Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-26 nr. 3243

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
7
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Jau nubyrant kasdienos apnašoms nuo Poezijos gaivalo...
8
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Eilėse prie meno: tikrieji ir tariamieji prioritetai
3

KNYGOS 
• INESA KIVILŠA.
Kad ir nežmoniškai, svarbu – kitoniškai...
4
 DEIMANTĖ ZAILSKAITĖ.
„Esu Dievas, poetas ir moteris“
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

DAILĖ 
• MARIJA REPŠYTĖ.
Mokslas per meno prizmę

MUZIKA 
• Pasakoja PETRAS KUNCA.
„Haydno reikalavimai yra aukščiausi“
3

PAVELDAS 
• Nacionalinės dailės galerijos pirmoji paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“
• Europos parke – Gintaro Karoso kūriniai

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Dienos ir naktys
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
6

POEZIJA 
• DALIA BIELSKYTĖ.
Trioletai
10

PROZA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Ji nebuvo Karmen
4

VERTIMAI 
• ZYGMUNT HAUPT.
Balandžiai iš Teodoro aikštės
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ANGELĖ RIMKUTĖ.
Virtualaus bendravimo pinklės realybėje ir Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Ragana ir lietus“ ir „Placebas“
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islandų muzikos fenomenas: kai šviesa tampa garsu
6

KRONIKA 
• MARIJA ZAVJALOVA.
Baltų-slavų tyrinėjimų centro įkūrimas Maskvoje
5

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DONATAS PETROŠIUS.
Būtini formalumai
• ALGIRDAS SELENIS.
• Ypatingas skonis
• Recepcijos recesijos išvirkšti kailiniai su pridurkais

PARK@S 
• Architektas Algimantas Černiauskas: Viešosios erdvės – mūsų gyvenimo atspindys1
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Partiškumas prieš bendruomeniškumą
4
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Kraštotyros vasara. Su iškeltu drėgnu pirštu?
2
• Visuomenės protesto fenomenas Europoje ir Lietuvoje: realybė ir siekiamybė5
• Pamesti ir atrasti negatyvai2
• PARK@S IEŠKO RĖMĖJŲ2

KNYGOS

„Esu Dievas, poetas ir moteris“

DEIMANTĖ ZAILSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Jazukevičiūtė. D. ŠIMTAS EILĖRAŠČIŲ APIE NEMEILĘ
–­ V.: Tyto alba, 2009

Į rankas pakliuvusi Dalios Jazukevičiūtės naujausia knyga, tiksliau, poezijos rinktinė „Šimtas eilėraščių apie nemeilę“, sudaryta iš knygų „Atsisveikinimai“ (1989), „Traukinys Nr. 183“ (1991), „Imperijos moteris“ (2006) ir papildyta keliais naujausiais jos eilėraščiais, iš pradžių nuteikia gan niūriai ir slegiančiai, kaip ir iškalbingas knygos apipavidalinimas (dailininkė Jūratė Stauskaitė): juodų ir baltų tonų maišalynė, raudonos, kraują imituojančios dėmės. Beje, tiek rašytojos vardas su pavarde, tiek skyrių pavadinimai pranašiškai išrėžti raudonai – tarsi aliuzija į krauju užrašytas eiles. Todėl ilgai delsiau – iškart nebuvau pasirengusi įsileisti šių tekstų į savo pasaulį...

Kaip galima spėti iš pavadinimo, į poezijos rinktinę sudėta šimtas geriausių D. Jazukevičiūtės eilėraščių iš senesnių rinkinių, todėl pirmiausia rūpėjo peržvelgti knygos struktūrą: ar logiškai parinkti skyrių pavadinimai su juose išguldytais eilėraščiais.

Kertiniai rinktinės taškai užkoduoti keturiuose skyrių pavadinimuose: „Troškau“, „Deginti“, „Pavirsiu“, „Pelenais“. Juos sujungę, gauname du semantinius vienetus: „troškau deginti“, kur aptinkama daugiausia gyvybės formų, ir „pavirsiu pelenais“. Šie keturi reikšminiai sandai tarsi uždaro eilėraščių personažo pasaulį į kartoninę dėžutę, išryškindami keturis kampus.

Antrosios dalies pirmajame eilėraštyje, kurį būtų galima laikyti programiniu, būtent ir aptinkami šie magiški žodžiai: „Aš troškau deginti, bet virsiu pelenais.“ Manyčiau, šiame eilėraštyje užfiksuota ir dominuojanti jausena – ironija persmelkta tragiška vaizduotė su dviem pagrindiniais – mirties ir savižudybės – žymenimis. (Šie įvaizdžiai dominuoja nuo pat pirmojo iki paskutiniojo rinktinės eilėraščio.) Įdomiausia, kad kraupiu kapinių įvaizdžiu prasidedantis eilėraštis sukuria gan malonią, jaukią ir ramią atmosferą („Ir tik tada, kai man pažers į veidą / geltonas vėjas kapinių lapus, / išgirsiu aš, kaip danguje tylu“). Taigi jį būtų galima laikyti programiniu vien dėl to, kad nurodo centrinę eilėraščių ašį, išsako eilėraščių personažo išgyvenimus, suvaržymus ir nuotaikas, kurios rinktinėje beveik ir nekinta, pasikeičia tik vienas kitas tonas ar niuansas.

Poezijos rinktinė „Šimtas eilėraščių apie nemeilę“ –­ tai autorės išgyvenimai ir išsikalbėjimai, noras būti išgirsta. Tai ir savotiška kova už teisę būti išgirsta: „kad ir kaip tu man draustum (...) ir atnešiu tau trumpą eilėraštį išlydytom raidėm“ (134 p.).

Kaip rašytoja ir poetė ne kartą yra minėjusi, jai įdomiausia stebėti save, savo vidinį pasaulį, klaidžioti tamsiaisiais savo vidujybės koridoriais ir kaskart juose aptikti kažką nauja:


          Slankioju po savo gyvenimą lyg nuobodžios
          mokyklos koridoriuose trokšdama to kito
          gyvenimo kurio niekada negyvenau ir
          negyvensiu slankioju savo sandėliuose kur
          tiek atsitiktinių daiktų ir veidų
                    p. 12

Todėl kiekviena eilutė rinkinyje persmelkta ypatingo jautrumo ir intymumo gaidomis. Juk poezija, pačios kūrėjos žodžiais, – tai savojo skausmo išstatymas viešumai. Žodžiai liejasi kaip nepertraukiamas srautas, be taškų, kablelių, brūkšnių ar kitų skyrybos ženklų, be pauzių, trumpesnių ir ilgesnių atokvėpių. Tai kartais šiek tiek glumina, ir prieš kai kuriuos jungtukus nesąmoningai vis dėlto norisi padėti skyrybos ženklą.

Eilėraščiuose ryškiausia tragiškoji vaizduotė su skerdikais, plėšrūnais ir akis kapojančiais maitvanagiais, egzistencinio nerimo, vienatvės formos. Pagrindiniai jausenos žymenys, kaip jau minėjau, – savižudybė ir kapinės arba mirtis. „Aš dar nenusižudžiau (...) Jūs pailsėsit nuo manęs. / Bet tik tada, / kai mano atlapa ir beprotė širdis / supus po žemėm / daigelius išleidus (p. 18). Tragiškai ironiška atmosfera išlieka ir paskutiniuose knygos skyriuose: „ir kaip visados svajosiu / sunaikint save nusišauti“ (p. 79). Tokioje atmosferoje beatodairiškai ieškoma dialogo su kitu dėl pagrindinės priežasties, užvaldžiusios pasaulį, – žudančios, kankinančios totalios vienatvės, kurioje žmogus dūsta, praranda sąmonę („Tavo vienatvė peraugo kiaurai mane“; „ir tūnai vienišas lyg apsnigtam kape / savo keistai vis dar įrėmintam gyvenime“). Galbūt dėl šios priežasties egzistencinio nerimo persmelkti rinktinės eilėraščiai ir yra apie „nemeilę“, o ne apie optimistiškai ir viltingai nuteikiančią meilės jauseną. Egzistencinė vienatvė, iš kurios nėra galimybių išsivaduoti, triumfuoja. O kaip kitaip: žmogus gimsta vienas, žmogus vienas ir miršta. Todėl su tuo neišvengiamai tenka susitaikyti kiekvienam. Vienatvė ir yra tas kaustantis siaubas, nuo kurio lyrinio personažo negali išgelbėti net meilė. Nebent joje įmanoma rasti laikiną užuovėją. Viename eilėraštyje aptinkamas labai įdomus ir verčiantis susimąstyti meilės ir mirties palyginimas: „mirtis tik pertrauka saldi / ji trunka trisdešimt sekundžių / meilė netruks ir tiek / ji surogatas netikra kava / numestas kaulas ilgesiui apgauti“ (p. 94). Skaitant poe­zijos kūrinius, būtent ir įdomiausia stebėti tą meilės ir nemeilės santykį, kuris D. Jazukevičiūtės knygoje nežymiai keičiasi: pirmosiose dalyse daugiau tikėjimo, noro, prašymo mylėti ir dėkingumo už meilę, o paskutinėse dalyse, kaip anksčiau pacituotoje ištraukoje, aptinkama daugiau nusivylimo gaidų, nors galbūt toks yra tik pirminis įspūdis. Būtent meilės tematika D. Jazukevičiūtė priartėja prie Salomėjos Nėries, taip pat ir prie rusų klasikos (tarkim, Marinos Cvetajevos). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad poezijos kūriniais D. Jazukevičiūtė aiškiai įsibrėžia į moteriškojo kalbėjimo tradiciją lietuvių literatūroje, aiškiai save įvardija ir apibrėžia kaip moterį kūrėją, kalba iš moteriškosios pozicijos ir tai labai stipriai jaučiama visoje rinktinėje: „Aš jaunesnė už Salomėją / penkiasdešimt šešeriais / beveik visiškai naujutėlė (p. 30). Arba: „Aš esu Dievas, poetas ir moteris“ (p. 10), „Taip, moteris. Bet man ne gėda / maištauti šlykščiai ir juokingai“ (p. 54).

Galėtume sakyti, kad rinktinėje pasakojama nenutrūkstanti, jaudinanti meilės istorija egzistencinės vienatvės persmelktame pasaulyje, tačiau pasigedau kulminacinės vietos, stipriausio visas dalis jungiančio taško. Skaitant ankstesnius D. Jazukevičiūtės poezijos rinkinius, matyti, kad eilėraščiai atrinkti labai kruopščiai ir preciziškai. O štai rinktinėje „Šimtas eilėraščių apie nemeilę“ eilėraščių klasifikacija, pagal kurią jie turėjo būti išguldyti keturiose dalyse „Troškau“, „Deginti“, „Pavirsiu“, „Pelenais“, taip ir lieka tik skyrių pavadinimais: prasmingą mintį patys tekstai išskaido, nėra aišku, kokiu principu suskirstyti eilėraščiai, ir ar jie turi atitinkamą ašį, jungiančią tik tos dalies kūrinius. Norisi paklausti –­ ko troškau? ką deginti? kur tie pelenai, į kuriuos pavirstama ir ar tikrai – pavirstama?..

Susidaro įspūdis, kad net trokšdama meilės ir jos ieškodama, moteris yra pati sau pakankama – tai liudija paskutinėje dalyje įdėtas eilėraštis:


          suprask mieliausias aš kūnas nebuvau
          ir nebuvau ertmė kurią galėjai tu užpildyt
          ar paniekint
          ir niekas nesutvėrė manęs iš tavo šonkaulio
          graudaus ir menko
          juk aš pati tave gimdžiau
          ant šalto metalinio stalo
          apkurtusi nuo skausmo ir nuoga
                    p. 139
 

Skaitytojų vertinimai


53774. vilnius :-) 2009-07-01 15:17
Santūri ir išmintinga recenzija. Tokių dabar reta. Ačiū. Beje, ir Jazukevičiūtės knyga man patiko - tiek išore, tiek vidum. Man regis, ši autorė gera poetė, bet labai bloga prozininkė...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:02 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba