Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-26 nr. 3243

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
7
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Jau nubyrant kasdienos apnašoms nuo Poezijos gaivalo...
8
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Eilėse prie meno: tikrieji ir tariamieji prioritetai
3

KNYGOS 
• INESA KIVILŠA.
Kad ir nežmoniškai, svarbu – kitoniškai...
4
• DEIMANTĖ ZAILSKAITĖ.
„Esu Dievas, poetas ir moteris“
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

DAILĖ 
• MARIJA REPŠYTĖ.
Mokslas per meno prizmę

MUZIKA 
• Pasakoja PETRAS KUNCA.
„Haydno reikalavimai yra aukščiausi“
3

PAVELDAS 
• Nacionalinės dailės galerijos pirmoji paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“
• Europos parke – Gintaro Karoso kūriniai

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Dienos ir naktys
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
6

POEZIJA 
• DALIA BIELSKYTĖ.
Trioletai
10

PROZA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Ji nebuvo Karmen
4

VERTIMAI 
• ZYGMUNT HAUPT.
Balandžiai iš Teodoro aikštės
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ANGELĖ RIMKUTĖ.
Virtualaus bendravimo pinklės realybėje ir Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Ragana ir lietus“ ir „Placebas“
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islandų muzikos fenomenas: kai šviesa tampa garsu
6

KRONIKA 
 MARIJA ZAVJALOVA.
Baltų-slavų tyrinėjimų centro įkūrimas Maskvoje
5

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DONATAS PETROŠIUS.
Būtini formalumai
• ALGIRDAS SELENIS.
• Ypatingas skonis
• Recepcijos recesijos išvirkšti kailiniai su pridurkais

PARK@S 
• Architektas Algimantas Černiauskas: Viešosios erdvės – mūsų gyvenimo atspindys1
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Partiškumas prieš bendruomeniškumą
4
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Kraštotyros vasara. Su iškeltu drėgnu pirštu?
2
• Visuomenės protesto fenomenas Europoje ir Lietuvoje: realybė ir siekiamybė5
• Pamesti ir atrasti negatyvai2
• PARK@S IEŠKO RĖMĖJŲ2

KRONIKA

Baltų-slavų tyrinėjimų centro įkūrimas Maskvoje

MARIJA ZAVJALOVA

[skaityti komentarus]

Birželio 16 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute atidarytas Baltų-slavų tyrinėjimų centras. Slavistikos institutas žinomas Lietuvoje kaip Maskvos baltistikos židinys Vladimiro Toporovo ir Viačeslavo Ivanovo vardų dėka. Mokslininkai sukūrė savo mokyklą, yra naujos baltų-slavų tyrinėjimų krypties pradininkai. Užtenka paminėti jų 1958 m. bendrą pranešimą apie slavų kalbų atsiradimą iš periferinio baltų dialekto, kuris padarė revoliuciją balto-slavistikoje. Nuo to laiko jie parašė daugybę mokslinių darbų (kartu ir atskirai) iš baltų kalbotyros, etimologijos, gramatikos (plačiame indoeuropeistikos kontekste), tautosakos, mitologijos, literatūros. Jų ir kitų jų bendradarbių pastangomis (Tamaros Sudnik, Lidijos Nevskajos ir kitų) buvo rengiamos mokslinės konferencijos iš įvairių baltų ir slavų santykių aspektų, nuo 1972 m. leidžiamas periodinis mokslinių straipsnių leidinys „Baltų ir slavų tyrinėjimai“, kuriame nuolat dalyvauja nemažai baltistų, tarp jų ir iš Lietuvos. Po V. Toporovo mirties Maskvos baltistika patyrė smūgį, tačiau atsirado naujos jėgos, ir baltistika Slavistikos institute įgavo oficialų statusą. Naujo centro vadovas – akademikas Viačeslavas Ivanovas, jo darbuotojai – Tatjana Civjan, Marija Zavjalova, Piotras Arkadjevas ir Michailas Oslonas. Viena centro užduočių (šalia nuolatinio ir iki šiol vykdomo darbo) –­ V. Toporovo mokslinio archyvo sutvarkymas, darbas su jo palikta prūsų kalbos žodyno kartoteka.

Centro atidarymas sumanytas kaip nedidelė konferencija, į kurią susirinko baltistai ir įvairių baltistikos centrų atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Vokietijos. Slavistikos instituto direktorius Konstantinas Nikiforovas pažymėjo, kad slavų šalims svarbu turėti ryšių su pasauliu ir kad slavų kultūra neatsiejama nuo kitų tautų kultūrų. Centrą pasveikino LR kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis. Jis pasakė, kad „Jurgio Baltrušaičio namai“ artimai bendradarbiauja su Slavistikos institutu, per paskutinį dešimtmetį kartu yra surengę daugiau kaip 15 mokslinių konferencijų. J. Budraitis džiaugėsi, kad išsipildė seniai puoselėtos idėjos apie Maskvos baltistų vienijimąsi, prisiminė ir pastangas įsteigti Rusijos baltistų bendriją, kurios nepavyko įkurti dėl formalių sunkumų. Rusijos slavistų komiteto pirmininkas, Rusų kalbos instituto direktorius Aleksandras Moldovanas sakė, kad centro atidarymas labiau primena jo jubiliejų, nes daug nuveikta darbų, nueitas ilgas mokslinis kelias. Senas baltistikos tradicijas Maskvoje priminė ir Maskvos valstybinio universiteto Baltistikos centro vadovė Olga Siniova. Iš Lietuvos centrą pasveikino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, apie bendras tyrinėjimų kryptis kalbėjo Lietuvių kalbos instituto direktorės pavaduotoja Grasilda Blažienė, apie baltų tautosakos nagrinėjimo svarbumą papasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos Dainyno skyriaus vedėja Bronė Stundžienė. Sveikinimo žodį atsiuntė negalėjusi atvykti Nijolė Laurinkienė. Bonifacas Stundžia perskaitė mokslinį pranešimą apie mobiliosios akceptinės paradigmos raidą dabartinėje lietuvių kalboje. Iš Latvijos pasveikinti naują centrą atvažiavo Latvijos universiteto Filologijos ir menotyros fakulteto dekanė Ausma Cimdinia ir to paties fakulteto slavistikos skyriaus sekretorė Ilzė Šteina. Latvių kalbos instituto direktorė Ilga Jansonė atsiuntė raštišką sveikinimą. Centro vadovas akademikas Ivanovas papasakojo apie galimą prūsų pavadinimo atsiradimą iš Anatolijos vietovardžio Purushanda. Italijos baltistas Pietro Umberto Dini’s pratęsė prūsų tematiką papasakojęs apie dabartinę prūsistikos būseną ir jos raidos perspektyvas. Marijos Zavjalovos pranešimas tapo Pietro Dini’o išsakytų minčių iliustracija: ji parodė Toporovo prūsų kalbos kartotekos korteles ir papasakojo apie Lietuvių kalbos institute vykdomą darbą. Archyvų temą išplėtojo Sankt Peterburgo universiteto Baltistikos katedros vedėjas Aleksejus Andropovas, papasakojęs apie Kazimiero Būgos bibliotekos likimą Rusijoje ir Lietuvoje. Vokietijos baltistas Raineris Eckertas pateikė baltų-slavų vilkolakio pavadinimo etimologijos papildymų. Rusijos kalbininkas Vladimiras Plungianas pažymėjo, kad baltų kalbos tyrinėjimuose svarbus tipologinis aspektas: kaip kalbininkams, nagrinėjantiems bendras tipologines problemas, naudingi baltų kalbų duomenys, taip ir baltistams reikalingas platesnis tipologinis požiūris į kalbas. Svarbu, kad Baltų-slavų tyrinėjimų centras atidaromas Tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriuje, kurio darbuotojai, vadovaujami Tatjanos Nikolajevos, imasi įvairių ir plačių tyrinėjimų.

Renginio dalyviai vylėsi, kad bus bendradarbiaujama ir toliau, kad bus stiprinami ryšiai tarp įvairių šalių baltistinių centrų. Vienas toks bendradarbiavimo projektas tarp Lietuvių kalbos instituto ir Slavistikos instituto aptartas kitą dieną po centro atidarymo. Įvairių šalių mokslininkai susirinko dėl Toporovo prūsų kalbos žodyno kartotekos. Jie aptarė problemas, susijusias su žodyno parengimu spaudai, – šiam darbui sudaromas tarptautinis redakcinis komitetas. Tikimasi, kad projektas bus pasaulio baltistų bendrų darbų pradžia.

 

Skaitytojų vertinimai


53738. Balys2009-06-29 07:32
Pagaliau gal slavai susivoks dėl jų kalbų atsiradimo iš periferinių baltų dialektų.

53750. Skirmantė2009-06-29 22:41
O atsakymas vienas - putinprojektas putinrusijoj.

53751. "Skirmantei"2009-06-30 00:07
Tamsta pati esi "putinprojektas".

53757. "putinistams"2009-06-30 16:57
Teko trumpai susitikti Mariją Zavjalovą prieš keliolika metų. Jauna maskvietė, regis, be jokių lietuviškų šaknų, buvo pati išmokusi lietuviškai - be mokytojų, tik su lietuvių draugų pagalba. Ir jau tada kalbėjo taip, kad beveik neatskirtum.

53770. terra2009-07-01 13:41
kodėl jūs tokie pikti?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:06 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba