Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
 Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

MUZIKA

IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ

Ernestas Žvaigždžius

[skaityti komentarus]

Sėdžiu prie darbo stalo, o galvoje tik viena mintis: pavyks ar nepavyks rytoj pamatyti Veneros tranzitą? Tie bjaurūs debesys gali sugadinti visą reikalą...

Bet aš ne apie tai. Nuo praeitų metų birželio 11-osios saulė patekėjo 366 kartus. Turime konstatuoti, kad svetur studijuojantys talentai į namus grįždavo gerokai rečiau. Šį iš pirmo žvilgsnio keistą dažnių skirtumą salygoja vienas ryškus muzikinis reiškinys – Muzikų rėmimo fondo kasmet rengiamas festivalis "Sugrįžimai". Jis tarsi tarpkontinentinio galingumo magnetas sutraukia jaunuosius muzikus iš viso pasaulio: jie atplasnoja iš įvairių Europos šalių, Japonijos, Rusijos ar JAV. Bet elektromagnetinis laukas aktyvus tik vienąkart per metus, būtent – pavasarį. O pirmąją vasaros dieną Filharmonijoje vyko paskutinis festivalio koncertas.

Jame girdėjome du jaunus muzikus, šiuo metu besitobulinančius JAV, – Liorą Grodnikaitę (mecosopranas) ir jos kolegą italą Giacomo Battarino (fortepijonas). Apie šių atlikėjų profesinius laimėjimus sužinojau, nugirdęs vieną ponią pusbalsiu skaitant programėlę: "Liora Grodnikaitė... dalyvavo Scotto, Mentzer, Wustman, Cole ir kitų meistriškumo kursuose... Studijas tęsė Oberlino muzikos konservatorijoje, prof. Millerio klasėje... jaunimo operos studijose... atliko pagrindines mecosoprano partijas Händelio, Britteno, Stravinskio ir kitų operose... pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą..." Žinoma, vokalo studijų pradžia buvo Lietuvos muzikos akademijoje (prof. Reginos Maciūtės klasėje).

Malonioji ponia nusiėmė akinius, apsidairė aplink, tarsi ieškodama ko nors pažįstamo (šalia jos buvo laisva vieta; atrodė, tarsi ponia lauktų draugės), ir, užsidėjusi akinius, skaitė toliau: "Giacomo Battarino gimė Italijoje... kaip pianistas solistas baigė Milano Verdi konservatoriją... Studijos Sienos akademijoje, Mozarteume, Genujoje... pirmąją vietą laimėjo tarptautiniuose konkursuose (čia išvardyta galybė pavadinimų)... grojo su Italijos, Prancūzijos ir kitais orkestrais... įrašęs kelias kompaktines plokšteles..." Pradedu prisiminti: jis su Liora koncertavo "Sugrįžimuose" prieš porą metų.

Kada juodais dažais ant balto guls spaustuvėje šios raidės, jau bus praėjusios tos stebuklingos šešios birželio 8-osios ryto valandos, kai Venera slinko Saulės disku. Kad tik debesys neužstotų grožybės tos... Bet grįžkime prie koncerto, kuriame buvo kai kas labai įdomaus.

Iš už Atlanto į Vilnių Liora ir Giacomo atvežė intymią, virpulingą ir efektingą programą. Nors jos masę apskaičiuoti būtų ir sudėtinga, elementus galima išskirti nesunkiai: Wolfas, Ravelis, Stravinskis, Berio, Lisztas ir Miškinis. Matome, kad tai nėra patys sunkiausi Visatoje aptinkami metalai, bet jų prasminis tankis tikrai ne mažesnis už Merkurijaus (5,6 103 kg/m3, nedaug teviršijantis Žemės tankį).

Abiejų koncerto dalių kūriniai buvo išdėstyti laikantis principo: dainos-fortepijoninės pjesės-dainos. Tokia koncentriška dalių struktūra suteikė pagrindą koncerto sandarą lyginti su dvinare žvaigžde, kurios kiekviena dalis buvo tarsi nedidelė fortepijono perlų planeta, supama elegantiško vokalinės muzikos žiedo.

Koncerto pradžioje skambėjusios Wolfo dainos ("Vėjų daina", "Ugninis raitelis", "Gandrų apsilankymas") man buvo ypač artimos kosmologine tematika. Klausydamasis jų, negalėjau negalvoti apie planetos gelmėse kunkuliuojančią magmą; apie milijonus laipsnių siekiantį Saulės branduolio karštį ir žmogaus jausmų ugnį – kuri iš jų pražūtingesnė?

Giacomo Battarino atliekamas "Laivelis vandenyne" (arba "Valtelė okeane", bet man gražiau skamba pirmasis variantas; iš Ravelio ciklo "Atspindžiai") plūduriavo subtilioje mecofortinėje plokštumoje, daugiaplanėje faktūroje besiskleidžiant skaidrių, švelnių spalvų spektrui. "Rytinė juokdario serenada" mirgėjo labiau žaižaruojančiomis spalvomis; nors dešinės rankos partijoje pasikartojančioms melodinėms figūracijoms ir trūko ryškesnės viršūnių artikuliacijos, tą su kaupu kompensavo vidurinėje kūrinio padaloje lakiomis frazėmis išsiliejusi įstabaus nuoširdumo "daina".

Stravinskis turbūt dažnai stebėdavo žvaigždes. Spėju, ypač jaunystėje, kai jam tebuvo vos 23-eji, rūpėjo Debussy, kurio įtaką jo griežtas mokytojas Rimskis-Korsakovas pastebėjo pirmojoje tuomet sukurto ciklo "Faunas ir piemenaitė" dalyje "Piemenaitė".

Kaip ši, taip ir antroji koncerto dalis buvo sudaryta iš retai girdimų vokalinės muzikos puslapių. Luciano Berio, turėdamas puikaus balso artistišką žmoną bei neišsenkančias kūrybines upes, parašė nuostabių liaudies dainų, kurių ketvertą išgirdome ir mes – turbūt pirmieji Lietuvoje. Tai dainos intriguojančiais pavadinimais ("Švelni pradžia", "Ideali moteris", "Didis geismas", "Šokis"); jų melodijų reljefai, vos spėję suvilioti, tuoj pat pasalūniškai nutrūksta. Bet tai mažių mažiausiai nekuklus miniatiūriškumas (!) – kiekviena dainelė trunka ne ką ilgiau nei minutę. Vertinant kosminio laiko mastais, tai – itin trumpalaikis reiškinys.

Skambindamas Liszto sonatą "Perskaičius Dantę", Giacomo Battarino įtaigiai piešė pragaro perspektyvas, tai šiurpindamas tragizmo persmelktais obertonais, tai sukurdamas tyriausios atgailos būseną.

Liora Grodnikaitė, dainuodama Vytauto Miškinio dainas ("Vakaro prašymas", "Drebulėlei šalta", "Žalčio kelelis", "Vakaro žingsniai"), perteikė jautrias poetines nuotaikas, dvasinį kilnumą ir naivumą, susikaupimą ir svajingumą.

Publikos prašymu atitolindama išsiskyrimo akimirką, Liora, akompanuojant Giacomo, atliko du bisus: Leonoros rečitatyvą bei kavatiną iš Donizetti operos "Favoritė" ir, laikydama dovanotą kraujo spalvos rožę, – Dalilos ariją iš Saint-Saėnso operos "Samsonas ir Dalila". Taip sudėliojusi visus taškus ant "i", išskriejo tarsi kometa.

Kad ir drąsi, kad ir daug pasiekusi, Liora Grodnikaitė – dar tik kelyje. Kaip tas jaunas vynas: jau kvepia, ir norisi ragauti, bet dar reikia palaukti. Norėtųsi solistei palinkėti drąsiai atverti balsą, užuot sulaikius jį savyje, mesti šalin lietuviškąjį santūrumą ir sutviksti visa jėga. Į tamsaus mezzo taurę vertėtų įpilti saulės nutviekstos žydrynės skaidrumo, nušviesiančio "a" ir "o" balses.

Žemė patiria dieną ir naktį; Saulė ir Mėnulis skrieja savo orbitomis, pakaitomis pasiekdami zenitą. Nespėsime apsisukti, grįš ir jaunieji tėviškėn – kituose "Sugrįžimuose". Vėl bus pavasaris; gal iki to laiko aptiksiu naują žvaigždę...

 

Skaitytojų vertinimai


9103. profesorius2004-06-15 18:47
Mielas jaunasis kolege, kai kalbėjimo formos ieškosit tikėdamas, kad taip geriau perteiksit patirtą įspūdį, laimėsit kur kas daugiau, nei mėgindamas tuščiomis įmantrybėmis atkreipti visuomenės dėmesį. Kam rašėte šį rašinį: ar kad pasirodytumėt, jog esate jūs, ar kad pristatytumėt jaunąją dainininkę. Nesakau, kad reikia laikytis pseudo mokslinio virš visų pakylančio išminčiaus šablono, bet žaiskite ateityje tiksliau žinodamas, ko norite. Nors, gal kaip tik ir rodotės, kad jau gimėte toks - kiek šleivas, kiek kreivas, bet už tat originalus.

9144. L2004-06-16 14:48
Nepaprastai idomu, koks cia profesorius galetu sugalvoti toki derini kaip "mielas jaunasis kolege"... O koks tuomet vardininkas?.. Kolegas?:)))

9152. Abejonė2004-06-16 18:07
Kad jau labai abejotinas straipsnelis - mintys apie patį koncertą laisvai sutilptų į vos keletą sakinių, tuo tarpu informaciją apie atlikėjus galima pasiskaityti ir programėlėse, nėra čia ko nurašinėt, o "literatūrinis" teksto apvalkalas visiškai nieko vertas - gal vidurinėj ir galima buvo tokius rašinėlius keverzot...

9161. Mokine2004-06-17 09:34
Savita, bet dar nesubrandinta. Gal todel kvepia dirbtinumu? O Abejone teisi - apie pati koncerta labai mazai :(

9190. Ernestas2004-06-18 11:39
Ačiū už pastabas.

9205. patiko :-) 2004-06-20 20:25
Ernestas Zvaigzdius, reikia susiprast, yra slapyvardis. Taigi nedrasu pirma karta savo kuryba viesai demonstruoti. Taciau man patiko, kad apie koncerta yra parasytas tarsi naujas meninis opusas. Kodel gi recenzijoje turi buti 100 proc. grynumo (tik apie reikala). Kodel gi negalime apie koncerta (meno reiskini, jei tas koncertas vykes) taip pat savo suvokima perteikti kitu meniniu kuriniu? As uz laisve laisvai (ir laisvomis formomis) reiksti mintis.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:45 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba