Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
 Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

DAILĖ

VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

Gintaras Kušlys

[skaityti komentarus]

Kauno architektų namų salėje vasaros pradžią paskelbė Vytauto Eigirdo tapybos paroda. Deja, šis Hamburge, Varšuvoje ir Bialistoke savo darbus eksponavęs talentingas autorius didžiuosiuose Lietuvos šiuolaikinio meno centruose yra kiek primirštas – tokia mūsų nūdienė realybė.

Kadaise kritikų pavadintas apokalipsės dainiumi, V.Eigirdas, kalbėdamas apie savo kūrybą, pripažįsta pirmiausia siekiąs išaukštinti atsinaujinimą ir šviesos pergalę prieš blogį. Seniai žinomus biblinius siužetus jis traktuoja gan netradiciškai – savaip, su nervinga ekspresija perteikia šv. Jono apreiškimą. Beje, jo novatoriškumas nėra rėksmingas, siekiantis bet kokia kaina apstulbinti bei šokiruoti žiūrovą. Greičiau atvirkščiai: V.Eigirdas – tarsi kokių blogio demonų ar nuogų matronų persekiojamas, besiblaškantis ir nežinia nuo ko besiginantis tapytojas intelektualas.

Kalbant apie V.Eigirdą ir šiandieninę jo tapybą, negalima nepaminėti 2003 m. jo kelionės į Florenciją. Pabuvęs šiame Renesanso lopšyje, pamatęs senųjų italų meistrų darbus, jis patyrė nepaprastai stiprų dvasinį sukrėtimą. Visai nenuostabu, jog vėliau V.Eigirdo kompozicijos pašviesėjo, įgavo naujo koloristinio skambesio. Linija, kad ir praradusi buvusį rafinuotumą, dabar tiesiog pulsuoja gyvybe, o teptuko brūkštelėjimas ar ištirpstantis kontūras veikia žiūrovą tarsi nenusakoma praėjusių amžių muzika.

Paveikta minėtų transformacijų, Vytauto tapyba ne tik pašviesėjo bei palengvėjo – iš jo paveikslų, atrodo, dingo anksčiau taip mėgtos kontrastingos raudonos, juodos, geltonos, mėlynos spalvų dėmės, o epitetai "himnas nakčiai" ar "juodoji niekuma" dabar šio autoriaus kompozicijoms jau nelabai tinka. Pats menininkas, beje, kiekviena proga nepamiršta pabrėžti ir natiurmorto svarbos. Šis žanras jam nė kiek ne prastesnis už kitus. Tapydamas negyvą natūrą V.Eigirdas siekia "tiesiai iš gamtos paimti daikto esmę" – tarsi pamatyti antrąją daikto pusę. O forma? Aiški ji ar ne – autoriui tai nėra labai svarbu. Tiesiog V.Eigirdas savo paveikslais byloja naują ir tik jo valiai pavaldžią realybę.

Tad kaip čia neprisiminti Herberto Reado – jo minties apie tikrai novatorišką meną, kaip originalų kūrybos aktą, kurio metu sukuriama tokia objektyvi realybė, kokia ligi tol ir neegzistavo. Visgi V.Eigirdas, kurdamas šią naują realybę, kartu yra vienas iš tų "paskutinių mohikanų", kurie, įsikibę į tradicines technikas, atkakliai studijuoja senųjų meistrų paveikslus, jų gruntų sudėtį ir panašiai. Kartu jis, tarsi balansuodamas tarp sielą nuolat draskančių gaivališkų ir sunkiai suvokiamų emocijų bei potraukio prie ramaus, klasikinio grožio, skausmingai deklaruoja savo poziciją šiandieniniame pasaulyje.

 

Skaitytojų vertinimai


9054. analize2004-06-14 17:50
skausmingai jautrus senuju meistru grunto studijoms.....idomu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:38 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba