Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-29 nr. 2965

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Paulina Žemgulytė.
SENAME DVARE
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kęstutis Česnaitis.
PASPRINKIT JŪS NEAPYKANTA...
10
• ARTUR DOMOSŁAWSKI.
INTELEKTUALINIS CARLOSO FUENTESO CREDO
9

POEZIJA 
• Arvydas Genys.
APAŠTALO PAULIAUS KELIONĖS, LAIŠKAI IR NUTIKIMAI
1

PROZA 
 Marija Jurgelevičienė.
KEEP SMILING
1
• Marija Jurgelevičienė.
KALIGRAFIJA
4

VERTIMAI 
• ZHORZH UALLIK
• Vadimas Chrappa.
BALTOJI ŽUVIS

KNYGOS 
• Valentinas Sventickas.
JEIGU POEZIJA YRA LIGA, TAI - ATKRYTIS
• ŠVIESA KAMBARY BE LANGŲ7
• VIENMEČIAI AUGALAI5
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Apie Guilaume`ą Apollinaire`ą kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ, hum.m.dr. GENOVAITĖ DRUČKUTĖ ir prof. ANTANAS ANDRIJAUSKAS.
GUILLAUME APOLLINAIRE
5

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
LIETUVOS KRIKŠTĄ MENANTI KNYGA
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
BE SIENŲ KURŠIŲ KAIME
2
• Ignas Kazakevičius.
STILIAUS PRIVATUMAS. SPALVOS TERITORIJA
• Mikalojus Povilas Vilutis.
AKCIJA
7
• Džiuljeta Kulvietienė.
ČEKIJOS ŽYDŲ LITERATŪRA - MAIRONIO NAMUOSE

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
JAU NEBE SUBRETĖ
19

TEATRAS 
• Kerry Shawn Keys.
ATŽALOS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• BATHOS13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• ŠAUKTUKŲ KONSTITUCIJA4
• Józef Życiński, Liublino arkivyskupas metropolitas.
HARIS POTTERIS VIETOJE VĖJO MALŪNŲ

KRONIKA 
• AUTORINĖ TEISĖ1
• PANEVĖŽIUI 500 METŲ6
• WWW.PRISILIETIMAS.NET JAUNIMO TEATRE36
• TARSI PRISIKĖLĖ SĖLIAI1

SKELBIMAI 
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA3

DE PROFUNDIS 
• Nerijus Vėta.
POETAI IRGI KEIKIASI
• Darius Pocevičius.
EILĖRAŠČIŲ JUNGINYS
11

PROZA

KEEP SMILING

Marija Jurgelevičienė

[skaityti komentarus]

Bet aš turėjau tokį slaptą priekaištą. Tai buvo Maurisas. Keista, bet Maurisas mane išmokė visko: ir filosofijos, ir fotografijos, ir laikysenos. Per jį aš įsimylėjau Platoną ir, tiesą pasakius, save. Viskas, ką dabar turiu - Mauriso darbas. Netgi tas kvailas "keep smiling" yra jo atradimas. Kai fotografuoju save - atsistoju prieš objektyvą ir sukomanduoju: "keep smiling", o tuomet išsišiepiu kaip beždžionė. Maurisas yra sakęs, kad mano kaklas labai gražus. Nesąmonė.

Tarp draugų lyg ir tapo įprasta Maurisą kritikuoti. Tai nėra labai sunku. Jis tarsi pernelyg pasitiki savimi. Daug kalba, mažai cituoja. Nedidelio susierzinimo dėl Mauriso laikysenos net neverta minėti. Nepopuliaru džiaugtis tuo, ką Maurisas daro.

Tačiau Maurisas, nepaisydamas visų reiškiamų ir nujaučiamų priekaištų, daro tai, ką jis nori. Ir tai, ką jis visada darė. Filosofuoja ir fotografuoja. Filosofuoja taip, kaip fotografuoja. Kai kurie filosofuoja išliedami suvokimo perteklių, kai kurie - iš puikybės, iš pagiežos, o būna, kad ir iš profesinio smalsumo. Maurisas filosofuoja iš meilės. Pats jis su tuo gal ir nesutiks: kartą man sakė, kad ir fotografuoti pradėjo tikėdamasis naudos - gavęs apmokamą užsakymą. Labai ilgai reikia klausytis, ką Maurisas kalba apie filosofiją, kad išgirstum jo ilgesį ir atsakomybę, tuos jausmus, kuriuos galima pavadinti meile. Ilgimasi to, kas yra šalia ir kartu pažymėta amžinos nepasiekiamybės žyme. Jis tai vadina transcendentiniu judesiu ir nuolatos kalba apie daiktą. Kalba apie įsižiūrėjimą į daiktą atviromis akimis, o ne spoksojimą, nepasinėrimą į santykio stichiją. Mieliau kalba apie Cezanne`o pušį ar van Gogho batus negu apie tai, ką Imanuelis Kantas pavadintų "savaimine vertybe",- žmogų.

Tačiau, matyt, ne viskas, kas sakoma, tą ir reiškia. Yra ir kitų matų: kalbų potekstė ir net - laikysenos potekstė. Maurisas kalba (ir moko kalbėti kitus) su Platonu taip, tarsi būtų bendraamžis. Tai iš tiesų nėra vien kalbos. Tai veikiau moralinis katekizmas, kuris skelbia, kad patys tikrieji dalykai gali atsiverti bet kur, kad pasaulis visada yra "čia ir dabar".

O ką aš veikiu "čia ir dabar"? Šiandien, pavyzdžiui, važiavau pas ponią Feliciją. Vos pamačiusi mane, ji tuojau pat suplojo rankomis, išplėtė ne pagal makiažo taisykles paryškintas akis ir paklausė, kas atsitiko. Aš tylėjau, nes buvau kvailai įsitikinusi, kad tai ji turi pasakyti, kas man atsitiko. Palūkėjusi ponia Felicija tarė: "Na, sėskis, brangute, mestelėsim tau korteles". Ji visada turėdavo grogo. Gėrė jį kaip arbatą ir vaišino klientus. Aš atsisėdau, gėriau grogą ir tylėjau. Jei imsiu pasakotis, aiškintis, kam tada mokėti poniai Felicijai pinigus.

Na, brangute, kilstelėk kaire rankele. Perkėliau. Laukiau baisiausio. Bet ponia Felicija nerodė man kortų. Paslaptingai tylėjo ir šypsojosi kaip žiemos saulutė. Taigi dabar tylėjo ponia Felicija, o aš nenuleidau nuo jos akių. Bet ką ten suprasi? Pagalvojau, ką man daryti… Kaip patikti toms šaltakraujiškoms kortoms?

Žinojau keletą būdų, kaip patikti žmonėms. Vienas būdas - tylėti ir klausytis, kitas - girti ir pritarti. Yra ir trečias būdas - būti pašnekovo pusėje. Aš visada veikiu visais trimis būdais vienu metu: tyliu, linkčioju, kartais pagiriu, kartais pritariu ir visada esu pašnekovo pusėje. Simpatija garantuota. Niekada nieko nemokau, nebaru, nepeikiu ir neieškau teisybės. Viliuosi, kad tai niekada nebus demaskuota, kad man visada pavyks patikti žmonėms. Kam man to reikia? Nežinau. Reikia ir tiek. Kartais aš trokštu patikti ir kortoms, kartais kompiuteriui, kartais Dievui.

Mintyse imu prognozuoti savo ateitį. Tikriausiai man pavyks, kaip iškilmingai sako ponia Felicija, surasti kelią per gyvenimo brūzgynus į ramų užutekį, kur gyvensiu savo kaip rašytojos gyvenimą, turėsiu grupelę ištikimų draugių ir pašnekovių. Kartais kur nors nueisiu gražiai ar net prabangiai pasipuošusi ir visada sulauksiu tik gerų naujienų.

Geros kortos, kurios dabar mirga prieš ponios Felicijos akinius auksiniais rėmeliais, turėtų be abejonės sudaryti dviprasmišką derinį. Pavyzdžiui, mirtis ir saulė. Man atrodė, kad ponia Felicija nemokės to paaiškinti. Ji nesupras. Ji ne ta moteris. Ji kitokia. Mudvi skirtingos. Aš esu daug labiau subrendusi, nors iš pažiūros to nepasakysi.

Netikėtai ėmė giedoti gaidys. Tai buvo ženklas. Pranašingas ženklas, kad mano mintys teka teisinga kryptimi, kad teisingai galvoju. Aplink tikrai nesimatė jokio gaidžio. Jis pasigirdo tiktai mano galvoje kaip Velykų ryto trimitas. Atsargiai pažvelgiau į ponią Feliciją. Ji ramiausiai apžiūrinėjo kortas. Aiškiai nieko negirdėjo. Jos poza buvo solidi. Pilna rimties ir miesčioniškos šilumos. Jos monumentalumas buvo sušildytas iš vidaus. Rodėsi, kad ja galima pasikliauti. Absoliučiai pasikliauti. Stengiausi nepasiduoti šiai iliuzijai. Niekas neįdės tau jokio proto, jei pati neturėsi. Turėk savo galvą. Taip sakydavo mano tėvas. Šią akimirką mano galva karštai troško pasitikėti ponia Felicija, kuri negirdėjo gaidžio, bet aš jai uždraudžiau taip elgtis. Būk atsargi, sakiau savo galvai, nuleidau nuo ponios Felicijos nieko nepešusį žvilgsnį ir ėmiau pešioti staltiesės kutus. Mano tėvas irgi turėjo šį įprotį. Jei kas nors, jo nuomone, neteisingai kalbėdavo, o jis nuspręsdavo nesiginčyti, tuojau pat imdavo pešioti staltiesės kutus. Mes su mama persimesdavom žvilgsniais. Mudvi buvom perkandusios šį jo ėjimą.

Ponia Felicija vis dar nieko nesakė. Užsimerkiau. Pabandžiau įsivaizduoti save karštą vasaros dieną karštame pušyne; gulėjau ant šiltų samanų. Kvepėjo sakais ir pušų spygliais. Girdėjosi keistas siūravimas, kurį būtų galima pavadinti tylos balsu. Buvo tarsi liūdna, tarsi ilgu. Visada ramybė turi kažką iš ilgesio ir liūdesio. Nieko man nereikia, pagalvojau, kad tik ilgai ilgai taip būtų. Tai pati puikiausia pabėgimo iš "čia ir dabar" forma, kokią tik kada man teko patirti. Nieko nežinau ir nieko nenoriu žinoti. Viešpatie, kaip man gera… Aš palaiminta, palaiminta…

Na, štai, brangute. Pagaliau ponia Felicija atvertė kortas. Jos buvo kažkokios neįdomios. Nei geros, nei blogos. Kažkokios vidutinės. Aš norėjau atsisakyti. Nepriimti. Bet ji jau buvo pradėjusi viską komentuoti. Jai atrodė, kad vidutinis gyvenimas - puikus gyvenimas, kad vidutinė laimė yra gerai, kad vidutinė sėkmė ar nesėkmė - pats tas. Kad vidutinė meilė - žmogiškiausia iš meilių. Ji pasakė, kad mano ateitis nei tragiška, nei ypač nelaiminga. Ko bereikia? Ir tikrai, pagalvojau. Juk nenoriu nei tragedijų, nei nežmoniškos laimės, su kuria gal nei susitvarkyti nemokėčiau. Nusprendžiau, kad man patinka ponia Felicija. Ji puiki būrėja. Be to, ji patinka mano mamai. Ačiū, brangute, nejučiomis pakartoju jos mėgstamą kreipinį. Noriu jai užmokėti, bet nerandu piniginės. Išsižioju iš netikėtumo. Staiga prieš akis išdygsta simpatiškas apkūnus fotografas Maurisas. Jis visas dienas praleidžia savo nedidelėje studijoje darydamas įvairių žmonių portretines nuotraukas. Kiekviena nuotrauka vis kitokia, bet visose tas pats privalomas "keep smiling". Fotografijos seansui dar neprasidėjus arba jam pasibaigus žmonių veidai kaipmat pasikeičia, įgauna kasdienes išraiškas, kartais liudijančias sunkiai slepiamas jų vidines problemas.

"Keep smiling", sukomanduoju sau lyg fotografuočiausi. Dar kartą išverčiu rankinuką ir visas kišenes. Ponia Felicija stovi ir stebi mane itin susikaupusi. Ji jau yra praradusi viltį, kad nusipirks nedidelį gražų gabaliuką veršienos. Mane išpylė prakaitas ir išmušė raudonis. Skėstelėjau rankomis ir išsisegiau vieną auskarą. Na, pasakė ponia Felicija, aš tau jį pasaugosiu, brangute. Už procentus, pridūriau aš. Mudvi linksmai nusijuokėm. "Keep smiling", sukomandavau sau ir išėjau išsišiepusi.

Šypsojausi iki pat geležinkelio pervažos. Paskui užsičiaupiau ir apsidairiusi nusispjoviau. Maurisai, meile mano, nežinia kodėl pusbalsiu pasakiau. Staiga pajutau jausmą, kuris, matyt, apima žmogų, neturintį pinigų traukinio bilietui.

 

Skaitytojų vertinimai


21423. Deima2006-01-16 17:40
jėga, man patiko...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:43:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba