Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
 PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

MUZIKA

PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ

[skaityti komentarus]

Ši jauna kompozitorė daugeliui pažįstama kaip buvusi Lietuvos radijo trečiosios programos "Klasika" laidų redaktorė ir vedėja. Jau trejus metus laisvai kurianti menininkė gyvena Vokietijoje. Diana Čemerytė yra šių metų Frankfurto prie Maino Mozarto fondo – seniausios (nuo 1838 m.) Vokietijoje egzistuojančios stipendijos jauniems kompozitoriams remti – stipendininkė. Bukovo meno ir kultūros rėmimo draugija (Vokietija) 2001 m. jai užsakė kūrinį "Ave Maris Stella, oder zehn Minuten mit Organum", kuris buvo atliktas ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 2003-iaisiais metais Brandenburgo žemės kultūros ministerija užsakė kūrinį "Lamentation", atliktą per Europos kamerinės muzikos dienas Ravensbriuke, Ravensbriuko memorialiniame komplekse. Jos duetas gitarai ir violončelei "Dygiose žolėse stovi vienišas Picasso" buvo atliktas Londone, "Royal Festival Hall". Nuo 2003 metų kompozitorė studijuoja muzikologiją Johanno Wolfgango Goethe’s universitete, Frankfurte prie Maino.

Dianos Čemerytės muziką kompozitorius Rytis Mažulis apibūdina kaip asketišką, skaidrią, išgrynintą, atkreipia dėmesį į savitą muzikinės erdvės idėją, skambesio "gelmės" išgavimą – tam tikru atžvilgiu polifoninį mąstymo būdą.

Kompozitorę DIANĄ ČEMERYTĘ kalbina AUŠRA STRAZDAITĖ–ZIBERKIENĖ

Jau ketvirti metai gyveni Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kaip Tavo kūrybą paveikė tenykštė aplinka, kultūra, gyvenamosios vietos pakeitimas, ar pasikeitė požiūris į kūrybą?

Požiūris į kūrybą turbūt kinta ne dėl to, kad esu čia, bet greičiau kad esu laisvai kurianti menininkė, atitolusi nuo Muzikos akademijos normų. Iš Lietuvos išvažiavau tik baigus 2000-aisiais magistrantūros studijas. Tad naujas postudijinis periodas prasidėjo persikėlus į Vokietiją. Stovėjimas pačiam vienam mūšio lauke – viena vertus, daug sunkesnė užduotis, antra vertus, tokia laisvė yra labai saldi ir viliojanti.

Ar Frankfurto prie Maino bendruomenė kosmopolitiška, o gal esi vienintelė svetimšalė tarp vokiečių kompozitorių?

Tikrai ne vienintelė. Apskritai Frankfurte prie Maino gyvena ir dirba nemažai užsieniečių. Čia galima išgirsti kur kas daugiau šiuolaikinės muzikos opusų negu Vilniuje. Frankfurte labai aktyvūs naujosios muzikos ansambliai "Ensemble Modern", "Mutare" ir kiti. Noriu pasakyti, kad visa tai irgi netiesiogiai daro įtaką, generuoja muzikines mintis ir idėjas. Tačiau muzikinis skonis nesikeičia, lieku ištikima "tyliosios muzikos" estetikai.

Gal papasakotum apie "tyliosios muzikos" estetiką? Kas tai – Tavo sukurta ar perimta koncepcija?

Tyliosios muzikos tėvu turbūt galima vadinti Johną Cage’ą. Man labai artima tokia estetika – tyla, kaip lygiavertis muzikinis parametras, kompozicijoje. Kai tyla praranda savo tikrąją funkciją ir virsta muzika, garsais. Todėl nepaprastai žaviuosi M.Feldmano, A.Pärto, S.Sciarrino, G.Kančelio ir kitų kompozitorių "tyliąja" kūryba.

Ar remiesi kokiomis nors sistemomis, o gal kuri intuityviai? Kokios dažniausios ir stipriausios Tavo kūrinių inspiracijos, kaip jie gimsta?

Kūrinių idėjos gimsta labai įvairiai: kartais tiksliai žinau kūrinio pavadinimą, nors muzikos dar nėra, kartais labai ryškiai įsivaizduoju kūrinio skambėjimą. Specialių sistemų komponuodama nenaudoju, veikiau įjungiu intuiciją ir, kaip aš vadinu, "tylos modulius". Nors mėgstu tiksliai apskaičiuoti kūrinio trukmę, tačiau komponuodama sutelkiu dėmesį į modulinį mastymą, o ne į tęstinumą.

Vadinasi, be "tyliosios estetikos", turi dar ir "tylos modulius". Papasakok apie tai plačiau.

Arvo Pärtas yra pasakęs: "Aš supratau, jog pakanka vienos natos, kad muzika gražiai skambėtų". Aš savo kūryboje taip pat naudoju nedaug garsų, kartais tik vieną akordą visame opuse! Kuriu pasitelkusi primityviausią medžiagą – tylą ir keletą garsų. Kadangi nesiekiu aktyviai vystyti medžiagos, lieku ištikima "tylos moduliams", t.y. vieno motyvo ar akordo plėtojimui, žaidimui su viena medžiaga.

Tavo plačiai nuskambėjęs kvartetas "Lamentation" visai neseniai, gegužės 22 dieną, skambėjo "Druskomanijos" festivalyje. Apie šį kūrinį jau rašyta spaudoje. O kiti naujausi Tavo kūriniai? Pavyzdžiui, duetas gitarai ir violončelei "Dygiose žolėse stovi vienišas Picasso"?

"Dygiose žolėse stovi vienišas Picasso" 2003 metų birželio 9 d. buvo atliktas Londono "Royal Festival Hall". Kūrinio idėją ir pavadinimą inspiravo Hamburge aplankyta paroda "Pablo Picasso ir mitai". Nors jau seniai žaviuosi šio menininko šedevrais, tačiau būtent toje parodoje pamatyti paveikslai tiesiogiai ir netiesiogiai persismelkė į šį opusą. Šiame duete nuolatos susipina dvi muzikinės temos: pirmąją – rėkiančią, grubią ir kampuotą – susiejau su kubistiniu Picasso stiliumi, kurį apibūdinau kaip "dygias žoles". Antroji tema – lyrinė, tyli ir jausminga – kitas šio dailininko veidas (žydrasis ir rožinis periodas). Ši tema vėliau pereina į atskirą dalį, kurios idėja – groteskiškas žvilgsnis į vienišą, dygiose žolėse stovintį genijų Picasso.

Esi parašius kvartetą "Ave Maris stella", kuris skamba labai "organumiškai"…

"Ave Maris stella" – kone pirmasis mano opusas išbandant "tyliosios muzikos" estetiką. Žinojau, kad premjera įvyks senoje Vokietijos bažnyčioje, todėl pasirinkau organumą, kvintų ir kvartų žaismą.

Tai ar tau artima religinė muzika? Ką manai apie šiuolaikinę religinę muziką: ar tokia egzistuoja ir ar gali egzistuoti? Ar ji reikalinga?

Žaviuosi grigališkuoju choralu, pati su pertraukomis giedu nuo 1995 metų. Manau, kad šiandieninė religinė muzika peržengia tradicinės bažnytinės muzikos ribas. Juk yra daug kūrinių, kurie, turėdami aiškų sąryšį su religija, gali būti atliekami ne vien bažnyčioje, bet ir koncertų salėse. Šiandieniniais postmoderno laikais "sacrum" funkcionuoja platesniame "naujojo dvasingumo" kontekste, kai neapsiribojama vien tik krikščioniškąja ir kitomis tradicijomis. Būtent tokia forma (naujojo sakralumo) ši muzika gali egzistuoti. Ar ji reikalinga? Nežinau, tai individualus dalykas.

Ką kuri šiuo metu?

Ką tik baigiau pjesę fortepijonui "Tyliai", kuri spalio mėnesį skambės Frankfurte. O dabar darbuojuosi ties ciklu sopranui ir fortepijonui "Ilgesio dainavimas" poeto Arėjo Vitkausko žodžiais. Šį opusą taip pat Frankfurte turėtų atlikti ten gyvenantys muzikai: sopranas Vilma Pigagaitė bei pianistas Leonidas Dorfmanas.

Atrodo, dirbi labai intensyviai. Kiek valandų paprastai skiri muzikos rašymui? Ar tai gali daryti kiekvieną dieną?

Kasdien, deja, neturiu sąlygų rašyti. Bet jei užsidegu kokia nors idėja, tada darbuojuosi labai intensyviai. Mano idealas – nors porą valandų per dieną skirti kūrybai, formai palaikyti. Gal kada nors taip ir bus!

Lietuvoje dabar publikuojama daug knygų apie moterų išgyvenimus, nukankinimus ir žudymus visame pasaulyje. Ar tokia informacijos banga jaučiama ir Vokietijoje? Pasakojai, kad, rašant "Lamentation", Tau buvo atsiųsta knyga apie Ravensbriuko kalines.

Taip, ši banga labai jaučiama Vokietijoj. Vis dar yra atiduodamos skolos nukentėjusiems per karą, ir turbūt taip bus dar ilgai... Konkrečiai apie Ravensbriuką galima rasti labai daug informacijos (internete, specialiai išleistose knygose ar publikacijose). Specialiai šiam renginiui buvo išleista Gabrielės Knapp knyga "Frauenstimmen" ("Moterų balsai"), pasakojanti apie muzikinį gyvenimą lageryje.

Ar daug Vokietijoje kompozitorių – moterų? Ar yra kokių nors skirtumų vertinant jų muziką?

Manau, kad moterų kompozitorių yra daug. Aš pati esu muzikių archyvo "Frau und Musik" Frankfurte narė. Šis archyvas, beje, ne vienintelis Vokietijoje, propaguoja moterų meną. Įdomu, kad Vokietijoje iki šiol atiduodama duoklė kompozitorėms, muzikėms. Amžiais slopintas moterų menas dabar ypač kultivuojamas! Tačiau didelių skirtumų, mano nuomone, vertinant moterišką ar vyrišką kūrybą nėra. Vis tiek egzistuoja bendri kompozicijos, kaip meno kūrinio, vertinimo kriterijai.

 

Skaitytojų vertinimai


9056. kur pabaiga?2004-06-14 18:11
kur pabaiga? ar tap interviu ir baigiasi?

9079. Ar2004-06-15 10:05
Ar butina uzbaigti "Aciu uz pokalbi"?:)

9091. neironizuokit2004-06-15 16:09
"ačiū už pokalbį" nereikia, patys tą puikiai suprantate. bet juk ir sonatinis allegro negali būti be reprizos, rondo - be riturnelio sugrįžimo, kadencija be tonikos įtvirtinimo. tai gal ir interviu reikėtų kokią išbaigtą formą suteikti? o čia net ne "pakibimas ore", bet panašu į išplėštą paskutinį puslapį.

9101. naujakurejai2004-06-15 18:38
Naujakūrėjams (ne naujakuriams) forma neegzistuoja - kuo "netikėčiau" (apie kokias laukiamas repryzas kalbate?), tuo "geriau"

9105. apie formą2004-06-15 20:03
deja, forma yra bet kur ir bet kokiu pavidalu. empiriškai tai lyg pojūtis, kurį apibūdiname kaip "išbaigtą" kūrinį. be to, repriza būna ir nelaukta, argi to nežinojote? o čia net ne netikėtumas, bet pasikartosiu - išplėštas paskutinis puslapis.

9117. atvira forma2004-06-15 22:12
Na, jūs čia kažkaip senamadiškai apie formą mąstot;) "Išbaigto" kūrinio pojūtis? O kaip tada su atvira forma? Forma, kuri baigiasi ne tašku, bet klaustuku, daugtaškiu, o gal net brūkšniu? Ir kadencija gali būti be tonikos (net mokykloj tokių moko:))) Bet jei čia apie interviu, tada sutinku, kad pabaiga nei šiokia, nei tokia.

9118. atviros formos pabaiga2004-06-15 22:50
Ne, jokiu būdu ne senamadiškai. Bet jūs juk mane dar papildėt, nors pasakėt lygiai tą patį - atvira forma vis tiek BAIGIASI klaustuku, daugtaškiu, brūkšniu, kuris vis tiek YRA. Ačiū.

9128. atvira forma2004-06-16 10:57
Taip, bet aš vis dar abejoju, ar prasminga tikėtis, kad forma būtinai turi sukelti išbaigto kūrinio pojūtį. O gal gali sukelti ir neišbaigto, nutrūkusio, galiausiai, nesibaigiančio kūrinio pojūtį?

9164. jo2004-06-17 15:51
jo, teoriškai gal ir negali nieko prikišti tokiai neišbaigtai interviu pabaigai, bet praktiškai kažko tarsi ir trūktų, ypač kai įžanga tai yra, nors irgi kažkokia įtartina, nupilta nuo mico, nei šiaip, nei taip padrabstyta, ir tiek.. Galėtų muzikologė ir labiau padirbėti: jau ne pirmą kartą užkliūna jos rašinių padrikumas ir neišbaigtumas..

9621. Toji muzikologė2004-07-19 22:53
Ačiū už pakritikavimą - nors tik dabar pasižiūrėjau nuomones. Būtinai atsižvelgsiu į padrikumą ir neišbaigtumą. Šiaip tai "ačiū už pokalbį" buvo, o kodėl jo nėra nežinau:-))) Asmeniškesnių komentarų laukčiau tiesiai savo adresu - juk tikriausiai kolegos...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:43 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba