Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-06-26 nr. 3243

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
7
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Jau nubyrant kasdienos apnašoms nuo Poezijos gaivalo...
8
• RITA MIKUČIONYTĖ.
Eilėse prie meno: tikrieji ir tariamieji prioritetai
3

KNYGOS 
• INESA KIVILŠA.
Kad ir nežmoniškai, svarbu – kitoniškai...
4
• DEIMANTĖ ZAILSKAITĖ.
„Esu Dievas, poetas ir moteris“
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DALIA MIKOLIŪNAITĖ.
Islandijos teatrų, kuriančių vaikams, apžvalga
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pakilę skrydžiui

DAILĖ 
• MARIJA REPŠYTĖ.
Mokslas per meno prizmę

MUZIKA 
• Pasakoja PETRAS KUNCA.
„Haydno reikalavimai yra aukščiausi“
3

PAVELDAS 
• Nacionalinės dailės galerijos pirmoji paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“
• Europos parke – Gintaro Karoso kūriniai

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Dienos ir naktys
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Judėjimas
6

POEZIJA 
• DALIA BIELSKYTĖ.
Trioletai
10

PROZA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Ji nebuvo Karmen
4

VERTIMAI 
• ZYGMUNT HAUPT.
Balandžiai iš Teodoro aikštės
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS JEVSEJEVAS.
Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 ANGELĖ RIMKUTĖ.
Virtualaus bendravimo pinklės realybėje ir Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Ragana ir lietus“ ir „Placebas“
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Islandų muzikos fenomenas: kai šviesa tampa garsu
6

KRONIKA 
• MARIJA ZAVJALOVA.
Baltų-slavų tyrinėjimų centro įkūrimas Maskvoje
5

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• DONATAS PETROŠIUS.
Būtini formalumai
• ALGIRDAS SELENIS.
• Ypatingas skonis
• Recepcijos recesijos išvirkšti kailiniai su pridurkais

PARK@S 
• Architektas Algimantas Černiauskas: Viešosios erdvės – mūsų gyvenimo atspindys1
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Partiškumas prieš bendruomeniškumą
4
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Kraštotyros vasara. Su iškeltu drėgnu pirštu?
2
• Visuomenės protesto fenomenas Europoje ir Lietuvoje: realybė ir siekiamybė5
• Pamesti ir atrasti negatyvai2
• PARK@S IEŠKO RĖMĖJŲ2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Virtualaus bendravimo pinklės realybėje ir Jurgos Ivanauskaitės romanuose „Ragana ir lietus“ ir „Placebas“

ANGELĖ RIMKUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Gyvenimas modernybės laikais turi galybę savų privalumų, esminis iš jų –­­ laisvė. Laisvė domėtis tuo, kas patinka, iki pamišimo tobulinti savo kūną ir dvasinėmis patirtimis penėti sielą, nevaržomai mylėti ir mylėtis, kaitalioti partnerius ir neleisti sau atitrūkti nuo viską valdančios pirkimo manijos, kurios priešakyje šmėžuoja kodinis žodis „Akcija“.

Meilės turguje nenupirksi – tai tiesa. Tačiau tokia perspektyva šiuolaikinio pirkimo manijos apsėsto vartotojo pernelyg neliūdina. Praradai širdies draugą –­ anokia čia bėda! Atsiras kitas –­ jaunesnis, gražesnis, tobulesnis. Toks pat vartotojas kaip tu. Tingisi ieškoti, švaistyti brangų laiką pasimatymams, investuoti į naujus drabužius, gėles, kvepalus? Irgi ne bėda. Tereikia panirti į plačias interneto erdves, kuriose tarsi planktonas vandenyne kirba tūkstančiai, milijonai meilės ieškančių žuvelių, tiesiog maldaujančių: Parašyk man! Paskambink! Pasirinkti paprasta: Enter arba Delete.

Mūsų tėvai ir senoliai į tokį šiuolaikinį gyvenimo stilių žiūri kritiškai, jų galvos vis dar prikimštos tokių vertybių, kaip meilė, santuoka, draugystė, ištikimybė. Jie – senos, sovietinės kartos vaikai. Mes – modernybės. Modernybės laikais vartotojų visuomenėje daugelis senųjų vertybių netenka pras­mės, yra nuvertinamos, o galiausiai – pamirštamos. Žmogus rūpinasi karjera, išvaizda, buitimi o vertybės nelaikomos reikšmingomis, netampa individo savastimi, apie jas kalbama tik teoriškai. Kaip yra pasakęs Vytautas Kavolis, moralinių vertybių negalima paveldėti ar pasiskolinti. Moralinės vertybės gali kilti tik iš tarpusavio įsipareigojimų, prisiimtų savanoriškai ir įpareigojančių todėl, kad kilo iš to, jog keleto žmonių buvo drauge išgyventi.1

Dinamiškoje ir nuolat atsinaujinančioje vartotojų kasdienybėje daugėja pasirinkimo galimybių ir kaskart vis sunkiau nuspręsti, kas yra teisinga ir vertinga, o kas – ne. Tas, kuris gyvena šiuolaikiniame pasaulyje, negali patirti nieko kita, kaip daugybės vertybių sistemų tarpusavio kovą.2

Kaip gyvenime, taip ir literatūroje: ką vertiname, ko bijome, ką skauda, apie tai ir rašome. Pavyzdys – prieš porą metų Anapilin pasitraukusi, skaitytojų mylėta ir vis dar mylima populiarių romanų autorė Jurga Ivanauskaitė. Vertybių, moralės nykimas J. Ivanauskaitės romanuose atsiduria dėmesio centre. Meilę juose keičia nauja meilė („Placebas“, 2003), praradus vyrą, puolama geismą tenkinti su moterimi („Ragana ir lietus“, 1993, antras leidimas – 2002), vietoj pokalbio apsiribojama pašnekesiu telefonu... Tokį autorės pasirinkimą galima motyvuoti tuo, kad jausmai vartotojų visuomenėje transformuojasi, yra kitaip patiriami.

Skeldėjanti asmens moralė lemia susvetimėjimą, kai kiekvienas intymus ryšys matuojamas naudingumo matu. Asmeniniai santykiai tampa komplikuotu išbandymu, nes juose ieškoma vien naudos: kuo daugiau gauti, kuo mažiau duodant. Nenaudingi ryšiai dažniausiai labai greitai nutraukiami. Santykiuose nebeieškoma nuoširdumo, supratimo, jausmai įgauna žaidimo formą. Žaidžiama draugyste, ištikimybe, meile. Pamažu žaidimas tampa pagrindiniu visų santykių bruožu, varomąja jų jėga, komplikuodamas tarpusavio ryšius, į kuriuos nebežiūrima rimtai.

Virtualus bendravimas – kone patogiausia šiuolaikinio bendravimo rūšis. Kalbant su partneriu mobiliuoju telefonu ar rašant jam elektroninę žinutę, galima nevaržomai užsiimti kitais reikalais: pietauti, važiuoti automobiliu, apsipirkinėti ar leisti laiką draugų būryje. Tačiau toks bendravimas neišvengiamai yra dirbtinis, jis negali atstoti gyvo pašnekesio, nes bendraujant daug svarbiau ne pasakyti žodžiai, o partnerio intonacijos, kūno kalba, fizinis kontaktas, prisilietimai. Bendraujant telefonu ar internetu, viso to netenkama. Virtualiai bendraujama dažniau ir paviršutiniškiau, intensyviau ir kartu trumpiau. Ryšiai tampa pernelyg seklūs ir trumpalaikiai, kad peraugtų į saitus. (…) Kontaktams užmegzti reikia mažiau laiko ir pastangų, mažiau jų reikia ir norint juos nutraukti.3

Toks bendravimas ypač patogus, kai norima greitai ir neskausmingai nutraukti santykius, neketinant analizuoti išsiskyrimo priežasčių ar jaustis kaltam. Jis patogus ir tada, kai kalbėtis su kitu paprasčiausiai bijoma. J. Ivanauskaitės romanų veikėjai neatsitiktinai svarbiausias gyvenimo problemas sprendžia būtent virtualiai. Jie turi daugybę baimių ir kompleksų, trukdančių bendrauti.

„Placebo“ veikėja Rita su savo vaikais dažnai susipypsi telefonu, kiekvieną vakarą skambina tėvams ir pasakoja dienos įvykius – taip apsikeičiama būtiniausia informacija ir palaiko-mas kasdienis tarpusavio ryšys. Kaip yra pastebėjęs W. Welshas, keitimasis informacija – konkrečiai ir be jokių refleksijų, greitai ir be gaišaties, bitas po bito – tai ne kas kita, kaip procesas, kuriame kalba virsta parduotuve, o kalbos vartotojai ir jos turiniai – paprasčiausia preke.

iliustracija

Paviršutiniški pašnekesiai nesuartina veikėjos su artimaisiais, tik dar labiau gilina tarp jų glūdinčią prarają. Tai atsiskleidžia, sekant Ritos dukters naratyvą: atžari, prieš visą pasaulį maištaujanti paauglė gamina motinai pusryčius, tikėdamasi, kad bent vieną rytą jos pusryčiaus drauge. Tačiau geri mergaitės ketinimai lieka be atsako – Rita skuba į darbą, jos griežtoje dienotvarkėje nėra laiko dukrai. Vienintelis jų bendravimo būdas yra mobiliojo telefono ryšys.

Telefonu Rita sprendžia ne tik buitines, bet ir rimtas santykių problemas: bando taikytis su meilužiu, apie naktines išvykas iš namų meluoja vyrui ir vaikams. Leonardas palieka Ritą taip pat telefonu, taip išvengdamas atsakomybės ir sąžinės priekaištų.

Mobiliuoju telefonu svarbias santykių problemas sprendžia ir kita šio romano veikėja Julija, telefoninėmis žinutėmis bandydama iškvosti iš Tado jo požiūrį į meilę bei aistrą: „Bet vis tiek nusiuntė Tadui žinutę: Kodėl meilę laikai blogiu?“ (p. 204)

Būrėja telefonu aiškinasi santykių problemas, nes taip paprasčiausia, patogiausia, greičiausia. Toks bendravimas jai nesukelia streso, perskaičius net ir nepatinkantį atsakymą, neprivalu nei teisintis, nei raudonuoti. Kaip, perskaičiusi nepatinkančią jai Tado žinutę, sako pati Julija: „Ką į tai atsakyti? Nieko“ (p. 204). Virtualus bendravimas suteikia galimybę atsitraukti, nepatirti neigiamų emocijų. Tadas taip pat nemato pašnekovės judesių, neseka jos kūno kalbos, negali demaskuoti melo.

Romano „Ragana ir lietus“ veikėja Viktorija atakuoja mylimąjį skambučiais, nes tai – vienintelis būdas palaikyti ryšį, nors ir per atstumą. Bendraudamas telefonu, asmuo jaučiasi saugesnis, drąsesnis, nes žino, kad pokalbį galės nutraukti vienu mygtuko spustelėjimu. Viktorija tuo ir naudojasi: „Vėl surinko numerį. Atsiliepė tas pats balsas. Ji mėšlungišku judesiu pakabino ragelį. Pakramčiusi lūpas, paskambino trečią sykį“ (p. 330).

Tiesiogiai bendraudama su Pauliumi, Vika neišvengiamai turi prisiimti atsakomybę už savo poelgius ir žodžius, o tai nėra paprasta, nes jųdviejų santykiai konfliktiški ir pilni įtampos. Be to, nuolat bendraujant virtualiai ir staiga panorus tokį bendravimą pakeisti tiesioginiu kontaktu, kyla problemų, nes komunikaciniai gebėjimai nyksta.

Ryškiausias to pavyzdys – Rita, kuri gyvena pasinėrusi į darbo rutiną ir telefoninių pokalbių pasaulį, tad sunkiai pritampa gyvenimo realybėje, nemoka užmegzti naujų santykių ir puoselėti senųjų. Veikėja kiekvieną dieną praleidžia savo darbo vietoje, atsisakydama atostogų, laisvalaikio su šeima, ne todėl, kad norėtų padaryti stulbinamą karjerą, bet ir iš baimės, nes integruotis šiuolaikinėje visuomenėje pusamžei moteriškei pernelyg sunku. Rita nekenčia vartotojiško gyvenimo būdo: ją erzina beprasmis švenčių maratonas, automobilių spūstys vakariniame Vilniuje, didieji prekybos centrai, televizijos reklamos, propaguojančios gražaus ir jauno kūno kultą.

Dienomis veikėja atsitveria nuo šiuolaikinės visuomenės stora redakcijos, vakarais – savo kambario siena. Skambučiai telefonu – vienintelis būdas palaikyti ryšį su artimaisiais, nuo kurių Rita atsiriboja lygiai taip pat, kaip nuo ją skaudinančios vartotojiško gyvenimo kasdienybės. Kaip teigia Z. Baumanas, vienatvė už uždarų privataus kambario durų su ranka pasiekiamu mobiliuoju telefonu gali atrodyti ne tokia rizikinga ir saugesnė negu buvimas kartu su ten gyvenančiais.

Tačiau nuo savęs nepasislėpsi. Sienos negina, tik uždaro. Mylėti negalima išmokti telefonu, o internete talpinamos galimų kandidatų į mylimuosius nuotraukos dažniausiai turi mažai panašumo su jas ten įkėlusiu asmeniu. Bendraudami tiesiogiai, akis į akį, žmonės dalijasi savo mintimis, nuotaikomis, jausmais. Siejami trapaus pokalbio siūlo, jie tampa artimi, atsiveria vienas kitam. Sutraukius šį siūlą, lieka tik tuščia beorė erdvė, kurioje trumpai žybteli ir tuoj pat užgęsta tele-fono signalas. Viena televizijos žvaigždutė, paklausta, koks komplimentas labiausiai ją sužavėjo, atsakė: „Skaniai kvepi. Pasakytas telefonu.“ Tada nenorom susimąstai: griebdami, rydami, vartodami paviršutiniškus dalykus, mes, modernybės vaikai, gyvenam lengvai. Ir pigiai.


Literatūra

1. Kavolis V. Kultūrinė psichologija. –­ V.: Baltos lankos, 1995. – 116 p.
2. Welsh W. Mūsų postmodernioji modernybė. – V.: Alma littera, 2004. – 305 p.
3. Bauman Z. Likvidi meilė. – V.: Apostrofa, 2007. – 114 p.
 

Skaitytojų vertinimai


53749. rasilka2009-06-29 22:31
ogo, rašai ir čia, šaunuolė

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 18 iš 18 
21:42:00 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba