama parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene" kartu su kitomis Vilniaus katedros lobyno vertybėmis, su kuriomis kadaise galėjo būti saugoma svarbiausioje Lietuvos šventovėje.

 

Skaitytojų vertinimai


3636. žinovas2003-09-02 14:13
makaroniena...

50948. Whiskey :-( 2009-01-20 20:52
Nesamone

56829. igor2010-01-18 18:02
tikrai nesamone :(

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:57 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba