Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-29 nr. 2965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulina Žemgulytė.
SENAME DVARE
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Česnaitis.
PASPRINKIT JŪS NEAPYKANTA...
10
• ARTUR DOMOSŁAWSKI.
INTELEKTUALINIS CARLOSO FUENTESO CREDO
9

POEZIJA 
 Arvydas Genys.
APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI
1

PROZA 
• Marija Jurgelevičienė.
KEEP SMILING
1
• Marija Jurgelevičienė.
KALIGRAFIJA
4

VERTIMAI 
• ZHORZH UALLIK
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KNYGOS 
• Valentinas Sventickas.
JEIGU POEZIJA YRA LIGA, TAI - ATKRYTIS
• ŠVIESA KAMBARY BE LANGŲ7
• VIENMEČIAI AUGALAI5
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Apie Guilaume`ą Apollinaire`ą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ, hum.m.dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ ir prof. ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
5

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
BE SIENŲ KURŠIŲ KAIME
2
• Ignas Kazakevičius.
STILIAUS PRIVATUMAS. SPALVOS TERITORIJA
• Mikalojus Povilas Vilutis.
AKCIJA
7
• Džiuljeta Kulvietienė.
ČEKIJOS ŽYDŲ LITERATŪRA - MAIRONIO NAMUOSE

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
JAU NEBE SUBRETĖ
19

TEATRAS 
• Kerry Shawn Keys.
ATŽALOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• BATHOS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠAUKTUKŲ KONSTITUCIJA4
• Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas.
HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

KRONIKA 
• AUTORINĖ TEISĖ1
• PANEVĖŽIUI 500 METŲ6
• WWW.PRISILIETIMAS.NET JAUNIMO TEATRE36
• TARSI PRISIKĖLĖ SĖLIAI1

SKELBIMAI 
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA3

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
• Darius Pocevičius.
EILĖRAŠČIŲ JUNGINYS
11

POEZIJA

APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI

Arvydas Genys

[skaityti komentarus]


ŠĖTONO PADANGTĖ


Damasko dausom aš lėkiau griaut Bendrijos.
Net žvaigždės tiško. It akmens į Steponą...
Neskyriau Dvasios ir kraujo... Apakino
žaibas šviesos, nuo žirgo nudrėbęs.

- Pauliau, ... - dar išgirdau. Ir, apkurtęs,
rangiausi it kirminas. Didis Saulius...
O Viešpatie, prieš Tave menkas seilius.
Įniršęs bailys fariziejų kohortos.

Taip. Dabar jau žinau, ką daryti
turėčiau. Ką liudyti ir ką skelbti. -
ŠIRDIES KARALIJĄ. Ir džiaugtis: aš silpnas,
tačiau spindulėlis Kristaus Bendrijoj.

Leisk liudyt savim Tą, kuris PRISIKĖLĖ...
Įliejai, Viešpatie, dvasios bei ryžto
prabilti ugnies liežuviais... Po krikšto;
Tu - Kelio šviesa. Aš - dulkėtas keleivis.

Kiek pikto esu padaręs šventiesiems
Jeruzalėj, o ir kituos miestuos. Menat...
Štai krinta nuodėmės, broli Ananijau,
tarsi žvynai nuo akių ir širdies man.

Stebies, prašalieti; ar čia tas pats Saulius,
Bendriją griovęs... Šėtono padangtėj
grasina užmušt... Mokiniai manęs vengia.
Į Širdį Švenčiausią keliauju...

HIMNO MEILEI PARAŠTĖS


Korintas buvo lyg žvangantis varis,
uostas, cimbolų gausme prapuolęs,
kekšėm aptekęs, nuo vyno pasviręs,
akim - krauju pasruvusiom - buliaus.

Žinojo Paulius, kam rašo, bet rašė;
...meilė kantri... maloninga... tiesai
pritaria... Ne angelų kalbos grožis
gelbsti mus, vargo broliai ir sesės.

Uostamiesčio šliundroms ir vaikapročiams,
o tarp jų ir keliems pašauktiesiems,
ir neišmanėliams, kurie žėbaus Žodžio
trupinius - iškvėptas Himnas Meilei.

Net ir Korinto sodomiškas tvaikas
nepykino Pauliaus, - dirva geram grūdui.
Kiekvienas esam Pažado vaikas.
O, širdžių užkietėjusių rūdys ...

Rodės: neliks nė Aštartės šventyklos...
Praeis ir dangus... O, kaip drumsčiasi mėlis.
Laiške korintiečiams - garstyčios sėklos
didumo tikėjimas, gyvas meile,

kuri kalnus pakelia, puolusiu tiki
ir vilias... Meilė ištveria visa.
Paulius žinojo, kam rašo... Skaityki,
širdim įkvėpęs gyvenimo dvasią.

SIDABRAKALIŲ SĄMYŠIS EFEZE


Vieni ten stūgavo vienaip, kiti - antraip;
Efezo sidabrakaliams ne Artemidė
rūpėjo - pelnas, titulai, vardai...
Jie Paulių šunišku kauksmu užtildė.

Taigi, gerovė. O Tiesa - paskui.
Jos kelias veda laisvėn, ne šventyklon,
ne rūmuosna su tvaskančiais stabais...
Toks sąmyšis tavęs dar neištiko?

Demetrijų prokonsulas parems...
O Pauliui teks apleisti miesto teatrą.
Ten gruma sidabrakalių drama;
- šalin, šalin...
Dar nukryžiuos lyg latrą.

Ar stabmeldžių negundo prabanga.
Jų sidabrinės širdys lyg cimbolai.
Teisėją migdo muzika lengva.
Už sidabrinių trisdešimt - vėl broliai.

Naujoj šventykloj tu stabus senus
regi. Ir miesto iždui reik sidabro.
O sidabrakaliai vis vien sapnuos
sidabrinius sapnus, kuriuos čia garbsto.

Tave vėl, Pauliau, kaltina maištu
sidabraburniai; ruošė kreivą kelią ...
Kol gyvas, spūdink prietemos kraštu
iš to Efezo. O tegul juos galas.

ATSISVEIKINIMAS SU CEZARIEČIAIS


Ko raudate ir mano širdį draskot...
Budėkite. Mūs kaimenėn vilkų,
man iškeliavus, brausis daug... Iš Tarso
negali pranašystės kilt... Velku

gyvybės grandines... Išbūkit romūs.
Įspėjau net ir Teismo galiūnus,
jog Dievas smogs už melą. Taigi, Romos
pilietis - aš. Siaubalaikiu liūdnu

kalėjau Cezarėjoj... Atskalūnas...
Štai - Kelias manyje. Kenčiau klaikiais
(Prisikėlimą buvo dora liudyt.
O čia kalėt...) Nerono jau laikais.

Pats Jėzų andai persekiojau... Žodį.
Jis tarė: "Kelkis. Štai tave siunčiu
visiems akis atverti, nuo Šėtono
tikėjimu vis gręžtis..." Daug kančių

suteikus broliams, atgailos bevaisės?
Net Stepono žudikų drabužius
aš saugojau... Dabar - belaisvis Dvasios -
Jeruzalėn keliauju. Nepražus

apaštalas, sukaupęs Žiniai drąsą.
Malonę skelbti nepristigs liepsnos.
Ko raudate ir mano širdį draskot...
Budėkite. Mylėkit silpnesnius.

IŠSIGELBĖJIMAS MELETĖJE


Žiurkės, apgraužę Luko kelionių dienoraštį,
palei Kretos krantus iš pasmerkto laivo išpuolė.
Ir tai buvo ženklas. Gelbėti šiaurryčio šuoruos
Darbus Apaštalų. Ir - Maltos pagonis, Pauliau.

Adrijos viesuluos dvi savaites aklai blaškyti,
audros kankiniai galop pasiekė Meletę -
t. y. Maltos salą. Netekę vilties. It pamišę.
Tiek laiko žvaigždžių neregėję. Pamėlę net.

Paulius išpranašavo, įspėjo (liudija Lukas),
bangų mūša sutrupino laivo galūgalį...
Bet... VISI IŠSIGELBĖJO. Prie ugnelės suklaupę -
dėkojo svetingiems vietiniams. O juos ištiko stebuklai;

ugnies gyvatė, iššokusi iš laužo glėbio,
įsikirto Pauliaus alkūnėn, tačiau nepakenkė niekam;
Apaštalas rankų uždėjimu išgydė Publijaus tėvą
ir atskleidė pagonims tikėjimo slėpinius.

Net romėnų kariai (baudęsi kalinius išžudyti,
jog šie nepabėgtų) apie Kristaus Kelią
širdim klausės Pauliaus (kalėjiman tremiamo žydo),
apie NAUJĄJĄ SANDORĄ; ką artimo meilė gali.

Šitaip liudija Lukas pakeliui į Romą... Mielieji,
jei teks viesuluos blaškytis, prisiminkite maldą.
Žiurkės apgraužė dienoraštį...
IŠSIGELBĖJO VISA MELETĖ.
Paulius - ne Dievo pirštas; malonė pagoniškai Maltai.

LAIŠKAS ROMIEČIAMS: DIEVO VAIKAI


DIEVO VAIKAI... O Pauliau, ar tarti šį žodį
galiu našlaičiams, našlėms, net svetimšaliams,
pabėgėliams, nuogiems, alkaniems ir žaizdotiems...
Nejau negandos atskiria mus nuo Kristaus meilės?

Dūsauja kūrinija, vergovėj dejuoja.
Gyvasties srovę neregima viltis gelbsti.
Suskumba dvasia geroji, kai esti juoda.
Visiškai juoda... Rašai; gyvenk pagal Dvasią.

Tavo laišką romiečiams Apvaizda išsaugojo.
Net per gaisrus... Skaitau. Prisimenu tėviškę.
Daug ko ten nerandu. Nebėr net špitolės
pavargėliams. Prasmego laikuos... Stingsta vaškas.

Įskaudintas paauglys, aš, betėvis, Pauliau,
buvau Dievo vaikas. Apaštalų laiškus draudė.
Šėtono tarnai.
Žemė akmeniu virsta... Pagalbon
suskumba Dvasia. O silpnas kūnas vis puola.

Dievo vaikai... Džiaugias, vaitoja, dūsčioja
su visa kūrinija... Kokie ugningi ir gražūs
tavo, Pauliau, laiškai. Beveik du tūkstančiai
metų ištirpo. Rašai; gyvenk pagal Dvasią.

Kaip gyveni, taip rašai. Dar spraga žvakė.
Stingsta vaškas gęstantiems...O, jau greitai
Romą išvysi... Kelyje į Damaską
Rūstybės Angelas stabdo Šėtono raitelius.

ĮKALINIMAS ROMOJE


Lyg jau nebe aš - many Jėzus gyvena...
Daboklėj šikšnosparnis - man brolis, rodos.
Širdies ilgesiuos tęsti savo kelionę
galiu. O laišką diktuoju net grotoms.

Net grotos čia - sesės. Pro jas sužaibuoja
išgeltus romėno akis. Priešų meilės
ir čia uoliai mokaus. Įžūlios žabangos -
beje, man pažįstamos Kryžiaus stotelės.

O sopė širdies neužkietina. Maldos
išsekusį kūną gaivina. Ir guodžia
tikėjimo dovanos, brangios meile.
Net čia laisvadvasis. Aš - ataidas Žodžio.

Putotais laivais, asilaičiais ir pėsčias,
sparnuota širdim - lyg laišku gražiausiu -
skrendu. Kaip lėkiau kelyje į Damaską...
Kalėjau Efeze, Jeruzalėj... Graužiuos

dabar ne todėl, kad į Širdį Švenčiausią
dvasia nesuskubčiau. Vilties ir paguodos.
Man pasiaukojimas - didis džiaugsmas.
Gaivusis Dangaus Karalystės gojus.

Ten laikas išnyksta šviesoj Amžinybės.
Šikšnosparni broli, kabosiu, atrodo,
kaip tu - žemyn galva... Tik širdį sužnyba -
kitapus net priešai
už tų pačių grotų.

2002 birželis
 

Skaitytojų vertinimai


3625. KUNIX2003-09-02 00:04
POETIKA TOBULA PARONIMU RIMAIS,GALETU GAL MAZELIAU BUT TEOLOGINIU DORYBIU PARAIDZIO VARDIJIMO IR POSMU?..KAIP RETA POSTMODERNO BRUZGYNUOS JO PATIES KALBA BYLOJANCIO AMZINO PONO DIEVO...DEKUI.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:49 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba