Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
 KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

LITERATŪRA

KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO

"Uliso" įvykių dienos šimtmečiui

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jamesas Joyce‘as

Jameso Joyce‘o (1882–1941) "Ulisas" (1922; literatūriniuose žurnaluose pradėtas spausdinti nuo 1918 metų) 2001-ųjų pradžioje World Librarian Board sprendimu buvo pripažintas "žymiausiu XX a. romanu".

Pats autorius savo knygos niekada nevadino romanu, tuo pabrėždamas, jog plačiausiai, esmingiausiai ir visapusiškiausiai (tokį uždavinį Joyce‘as užsibrėžė būdamas dvidešimties "Ulisą" rašė 1914-1921 metais) atvaizdavęs gyvenimą literatūros kūrinys netelpa į nustatytus to žanro rėmus.

Kuriamas Homero "Odisėjos" paralelėmis, "Uliso" rankraštis turėjo ir homeriškus skyrių pavadinimus, bet spausdinant knygą Joyce‘as jų atsisakė, tokiu vaizdingu būdu parodydamas, kaip "airių kalba pradingo airių–anglų kalboje, kad joje gyvuotų veiksmingiau", – straipsnyje apie "Ulisą" savo knygoje "Trish Classics" (London: Granta Books, 2001, p. 476) pabrėžė Declanas Kiberdas, kuris yra ir "Students’ Annotated Ulysses" (1922) redaktorius, parašęs du įvadinius straipsnius ir pateikęs šiai knygų knygai turbūt daugiausia pasaulyje komentarų: 933 puslapiams – apie 400 puslapių (perskaičiavus iš petito šrifto).

Knygoje – trys pagrindiniai herojai. Yra ir tokių, kurie pasako tik kelis žodžius, tik minutėlei pasirodo; vienam, paminėtam tik vieną kartą, norint išsiaiškinti, kas jis toks, teko net "bylą užvesti". Visus veikėjus suklasifikuos ir išryškins pagrindines temas sąžiningi skaitytojai bei literatūros tyrinėtojai ("Ulisui" jau paskirta keliasdešimt daktaro disertacijų, o paprastesnių darbų niekas net neskaičiuoja), kadangi "Ulisas" – bendras darbas: jis – visų kūrinys. Knygoje yra daug realių (tuo metu tikrai gyvenusių) veikėjų, taip pat autoriaus išgalvotų, turinčių tiksliai nurodomus prototipus, prisimenami antikiniai mąstytojai, herojai, Airijos laisvės kovų dalyviai, nepakartojami Vadai, literatūros kūrėjai ir kritikai.

Apsuptas tokių personažų, skaitytojas gauna neįkainojamų dvasinių turtų, kurie jam padeda iš naujo formuoti ir stiprinti savo asmenybę, neretai suteikiant pagalbą ir aplinkiniam pasauliui.

"Ulisas" – universaliausia knyga. Per konkretų ir ribotą 19-os su trupučiu valandų laikotarpį – nuo 1904 metų birželio mėnesio 16 dienos 8-os valandos ryto iki 1904 metų birželio mėnesio 17 dienos 3.15 valandos (likus keliems puslapiams) nakties – išnagrinėjama daugybė žmogaus gyvenimo sričių, knygos veiksmas paprastas, tačiau dėl savo archetipiškumo (kelionė arba ieškojimas yra viena labiausiai paplitusių temų nuo priešistorinių laikų) itin patrauklus, herojai labai gyvi. Jie bendrauja nepriklausoma slengo kalba, jų posakius (kartais su klaidomis) Joyce‘as nuolat užsirašinėdavo savo legendinėje užrašų knygelėje. Atkreipiau dėmesį į klaidas, kadangi prisiminiau vieniems neaišku kokį, kitiems – net šiurpinantį faktą: 1986 metais Miunchene buvo išleistas (gerai finansavo vyriausybė) H.Gablerio ir dviejų jo padėjėjų redaguotas "Ulisas" (paantrašte corrected text), kuriame ši uoli trijulė ištaisė visas(!) knygos klaidas – "suradę" jų apie 5000. Prieš tai aistringas Joyce‘o meno gynėjas Johnas Kiddas kreipėsi į Pasaulinę leidėjų asociaciją, kad uždraustų tokį kūrybos darkymą, tačiau tai nepadėjo. Tiesa, vėliau ta pati institucija pareiškė, kad "ateityje reikėtų laikyti pagrindiniais ankstesnius leidimus" – galbūt čia turėjo įtakos ir Johno Kiddo viename straipsnyje pateikti faktai, jog "jie patys 2000 kartų pamynė po kojom tai, ką parašė Joyce‘as".

Taigi dedasi ir tokie dalykėliai… Kai neturima kur dėti pinigų arba nevaldomos ambicijos. Arba… bet ne mano reikalas tirti tokius beprasmius žmonių veikimus.

Šių metų birželio 16 dieną 8 valandą ryto Jurgio bažnyčios (netoli "knyginių" sutuoktinių Bliumų namų) varpas paskelbs "Uliso" įvykių dienos šimtmečio minėjimo pradžią, visas literatūros pasaulis pradės švęsti ne tik šią dieną, bet ir 80-ą Blooms day (Bliumo, arba Žydėjimo, dieną) – nacionalinę šventę, kurią pagimdė knyga, praėjus tik 3 metams nuo šio aštunto pasaulio stebuklo pasirodymo, jau Joyce‘ui tapus žinomam visame pasaulyje. Reikia visada prisiminti (net ir šventės metu, kai kiekvienas pasirenka "sau" kokį nors veikėją, vaikšto tais herojų keliais, kurie jam įdomiausi, einas į tas jų aplankytas vietas, kur labiausiai patiko "dalyvauti" veiksme skaitant knygą), kad "Ulisas" pirmą kartą buvo išleistas Paryžiuje (leidėja – nepamirštamoji Sylvia Beach). Puritonai JAV (ten įvyko netgi teismo procesas, kurio metu knygos gynėjas, paaukojęs savo vasaros atostogas ir nuodugniai ištyręs draudžiamą kūrinį, įrodė, jog "jis yra ne pornografijos, o meno kūrinys") ir Didžiojoje Britanijoje ("jūrų valdovės" muitinėje buvo konfiskuota ir sunaikinta daugybė "Uliso" egzempliorių) dar ilgokai gadino Joyce‘ui gyvenimą (kada knygą pirmą kartą išleido "demokratijos tvirtovėje" JAV, net nepatogu rašyti, – įdomu, ar buvo kada nors pareikalauta kompensacijos už tikro meno šmeižimą arba net literatūrinį genocidą?).

Tarp švenčiančių bus visi "Uliso" personažai, o dėl pagrindinių "vaidintojų" – Stiveno Dedalo, mokytojaujančio poeto, ir Leopoldo Bliumo, skelbimų agento, – be abejo, iš pradžių vyksta konkursai (tik, pripažįstu, nežinau, kokios rūšies). Šie du pagrindiniai knygos veikėjai vyrai – jaunas Joyce‘as ir jau sulaukęs vidutinio amžiaus" – pradėję minėtą dieną nuo 8 val. ryto, didžiausią laiko dalį vaikšto po Dubliną (atseit tvarko reikalus), o juos atidžiai stebi nieko nepraleidžianti Rašytojo akis… Vienam jų, Leopoldui Bliumui, Joyce‘as suteikė ne tik Homero Odisėjo (bet romėniškai – Ulisas), bet ir Dante’s Uliso savybių, ypač išryškindamas pastarojo žinių troškimą bei norą kuo geriau pažinti gyvenimą ir žmones (plg. Dante. "Pragaras", giesmė XXVI).

Taip pat pagrindinė herojė – Leopoldo žmona Merion (Moli) Blium ("ji yra sopranas") – visą dieną praleidžia namuose, bet dalyvauja ir veiksme – savo vyro mintyse bei maloniuose ir kitokiuose (visko buvo jų gyvenime, dukrai Milicentai (Mili) "vakar" suėjo 15 metų) prisiminimuose. Ji ruošiasi koncertui, sulaukia impresarijaus su natomis pasitaikius progai (Bliumo galvoje praskrieja mintis: "Iš karto!") su juo pa… svetimaudama: skaitytojas gali stebėti įprasto moteriško artistės gyvenimo atkarpą. Išskirtinė savo forma ir turiniu jos minčių tėkmė užvaldo paskutinį skyrių "Penelopė": Moters – Simbolio, mieguistos, gerai pamylėtos impresarijaus Pasiutėlio Boileno ir gerai nusiteikusios… savo vyro atžvilgiu ("dar gerai kad manęs nepažadino…") nenutrūkstamas (tik 8 atsikvėpimai, kurių simbolinė reikšmė paaiškinta: ji labai jausminga) žodžių srautas be jokių skyrybos ženklų liejasi per visą (!) 18 skyrių. Žodžių lavina baigiasi teigiančiu gyvenimą, kuriančiu moterišku žodžiu "Taip" – tokiu būdu Joyce‘as išreiškia tikėjimą gyvenimo prasme ir pranašauja savo pagrindinių herojų meilės atsinaujinimą.

Tikras gyvenimas "Ulise" labai natūralus, nutapytas pačiomis įvairiausiomis, – tačiau tikrai šalia esančiomis, – spalvomis, bet jokiu būdu ne "nihilistiškas", ką bandė įteigti kai kurie kritikai, tarp jų ir vokiečių galbūt įžeisti Joyce‘o pasiūlymo (9 skyriuje "Scilė ir Charibdė") kokiam nors "Mon Herr iš Alemanijos pasirausti Shakespeare’o nešvarių skalbinių krūvoje, kad rastų ką nors, kas sukompromituotų" Didįjį Poetą… Taip, Joyce‘o santykiai su vokiečiais iš pat pradžių susiklostė (ar kam nors padedant? ar vėl "kaltinti reikia istoriją?") kažkaip ne taip, kaip tikriausiai pasakytų Bliumas, atlaidus ir bandantis visus sutaikyti – net visiems įtikti – žydelis, kurio giminė atkeliavo į Britų salas iš Vengrijos. (Ši šalis Joyce‘ui buvo "reikalinga", kadangi ji sėkmingai pritaikė pilietinio nepaklusnumo taktiką, kad išeitų iš Austrijos-Vengrijos imperijos; tokios taktikos reikia laikytis ir Airijai; ją Bliumas pasiūlė Grifitui, vienam iš Vadų, kad jų šalis "smaragdas jūros žiede", po daugiau nei 700 metų kovos išsiveržtų iš Didžiosios Britanijos "globos".) O vokiečiai pirmieji pralenkė net labai stipriai jaučiančius tokio darbo atsakomybę ("Tradait de Anglais par M.Auguste Morel asisté par M.Stuart Gilbert. Traduction entierement revue par M.Valery Larbaud avec la collaboration de l’auteur"). Į tokį vertėjų išvardijimą prancūziškame "Ulise" atkreipė dėmesį Richardas Eumannas, žymiausias Joyce‘o biografas, savo knygoje "James Joyce" (London: Oxford University Press, 1966, p. 614). Prancūzai (1929), kaip matome, dirbo net trise, išvertė "Ulysses" į savo kalbą, tačiau nė karti nepasikonsultavo su autoriumi… Kodėl jie, kad meno kūrinys būtų autentiškesnis, praleido tokią galimybę? Ar specialiai jos atsisakė? Tyčia?

Tikrai rūpinausi tuo tik tiek laiko, kol parašiau tuos klausimus, nes žinau Lietuvoje tris (tikiuosi – kol kas) literatūros specialistus, galinčius parašyti ar pasakyti taip, kad pasijausčiau esąs Rašytojo pasaulyje, – kaip tik tokią būseną jau daugiau nei prieš 30 metų man sugebėdavo suteikti Edmundas, Edvardas, Leonas, Raimondas: keturi mano geriausi draugai ir ligi šiolei. Tačiau įdomybė ta, jog nė vienas iš jų nėra literatūrinės profesijos atstovas: Joyce‘o "Ulisas" pasižymi tuo, jog greičiausiai ir geriausiai jį pajautė ne "tikri" specialistai – sėkmingiausiai su juo susidraugavo techninių specialybių atstovai. (O Airijos rašytojų išsivadavimo iš Joyce‘o komplekso reikėjo laukti beveik iki XX a. galo: vienas pirmųjų – Roddy’s Doyle’is, 1993 metais laimėjęs The Man Booker Prize for Fiction). Grįžtame atgal. Tie trys aukščiau paminėti literatūros specialistai – Almantas Samalavičius, Vytautas Rubavičius ir Kornelijus Platelis. O kad jie gali, patvirtino: 1) nesena kalba su pirmuoju apie retorikos puošmenas 7 skyriuje "Eolas", kuris buvo spausdinamas "Kultūros baruose", 1995, 7-11 (įžanga – Almanto; aš jau buvau parašęs penkias ir neturėjau teisės "spausti" dar vienos), bei apie tai, jog mano išverstiems slenginiams presos ir kitų sričių posakiams jo, kaip anglų filologijos specialisto, pataisymai nebuvo reikalingi; 2) jau senokai Vytauto ištartas pasakymas (tiksliau sakant, įtrauktas į lietuvių kalbą: aš nebuvau taip tiksliai suformulavęs) Joyce’o pramonė; 3) Kornelijaus išverstas (1990) pirmasis (1924, ir dar teigiamas (!) – tais laikais retenybė) ištikimo Joyce‘o meno šalininko T.S.Elioto straipsnis "Ulisas: tvarka ir mitas". Be to, nereikia pamiršti, jog Kornelijus, būdamas kadaise "Vagos" leidyklos direktorius, pirmas oficialiai (paraiškos fondams, sąmatos, ir pan.) pradėjo rūpintis knygos leidimu.

Ruošdamas "Ulisą" lietuvių skaitytojui, Declano Kiberdo komentaruose radau 32 vietas, kurias šiek tiek (8 – ir prasmės atžvilgiu) pataisiau, parašiau aiškiau – žodžiu, pagerinau. Žymus airis literatūros tyrinėtojas ir Dublino universiteto Anglų kalbos (air. beurla) katedros vedėjas noriai priėmė mano siūlomą perskaityti sąrašą, ir aš gavau labai greitą atsakymą, kuriame jis, padėkojęs už valuable corrections – vertingus pasiūlymus, išreiškė viltį, kad jie galbūt jau pasiekė ruošiamo spaudai naujausio "Students’ Annotated "Ulysses" leidėją, ir jis dar turėtų spėti juos įrašyti. Po to paskelbė, jog as a small token of thanks – kaip mažą padėkos dovanėlę siunčia man (I am sending – tokia angliška konstrukcija) dvi savo būsimas knygas. Vieną jau gavau, minėtą "Irish Classics". Laukiu antros. Gal tai bus "Students’ Annotated "Ulysses" 2003 ar 2004?

Iš pradžių knyga buvo pateikiama atskirais skyriais pariodiniams leidiniams, bet ne iš eilės – kokio kada reikėjo. Prasiblaškęs R.Chandlerio, D.du Maurier, D.Barthelme’o vertimais, dirbau toliau. Pirmieji buvo "Krantai". Šis žurnalas (redaktorius a.a. Vaidotas Daunys) 1989 metais išspausdino 11-ą "Uliso" skyrių "Sirenos". Ypač vertingą pagrindą padėjo "Žaltvykslė", kurios redaktorius Juozas Krivas, ruošdamas pirmąjį numerį Sąjūdžio suvažiavimui, pakeitė dalį medžiagos, kad galėtų įdėti 2-ą skyrių "Nestoras", tą patį, kurį 1968 metais, pateikdamas "Pergalei" tris "Uliso" skyrius, turėjo praleisti Tomas Venclova: skyriaus "Menas" – istoriją. 1990-1993 metais "Žaltvykslė" išspausdino tris skyrius, redaguotus Agnės Iešmantaitės. Metodišku darbu pasižymėjo "Metai", kuriuose, redaguojant a.a. Ramūnui Klimui, 1986–2003 metais pasirodė trys skyriai, jų tarpe – vienas iš antros knygos (13-as, kurio rankraštinis pavadinimas "Nausikaja").

Tačiau daugiausia "taškų", ir ne bet kokių – kultūros! – surinko "Logos". Jo vadovybė (vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Gintaras Vyšniauskas, vyriausioji redaktorė ir direktorė – Dalia Marda Stančienė) 1997 metais nusprendė, kad "Uliso" skyrius reikia spausdinti vieną po kito" (svarbiausia – su plačiais, tik "mano" komentarais), ir iki 2003 metų šiame religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnale buvo išspausdinta 12 (visa pirma knyga) "Uliso" skyrių! Tada nudžiugęs ir paskelbiau ("Logos", 1998, 13/14), kad "Uliso" vertimo turėjimas ar neturėjimas šiuolaikiniame pasaulyje yra pagrindinis kriterijus, nusakantis bendrą tautos kultūros lygį. Ir pridūriau: "Toks vertėjo ir redakcijos nuomonių sutapimas gali duoti labai vertingų vaisių".

Jau šeštoji Europos skaitytojų karta gyvena ta knyga, tyrinėja, džiaugiasi ja…

Realybės vizija knygoje labai tiksli: ir rimta, ir komiška, tačiau jokiu būdu – ne tragiška ir ne formali. Ji parodo žmogui kelią, padeda apsispręsti, išveda skaitytoją į neįsivaizduojamas eilinei literatūrai erdves.

Herojų mintyse ir prisiminimuose, kurie yra labai platūs, veiksmas vyksta nuo priešistorinių laikų ("Jų senovė, abi buvo mokomos Šiharo dykumoje, praėjus 242 metams po Tvano, dvasinėje seminarijoje, įsteigtoje Fynijaus Farseigo, Nojaus palikuonio, Izraelio pirmtako bei prosenelio Hyberono ir Heremono, Airijos pirmtakų…") iki aprašomos dienos ir nusidriekia toli į ateitį, į Rašytojo mylimą Airiją, į visą Žemės planetą – net išsiverždamas į Kosmosą!

Autorius vienu metu fiksuoja procesus, vykstančius veikėjų sąmonėje ir pasąmonėje: stream of consciousness – sąmonės srautas – tolygiai vystomas visoje knygoje. "Ulisas" neturi precedento visoje kultūros raidoje, nes viename kūrinyje buvo pradėta ir iki tobulumo išplėtota nauja meno rūšis", – rašė lenkiško "Ulisseso" įžangoje M.Slomczynskis, kurio išversta knyga buvo išleista 1969 metais, o visas tiražas (ar prisimenate anų laikų tiražus?) išpirktas per 3 dienas. Vidurio Europa troško naujo žodžio, kuris – nė kiek neabejoju – gimdė ir Naują Protavimą, ir Naujus Veiksmus…

Baigiame nagrinėti šią knygų knygą, kuriai autorius įkvėpė tris pagrindinius tikro meno bruožus – pilnatvę, harmoniją ir grynumą – ir kuri man yra žymiausias meno kūrinys per visą žmonijos istoriją. Knyga yra "optimistinis gyvenimo, koks jis yra, suvokimas, linksma dvasinė programa, įtemptas tragiškas vaizdavimas, beveik mitinė abstrakcija" – tai tik viena iš penkių dažniausių formuluočių (pateiktų S.L.Goldbergo), taikomų "Ulisui".

Baigiame nagrinėti kūrinį, tačiau Jamesą Joyce‘ą, įeinantį į keturių geriausių rašytojų per visą žmonijos istoriją tarpą ir pripažintą XX a. intelekto rekordininku, dar daug kartų minėsime, semdamiesi jo kūrinių niekam neprilygstamų dvasinių dovanų.

Dabar ir mes, lietuviai, paprastu tonu, kuriame kitos šalies žmogus išgirs ir tautinį pasididžiavimą, ir savo vertės jautimą, galėsime sakyti, kad turime "Ulisą", gyvename juo.

Turime tokią knygą, apie kurią Joyce’as pasakė savo tetai: "Jeigu jo nereikia skaityti, tai reiškia, kad neverta ir gyventi". Tai buvo atsakymas į klausimą, ar reikia skaityti "Ulisą".

Ne mažiau įsimintinas ir kitas atsakymas.

Korespondentas: "Ką jūs veikėte per Didįjį karą, misteri Joyce’ai"?

Jamesas Joyce’as: "Aš rašiau "Ulisą". O ką veikėte jūs?".

JERONIMAS BRAZAITIS,

visą laiką prisimindamas savo mokytojus (jie – ir tėvai, nupirkę pirmąją knygą dovanų, kai man suėjo 5 metai) ir kiekvieną dieną jausdamas didelę padėką jiems.

 

Skaitytojų vertinimai


9049. julija2004-06-14 15:18
Dabar ir mes, lietuviai, paprastu tonu, kuriame kitos šalies žmogus išgirs ir tautinį pasididžiavimą, ir savo vertės jautimą, galėsime sakyti, kad turime "Ulisą", gyvename juo. nesuprantu sito teksto- paaiskinkit ar cia desimtoko rasinelis, ar ............... JERONIMAS BRAZAITIS, visą laiką prisimindamas savo mokytojus (jie – ir tėvai, nupirkę pirmąją knygą dovanų, kai man suėjo 5 metai) ir kiekvieną dieną jausdamas didelę padėką jiems. na astkakykit kas nors, kas cia per bardakas?

9055. in2004-06-14 17:57
viskas tvarkoj.

9066. lins kanars2004-06-14 23:35
"skaitytojas gauna neikainojamu dvasiniu turtu.." "romanas tikrai ne nihilistiskas, kaip teige..." galiu lazintis, kad 1926 m. sitas Jeronimas Brazaitis butu nuo statines degines ir trypes visus liet. Uliso tirazus visas putodamas ir skeryciodamasis. Joyce`o patirciai sio rasinelio klises ir dvasingieji tarybizmai ne is tolo.. hm

9074. Korra2004-06-15 08:00
Trypęs jis gal ir nebūtų, bet parašymas juokingas. Klausykit, o gal padarom kokią akciją Bliumo dienai?

9080. bliumas iš bliūdo :-( 2004-06-15 10:12
Kodėl straipsnyje rašoma Bliumas? Kas čia per tarimas? Gal reikėtų sakyti ir bliu – mėlynas, bliau – pūsti? Matyt, Brazaitis painioja vokišką ir britišką fonetiką. Bet juk išleistoje knygoje, apie kurią str. net neužsimenama, rašoma teisingai – Blumas... Kaip priimta technikų nukonkuruotoje lit. tradicijoje.

9082. logosorėja :-( 2004-06-15 11:07
Jooo! Paskaitykit tą LOGOS, šitaip suluošinto Džoiso niekur nerasit. Tikrai didelis nuopelnas. Ir "(svarbiausia – su plačiais, tik "mano" komentarais)", iš kurių aiškėja, kad brazaičio vertimas priartino Lietuvos nepriklausomybę! Ir dar: "Joyce‘o "Ulisas" pasižymi tuo, jog greičiausiai ir geriausiai jį pajautė ne "tikri" specialistai – sėkmingiausiai su juo susidraugavo techninių specialybių atstovai". Suprask – "tikri" specialistai kabutėse, o technikai mums skelbia geriausią lit. kūrinį. Kaip tie technikai moka elgtis su kalba ir kalbos logika, aiškiai matyti iš straipsnio above, o klaikiausios vertimo parodijos ieškokit LOGOSE. Nepasigailėsit. Tai tiesiog klasikinis vadovėlis, kaip jokiu būdu NEGALIMA versti ne tik Džoiso, bet ir versti apskritai.

9083. cha cha2004-06-15 11:10
cha cha cha... brazaitis... is kiek redakciju ji dar reikia ispirdolinti kad jis liautusi save laikes ka nors bendro su vertimais turinciu veikeju???

9099. baikit juokus2004-06-15 18:09
Didis jumoristas tas brazaitis. Didesnis uz bingelius visus, taigi.

9108. Korra2004-06-15 21:09
Brazaitis - blogai, bet kas išvers dar? Geda?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:44 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba