Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
• Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
 RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

JAUNIMO PUSLAPIS

LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA

RIMANTė KULVINSKYTė

[skaityti komentarus]

Tadas – P. Picasso reinkarnacija?

Susitinkame lauko kavinėje. Jis užsisako vaisinės arbatos ir užsirūko. Pradedam kalbėtis. Iš pradžių – kaip visąlaik, apie orą ir politiką, nors mane domina tik vienas su šiuo vaikinu susijęs faktas. Intriguojanti gimimo data – lygiai šimtas metų po to, kai gimė žymus italų kubistas Pablo Picasso. Jaunas dailininkas Tadas Kudžiminskas tam neteikia daug reikšmės:

– Taip, P.Picasso gimė 1881m. spalio 25 dieną, aš – šimtu metų vėliau, 1981m. spalio 25 dieną. Nuostabus sutapimas, apie kurį sužinojau maždaug prieš porą metų. Klausiate, ar tai paveikė mano kūrybą? Ne. Nuolat žavėjausi šiuo dailininku, jis buvo mano mėgstamiausiųjų sąraše šalia D. Velasquezo, S. Dali, Šagalo. Gal nuskambės keistai, bet niekad nei į vieną iš jų nesilygiavau, nes mano mėgstamiausias dailininkas – tai aš. Visada lenktyniauju su savim, su savo norais ir galimybėm – tai ir yra pagrindinis mano kūrybos variklis.

– Iš draugų išgirdęs idėjų apie reinkarnaciją, pradėjau daugiau domėtis P. Picasso gyvenimu. Šiaip tokiais dalykais netikiu, bet smalsumas nugalėjo. Labiausiai nustebino tai, kad P. Picasso, kaip ir aš, turėjo egzotišką vienos genties tatuiruotę, beje, dar ir ant tos pačios – dešinės – rankos. Bet tai turbūt tik skonių sutapimas. Sakydamas, kad tikiu reinkarnacija, meluočiau, o jeigu teigčiau, kad ne – irgi. Mano ir P. Picasso gyvenimai iš tikrųjų panašūs, bet tam neteikiu daug reikšmės ir tikrai nenoriu būti lyginamas su šiuo kubizmo atstovu.

– Jei kalbėtume apie kūrybą, tai jo darbai skirstomi į "Raudonąjį" ir "Mėlynąjį" laikotarpius – šios spalvos dominuoja ir mano paveiksluose. Aš mėgstu grynas spalvas, mano paveikslai žmones prikausto būtent savo ryškumu, jie neįprasti ir, pasak tų, kurie yra įsigiję mano darbų, spinduliuoja šilumą. Maloniausias komplimentas? Vienas klientas pasakė, kad priprato prie mano paveikslo ir, grįžęs iš darbo, būtinai turi atsisėsti prieš jį ir išgerti taurę vyno. Buvau labai savimi patenkintas, nes sugebėjau jam padovanoti "šeimos narį".

– Tiesa, mes turime dar vieną panašumą. P. Picasso nebuvo mėgstamas, nes buvo vagis. Idėjų vagis. Prisipažinsiu, ir aš interpretuoju kitų idėjas savaip, nes manau, kad jeigu kas nors kitas tos idėjos iki galo neįgyvendina, ją pražudo. Pavogęs tokią idėją, aš pateikiu ją perleidęs per savo prizmę ir leidžiu jai pradėti naują gyvenimą. Ačiū Dievui, kad už tai niekas nesodina į kalėjimą, – juokiasi pašnekovas.

Nuo teptukų gėjumi patapsi

Paklaustas, kaip į jo pasirinkimą piešti reagavo tėvai, 22 metų Tadas nusišypso:

– Turbūt iš dalies jie dėl to kalti. Mano gyvenimas buvo gan margas: gimiau Lietuvoje, nuo 5-erių iki 14-kos metų gyvenau Alma Atoje, vėliau vėl grįžome į Marijos žemę. Teko pakeisti daugybę mokyklų, išmokti prisitaikyti vis prie naujų žmonių, tad į pasaulį pradėjau žvelgti kitaip, pastebėti nepastebimus dalykus, kurie palengva virto paveikslais. Mano mama – muzikos mokytoja. Ji dievina meną, tad palaikė mane visom keturiom. Su tėvu jau prasčiau. Jam paveikslas – tai kaimas, plūgas, berželis ir upė, jei ne, tada darbas visiškai nieko vertas. Prisimenu, kaip jis supyko ant savo draugo dailininko, kai pastarasis pagyrė mano pirmąjį paveikslą, kuriame vaizduojamos iš dykumos kyšančios rankos ir tarp jų besivoliojantis tuščias pieno butelis. Tėvas sakė, kad su tokiais pasidergimais toli nenueisiu. Tada man buvo 14-ka. O dabar 22-eji, ir šią savaitę galerijoje "Creos" atidarau pirmą savo autorinę parodą. Baisingai bijau. Pirmąkart apnuoginsiu savo sielą. Kai pagalvoju, tai tikrai daug nuveikiau – dabar net mirti nebaisu būtų.

Kai pasidomiu, kas Tadą paskatino mokytis piešti, jis susimąsto:

– Net nežinau. Turbūt tas noras gimė, kai nebeužteko mano turimų techninių įgūdžių savo idėjoms įgyvendinti. Čia kaip matematika, kurią, kas visai nebūdinga menininkams, mėgau – reikalingos formulės, kad galėtum išspręsti uždavinį. Įveikęs užduotį, nori susigrumti su dar sunkesne; juk taip tobulėja visi žmonės.

– Baigęs vidurinę, stojau į Vilniaus dailės akademiją. Neįstojau, nes ten nelankiau privačių mokymo kursų. Teko stoti į Telšių aukštesniąją pedagogikos mokyklą, dailės mokytojo specialybę. Buvau nusivylęs savimi, tačiau mažo miestelio trūkumus atpirko įgytos žinios. Šią mokyklą baigiau per trejus metus ir dabar labai džiaugiuosi, kad likimas mane atvedė būtent į Žemaitijos sostinę. Tiesa, dailės studentams šiame mieste gan pavojinga, nes jų labai nemėgsta vietinis jaunimas skustomis galvomis. Prisimenu vieną jų frazę: "Nuo teptukų gėjumi patapsi". Šie žodžiai visuomet mane prajuokina.

Tikrai ne realistas

Kaip pavadinčiau savo tapybos stilių? Gal unikaliu, nes jo negaliu priskirti jokiam tapybos stiliui – aš atviras viskam. Tiksliai žinau, jog nesu realistas. Stengiuosi neapsistoti ties ta pačia tapybos maniera, nes aplankius mūzai, labai sunku įveikti save, jei esi įpratęs prie vieno, o norisi tapyti kitą. O kas toji mūza? Tokios neturiu. Mane įkvepia pats gyvenimas. Tiesa, turiu žmogų, kuris pirmas mane įvertina, jo nuomonė apie mano darbus man svarbiausia. Tai mano mergina.

Tado paveiksluose dominuoja akys. Jų sunku nepastebėti. Turbūt nėra nė vieno darbo, kuriame nebūtų akių.

– Taip. Aš iš tikrųjų tapau akis. Net nesusimąstau, kodėl. Tai išplaukia iš mano pasąmonės. Akimis geriausia perteikti paveikslo nuotaiką. Nenoriu būti banalus, bet akys – tai tikras sielos veidrodis. Tiesa, dar turiu vieną keistoką akių versiją. Kažkada pagalvojau, kad akis tapau tam, kad jomis galėčiau stebėti savo paveikslų gyvenimą. Skamba paranojiškai, bet tai dalis tiesos.

Pamąstymai

Tadui tapyba – alkoholizmas, kai stiklinė po stiklinės, ir tu tampi priklausomas, o bohema – tai žmonės, gyvenantys savo idėjomis ir darantys viską iš nieko. Taip išeitų, kad menininkai turėtų būti geri politikai, pagalvoju, ir atsisveikinusi su Tadu dairausi aplink – o kuo gi aš buvau praeitam gyvenime?

 

Skaitytojų vertinimai


31369. Laucius :-( 2006-09-25 12:55
sudas

52375. rita2009-04-07 22:44
visu pirma picasso Ispanu kilmes!

66169. maklaudas :-) 2011-02-09 16:14
braske noriu taves!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:33 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba