Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

AKTYVIOS JUNGTYS

IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS

Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Didelio pasaulio" džemas

Vaiva: Jaunimo klube "Z_orang@" įvyko vienas ar net keli intuityvios muzikos vakarai. Meno ir muzikos biblioteka, kurioje ir įkurtas šis klubas, vykdo jaunimo užimtumo programą tiesiog 150% – dirba viršvalandžius ir jos progresyvi šviečiamoji veikla nusipelno atskiro pasakojimo, bet kaip prieita iki bendro muzikavimo?

Lukas: Taip, tai ypač geranoriškai nusiteikusi biblioteka, todėl ten ir galima ryžtis neįprastiems renginiams. O minėtame jaunimo klube tokie ir vyksta, kaip kad "Žiemos antidepresinė instaliacija". Manau, kad ir kiti pavadinimai viską pasako: "Dėl gyvūnų teisių", arba antifur paroda bei greenpeace muzika; "Vegetarinės vaišės ir sveikas gyvenimo būdas", – čia susirenka spalvingas, savarankiškai mąstantis jaunimas, tad aišku, kad tokių nėra daug, o veikla tikra, nenuleista iš viršaus, nemasinė. Durys atviros visiems, kas nori bendrauti vardan abipusio tobulėjimo. Kartą patekęs į šią bendriją, atgauni įkvėpimą ir atgyja užmiršti sumanymai, nes aplink supratingi, kūrybingi žmonės. Ten man teko garbė pristatyti ankstyvąjį psichodelinį roką, perklausėm nemažai įrašų ir beveik iškart perėjom prie eksperimentinės, meditatyvinės ir panašios muzikos pavyzdžių. Tad nuo pat pradžių sukosi idėja vieną dieną "atverti" intuityvią muziką – šiuo atveju galvoje turima kompozitoriaus Karlheinzo Stockhauseno samprata ir grojimas, kaip komunikacijos priemonė. Stockhausenui, kuris ir įdiegė šį terminą, intuityvi muzika atspindi labiau kūrybos ar atlikimo būdą nei žanrą. Nurodo veiksmą, kuriuo siekiama priartėti prie pačių garsinės išraiškos šaltinių. Tiriant garsą, įsigilinimas tampa kartu ir savęs pažinimo priemone, o grojant grupėje mokomasi harmoningo santykio su kitais atlikėjais. Estetinis garsinės išraiškos rezultatas, kaip kūrinys, ne svarbesnis už pačią muzikinę patirtį. O bendram skambesyje, ypač jei ilgiau grojama, gali netikėtai atsiskleisti muzikanto savitvardos privalumas. Sąmoningumas, geras nusiteikimas ir gebėjimas įsiklausyti gali būti reikšmingesnis už įgimtus gabumus ar techninius įgūdžius. Pasak Karlheinzo Stockhauseno, "kad atliktume muziką, kurią pavadinčiau intuityvia, reikalingi štai kokie sugebėjimai – muzikantas turi išmokti nebūti egocentriku. Kai tampate savotišku radijo imtuvu, laidininku, jums nebesvarbi savęs išraiška; jūs iš vis nustojate domėtis savimi. Apstulbsite patyrę, kas nutinka pasiekus šią būseną: jūs tampate mediumu".

Vaiva: Labai gerai, kad užsiminei Stockhauseną. Būtent pastaroji citata provokuoja pamąstymus apie paties "muzikanto" sąvokos apibrėžimą. Jeigu kalba eina apie muzikantą, kaip asmenį, turintį tam tikrą (akademinį) išsilavinimą, tai galima įžvelgti tam tikrą paradoksą jo santykyje su intuityviąja muzika: turėdamas geresnius techninius įgūdžius nei tarkim, savamokslis muzikantas, bei teorines žinias, jis kur kas sunkiau gali įsitraukti į intuityvų vyksmą. Žinios šiuo atveju užslopina taip reikalingą naivumą – baimės "nusigroti" arba nukrypti nuo estetinių kanonų nebuvimą. Gal toks mano teiginys pernelyg kategoriškas – jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad būtent taip ir yra. Čia labiau remiuosi savo stebėjimais, tendencijomis, bendraujant su diplomuotais muzikantais. Tam, kad galėtum būti mediumu, laidininku, mano manymu, aišku, tai skambės supernuvalkiotai, reikia būti vaiku – švarios, dar nesupančiotos sąmonės būtybe. Pvz., vaikai piešdami išsiterlioja veidą, rankas, jų piešinys dažniausiai nesutelpa į lapo stačiakampį, ir kol kas nors iš suaugusių nepasako, jog pridera viršuje piešti geltoną (jokiu būdu ne žalią ar violetinę) saulytę, o namas jokiu būdu negali turėti sparnų arba galvos, jie netrukdomai gali transliuoti savo fantaziją, atsineštą pasąmoninį bagažą. Žinoma, nesiekiu įrodyti, jog intuityvia muzika gali "užsiiminėti" tik klausos neturintys ir nieko apie muziką neišmanantys žmonės. Reikalingi tam tikri įgūdžiai arba elementarus muzikos pajautos, traukos turėjimas, kad apskirtai galėtum groti/dainuoti. Nesiginčiju, jog neturint tinkamo muzikinio išsilavinimo, esi techniškai apribotas, ir jeigu tuo užsiima profesionalūs, (neapriboti) muzikantai, rezultatas būna stulbinantis! Tačiau, ko gero, kalbant apie intuityvią muziką, nereiktų akcentuoti profesionalumo, kaip svarbiausio elemento, reikšmės. Čia reikšmingas pats procesas, kurį būtų galima pavadinti savotiška terapija arba kūrybiniu seansu.

Kiek žinau, jau senokai puoselėji savotišką švietėjišką veiklą – bandai platinti eksperimentinės muzikos idėjas. Daugiausia į šią veiklą įsitraukia moksleiviai, studentai. Vis dėlto įdomu, kokių informavimo priemonių imiesi šių idėjų platinimui? Ar į intuityviosios muzikos vakarus ateina pažįstamų pažįstami, viskas vyksta slaptai?

Lukas: Dažniausia informavimo priemonė – skelbimas tam tikruose interneto forumuose, kviečiant dalyvauti, sakykim, "įvade į intuityvią muziką" ir spontaniško komponavimo bandyme, atsinešus savo instrumentus. Nelabai tikėjausi, kad tai pavyks, nes vargu ar taip iškart ir ateitumei instrumentu nešinas. O kaip tik taip ir buvo, – susirinko didelis būrys, kuriame buvo saksofonas, fleita, gausi perkusija, gitara ir kita. Dauguma susirinkusiųjų man nebuvo pažįstami, o ir tarpusavyje ne "iš vienos kompanijos". Taip, kai kas jų groja ska, funk ar hardcore stiliaus grupėse, kaip kad "Frekenbok", "Sliver" ar "Donaldas ir kiti". Kai visi pagaliau užgrojo, garsai bangavo kaip jūra, bet palaipsniu pradėjo plaukti epizodai puikiausio avangardinio free jazz, ar kitaip įvardijamos muzikos, ir sunku būtų patikėti, kad dalyviai susitiko pirmąkart. Labiau viskas priminė džiazą, tarytum Sun Ra įtakoje, kurį ne vienas jų žino, o mažiau – tai, kas vadinama akademiniu avangardu. Tačiau gal svarbiau mokymasis išsiveržti iš bet kokių klišių, o intuityvi muzika tam ir priemonė, ir siekis – žinoma, idealiu atveju.

Vaiva: O kaip tau pačiam toptelėjo tokia mintis propaguoti šį komunikacinį būdą? Ar tai susiję su asmenine intuityviosios muzikos patirtimi?

Lukas: Va čia tai padėkočiau Kauno miesto avangardo grynuoliams, be ironijos. Jie įkvėpė tai daryti. Man tiesiog pasisekė susidurti su muzikantais, kurių tuomet, rodos, neįmanoma buvo neįvertinti, – sužinojau apie Raimundo Eimonto perfomansus ir viename jų išvydau visą seriją įdomiausių pasirodymų. Ramūnas Jaras kasmet rengė grandiozinį eksperimentinės muzikos festivalį "Sumirimas", vėliau virtusį "Dideliu pasauliu". Žaliakalnyje gyveno kompozitorius Mieczyslawas Litwinskis, išmainęs Kauną į Niujorką, ten buvo grojęs bendrose salėse su Philipu Glassu ar "Harmonic Choir", vienu metu buvo šio choro nariu. Mieczyslawas tuo pačiu be galo paprastas ir atviras, galintis groti su bet kuo, nes sugebėjo visus paskatinti bei pastūmėti į priekį. Man tai buvo vienas pirmų gyvo intuityvaus grojimo pavyzdžių. Tad be galo apmaudu, kad nėra išleista Litwinskio "lietuviškojo" periodo muzikos įrašų (dabar jis gyvena Varšuvoje), o jos čia buvo prikurta nemažai. Tikra iniciacija į rimtąją muziką man tapo dalyvavimas Raimundo Eimonto surengtoje Karlheinzo Stockhauseno, išskirtinai intuityvios muzikos kūrinio "Aus Den Sieben Tagen" ("Iš septynių dienų") premjeroje "Kauno lango" galerijoje 1999-aisiais. Septynių muzikantų septynias valandas trukusio garso studijoje. Be Raimundo paskatinimų galbūt išvis būčiau užmetęs grojimo tobulinimą, kaip tą padaro daugybė jaunuolių, "išaugę" iš naivaus amžiaus, ir nieko nesitikėdami. Tai yra svarus pagrindas šios šalies, pavadinkim, "popsiškai" marionečių medijai, kur muzikos raktu tapo euras.

Vaiva: O dėl Kauno, tai tikra tiesa, tačiau tenka tik apgailestauti, jog šiuo metu padėtis radikaliai skiriasi nuo to, kas vykdavo legendiniais 96’ arba 00’, 01’. Net ir toks, iš pažiūros nereikšmingas faktas, kai maždaug prieš trejus metus kiekvieną penktadienį "Auros" šokio teatro salėje vykdavo eksperimentiniai vakarai, kuriuose dalyvaudavo sveikai "pačiuožę" moksleiviai bei studentai – tai buvo lyg dukterinis intakas, įsiliejantis į bendrą, avangardinį Kauno peizažą. Gaila, kad R.Eimunto iniciatyva vykstantys vakarai nutrūko. Tas pats pasakytina ir apie "Kauno lango" galeriją. Pamenu, kaip prieš kokius ketverius metus eidama pro šalį užsukdavau į vidų: noiso vakarai, performansai, Johno Cage’o minėjimai vykdavo kone kiekvieną savaitgalį. Žinoma, Žilinsko galerijoje vykstantys multimedijos "Centro" festivaliai, "Didelis pasaulis" palaiko miesto gyvybę. Tiesa, nelabai sutikčiau su tavo išsakytomis mintimis, kad būtent euras ar "popmarionetės" yra tie faktoriai, blokuojantys jaunų žmonių iniciatyvą eksperimentuoti. Nebūtinai.

Lukas: Taip, nebūtinai, iš tiesų jiems niekas netrukdo.

Vaiva: Čia, kaip ir minėjai, gal daugiausia lemia "išaugimas iš naivaus amžiaus", kada įsijungia visi tie pragmatiški mechanizmai arba racionali savikritika, pradedi galvoti, jog visa, ką darai, yra visiška nesąmonė arba tavo "nebrandumo" požymis.

Lukas: Taip, užplūsta abejonės, tada savikritika, šiaip svarbus dalykas, tampa iškreiptu vertinimu pagal aplinkinių pomėgius.

Koks turėjo būt laisvas polėkis muzikuoti, kai jūs susibūrėt su draugėm į chaotišką garso ir vaidybos trupę, tuomet ir nežinant, kad tai bus "Sugyvulinos Latakams" – tai neabejotinai pirmoji šalyje vien merginų avangardinės muzikos grupė. Pamenu jūsų kruopštumą rengiantis pasirodymams, įsijautimą. Gal čia vėl "naivaus amžiaus" grožis, kurį nelengva išsaugoti, ar kokios konkretesnės problemos sustabdė grupės veiklą?

Vaiva: Ne, viskas nutrūko labai natūraliai, lygiai taip, kaip ir prasidėjo: bendra narius vienijusi kūrybinė energija kažkur dingo, o bandymas dirbtinai reanimuoti SL veiklą nedavė jokių rezultatų. Net ir pats grupės atsiradimas buvo absoliučiai neplanuotas, kaip viską prisimenu, atrodo, kad tai tebuvo metus trukusi būsena. Žaviausia tai, kad intuityvios muzikos patirtis aplankė visiškai netikėtai: į tradicinę mokyklos šventę atsinešėme savo nelabai naudojamas gitaras, dūdeles, metalofonus, kaip triukšmą keliančius prietaisus. Tas ausį rėžiantis, disharmoniškas daužymasis mokyklos koridoriuose, paįvairintas cypimais, persikėlė į Rotušės aikštę, Vilniaus gatvę. Iš kažkur ėmė plaukti tekstai – maždaug tokiu principu "ką matau, apie tą dainuoju". Jokiu būdu dabar neišdrįsčiau atsistoti vidury aikštės ir plyšauti apie po akmenimis gyvenančias peles, kurios minta kaštonais ir turi butus sakalo kakle (nei grybų, nei alkoholio ar kitų priemonių nenaudojome). Atsimenu, buvo apėmusi tokia bendra ekstazė, kad susirinkdavome pas ką nors bute ir iki paryčių grodavome, įterpdami savo improvizuotus tekstus, viską įrašinėdavome į "magą"; po pamokų lipdavome ant vienuolyno stogų ir nesustodamos grodavome, trepsėdavom, tuo pat metu ir vaidindavome. Paskui visai atsitiktinai buvom pakviestos į R. Eimunto eksperimentinį vakarą, po kurio pasipylė kvietimai – "Didelis pasaulis", Užupio teatras, "Mėnuo Juodaragis", "Kunigunda Lunaria", "Homo Ludens". Prieš viešus pasirodymus kokią savaitę apsigyvendavome vienoje vietoje – dažniausiai mano butas būdavo tuščias, ten darydavom performansus, kurdavom tekstus, grodavome. Programa gimdavo iš neplanuotų improvizacijų. Kuo toliau, tuo labiau tas spontaniškumo elementas blėsdavo, imdavom dirbtinai režisuoti programą. Muzikinį išsilavinimą turinčios smuikininkės priėmimas irgi nebuvo palankus SL veiklai. Būtent bandymas viską schematizuoti, daryti sąmoningus sceninius, muzikinius efektus, numarino visą tą vaikišką stichiškumą.

Lukas: Įsivaizduoju. Taip nelengva atrasti harmoningą santykį tarp meninių įgūdžių, technikos tobulinimo ir laisvos, geros valios kūrybinės ekspresijos. Belieka pasiguosti, kad ieškojimai nesibaigia.

 

Skaitytojų vertinimai


9126. dan :-) 2004-06-16 10:06
nerealu pagaliau kasnors daugiau uz mus pacius gali suzinoti apie zorangos intuityva

9210. darius :-) 2004-06-21 10:49
Raimundas Eimontas?truputi girdejau jog jis *kertinis*kurejas kaune.butu idomu paskaityti interviu su juo!!!

9263. saqra2004-06-23 13:49
na jei nori paskaityti apie raimunda reikia isigyti Tango zurnala. bet ne tik rasite apie raimunda. ten visas lietuvos ziedas pristaomas pokalbio forma. beje labai idomiai. dekingi turetume but robertui kundrotui kuris susistemino lietuvuskas ariargarda ir kaskuria prasme prodiusavo medziago garso forma vakarieciams.

21031. maisis2006-01-03 07:54
Ar yra kokios papildomos informacijos apie "Didelio pasaulio" džemą?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:51 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba