Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
 Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

PROZA

NESUVALKIETĖ

Iš žalios vaikystės prisiminimų

Jonas Mikelinskas

[skaityti komentarus]

Po pamokų mokytoja mane pasikvietė į savo kambarį, kur ant palangės dažnai prieš saulę lepindavosi didelis rudas katinas su viena žiurkės iškabinta akimi. Mokytoja manęs paklausė:

– Jurguti, ar žinai, kur yra Kiemėnų seniūnijos kooperatyvas?

– Žinau, tetė ten ne kartą pirko degtukų, uknolių, žibalo.

– Sakyk, Jurguti, tėtis arba tėtė, bet ne tetė.

– Kodėl, mokytoja?

– Todėl, kad lietuviškiau. Žinosi?

– Žinosiu.

– Bet ne dėl to aš tave čia dabar pasikviečiau, kad pamokyčiau, kaip taisyklingiau lietuviškai kalbėti. Noriu, kad nubėgtum į tą kooperatyvą ir parneštum man pakelį mielių. Štai tau visas litas. Manau, kad jo užteks ir dar gausi grąžos. Supratai?

– Supratau, panele mokytoja.

Ir aš išbėgau tiesiausiu keliu. Prie išdžiūvusios linmarkos išgąsdinau Baltulio avis, Tupės diendaržy išvaikiau vištas, Morkūno miškelyje pakėliau iš guolio kiškį, o pasiekęs vieškelį, pasileidau grioviu, kad basų kojų nebadytų aštrus žvyras. Bėgau lyg vejamas šunų. Tik prie Kiemėnų kapelių pristabdžiau žingsnį. Tikriausiai dėl to, kad retai kam čia pasisekdavo žmoniškai praeiti ar pravažiuoti. O arkliams naktimis vaiduokliai čia atimdavo kojas, ir jie turėdavo ne lėkti, bet žingsniuoti lyg gandrai po kelmynę. Nors aš ir nebuvau arklys ir nebuvo dar naktis, tačiau – atsarga gėdos nedaro: pro kapelius pėdinau įbedęs akis ir pastatęs ausis. Ir dar pusbalsiu kalbėdamas "Amžiną atilsį" už pasaulio numirėlius ir jų vėles. Pavyko – niekas neišgąsdino ir neatėmė kojų. Todėl prie Baltojo malūno, kuriam vėtra nulaužė vieną sparną, atsikvėpiau visais plaučiais. Prisistačiau pačiu laiku: pardavėjas krautuvę buvo jau beuždarąs pietų pertraukai. Nesunkiai gavau pakelį mielių su melsvu fabriko ženklu ir dvidešimt centų grąžos. Tą pinigą iš pradžių nešiau suspaudęs rankoje, bet jis, velniūkštis, įkaito ir išsprūdo į griovį. Ieškojau atsiklaupęs. Ieškojau akimis ir nagais. O kai suradau, gysločio lapu abi puses nuvaliau ir įsidėjau į burną tuoj už priekinių dantų. Čia tokiam daiktui ir buvo geriausia vieta. Ir vis tiek kelias atgal buvo daug lengvesnis. Gal ir dėl to, kad jau žinojau, kokios yra pirktinės mielės ir kas tai yra mokytojos prašymo įvykdymas. Pinigą iš burnos išsiėmiau ne mokytojos akyse. Mat žinojau, kad būtų pasipiktinusi, jeigu būtų pamačiusi, kur tas pinigas pabuvojo. O dabar apsidžiaugė lyg vaikas geležėlę radęs, kai tas mieles ir grąžą padaviau. O padėkojusi dar ir paklausė:

– Ar nepamiršai, Jurguti, kad reikia sakyti ne tetė, o tėtis.

Kai pamačiau tuos abu daiktus, kuriuos ką tik laikiau savo rankoje, pas mokytoją, man kažkodėl pasidarė nesmagu, ir aš pasakiau:

– Tėtis jūsų, o tetė mano! Ir neatsigręždamas nukūriau namo. Mama manęs laukė prie kiemo vartelių, kaip ir visada, kai ilgai nepareidavau.

– Visas sušilęs, nusiplūkęs, lyg iš kokios pirties. Tai kurgi tu dabar, vaikeli, buvai užgriuvęs?

– Mokytojai mieles iš kooperatyvo nešiau.

– Tai visus tuos tris ar keturis kilometrus ir bėgai?

– Bėgau. Tik prie kapelių sustojau atsikvėpti.

– O paskui ir vėl be kvapo?.. Ir dėl tų pirktinių mielių? Lyg niekas kaime neturėtų naminių? Ir geresnių, ir macnesnių. O pietų ar davė?

– Kad ne.

– Neee? – nustebo mama. – Išrodė vaiką į tokią tolybę ir va... alkaną paliko. Nebūtų suvalkietė.

– O kas ta suvalkietė, mamut?

– Suvalkietė, suvalkietė, – ta, kuri... na, kuri... Ale, tiek to.

– Sakyk, sakyk, mamut, – ne juokais užgižau.

– Suvalkietė ta, kuriai pinigo meilė atstoja artimo meilę, – pagaliau lyg iš rašto išbeldė mama.

– Ne, mamut, ne, mamut! Mūsų mokytoja nesuvalkietė.

– Iš kurgi taip jau žinai? – gudriai šyptelėjo mama.

– Žinau. Ir ne tik aš vienas žinau: ji vienaakį, apšlubusį katiną išlaiko ir maitina.

– Jeigu jau šitaip, vaikeli, tai gal ir tavo teisybė.

2003 m. rugpjūtis

 

Skaitytojų vertinimai


9193. ambra :-) 2004-06-18 19:34
Ode suvalkieciams- turetu vadintis:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:44 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba