Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-06-11 nr. 3005

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Franzobel.
ODĖ VILNIUI
12
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• PASAULIO RAŠYTOJAI APIE ANTITERORIZMĄ3
• RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PARADOKSAI
• KREIPIMASIS Į KULTŪRINĘ EUROPĄ4
• ILGIAUSIŲ METŲ

POKALBIAI 
• Su poetu, vertėju VYTAUTU P. BLOŽE kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
"MAN RŪPĖJO KITI VAIDINIMAI, KITOS GĖLĖS, KITI PAVEIKSLAI…"
2

KNYGOS 
• Leonas Dirmeitis.
RAŠYTOJO VARDAS IR VERTĖ
19
• PROFESIONALUS POETAS, VĖJO SIELVARTININKAS, ŠVEDIŠKAS ŠAMANAS12
• IR PADEGĖ ŠIUOS NAMUS
• EUROPEANA6
• SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• KNYGA, IŠAUGUSI IŠ MITO9

MUZIKA 
• Audronė Žiūraitytė.
MATSO EKO CHOREOGRAFIJOS GRIŪTIS, VARŠUVIEČIŲ SUKELTA VILNIUJE
1
• PORTRETAS: DIANA ČEMERYTĖ – "TYLIOSIOS MUZIKOS" ESTETĖ10
• Ernestas Žvaigždžius.
IŠ ASTRONOMO UŽRAŠŲ
6

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
KARALIUI NIEKS NERAŠO?
3

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
KADA MARŠKINIAI SAVI?
 Eglė Kačkutė.
"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1
4
• Gintaras Kušlys.
VYTAUTO EIGIRDO TAPYBA KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
1

ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VIDEOVARTOTOJŲ NUOMONĖ APIE VIDEOMENĄ IŠ RUSIJOS, SUOMIJOS IR ŠVEICARIJOS11
• ŠVEICARŲ VIDEOLAUKIAMASIS. ŽIŪRI IR LAUKI GERO VIDEOKŪRINIO.

POEZIJA 
• ALVYDAS AUGUSTINAS JEGELEVIČIUS12

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
NESUVALKIETĖ
1
• Jonas Mikelinskas.
MUSĖ ANT PEILIO
• Jonas Mikelinskas.
VYRŲ DIKTATŪROS GALAS
12

VERTIMAI 
• MIRON BIAłOSZEWSKI2

PAVELDAS 
• KOKIUS ATKURSIME VALDOVŲ RŪMUS? ARCHITEKTŪRINIŲ ANALOGŲ BEIEŠKANT3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• RIMANTė KULVINSKYTė.
LIETUVIŠKOJI PABLO PICASSO REINKARNACIJA
4
• KIEKVIENAS BUVO VISATA21

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Apie eksperimentinės muzikos bandymus visuomeniniam poligone kalbasi Vaiva ir Lukas Devita.
IEŠKANT INTUITYVIOS MUZIKOS
7

KRONIKA 
• BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS
• in memoriam.
GRIGORIJUS OZEROVAS (1940.X.28 – 2004.V.29)
1
• PATAISYKIME NETIKSLUMĄ1

DE PROFUNDIS 
• RETRO NONSENSAI4

DAILĖ

"ĒA VA MAL CHEZ LES STANIKAS"1

Eglė Kačkutė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Paryžiaus privačioje galerijoje "Vu" neseniai uždaryta Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda – instaliacija "Inferno".

Taip vadinasi Prancūzijos dienraščio "Le Monde" straipsnis apie instaliaciją "Inferno". Jo autorius Michelis Guerrinas rašo, kad niekas parodos nepalieka nesukrėstas, šie "menininkai nebijo nieko. Jie neria į visas technikas – fotografiją, tapybą, piešimą, skulptūrą bei videomeną. (Verta paminėti ir tai, kad visi kritikai sutartinai pažymi išskirtinį menininkų profesionalumą.) (...) Jie vaizduoja planetą tokią, kokia ji iš tiesų yra"2 . Patys menininkai džiaugėsi šiuo straipsniu ir sakė, kad pagaliau imama suprasti, ką jie nori pasakyti savo darbais. Paklausti, ar iš tiesų jų pasaulyje taip blogai, atsakė ir taip pat, ir skirtingai. Pauliui "šiuo momentu nekas", – jis abejoja, ar kam nors yra tikrai gera: "Daugelis tiesiog bijo sau tai prisipažinti. O menininkai, būdami jautresnės būtybės ir turėdami galimybę išreikšti tai, ką jaučia, negali sau meluoti. Todėl jų menas kaip, beje, ir gyvenimas – ir baisus, ir liūdnas. Kas gali būti gera, jei reikės mirti? Gal jei tereiktų numirti, nebūtų taip ir blogai, bet iki mirties reikia gyventi, o gyvenimas kartais sunkesnis už mirtį". Svajonė sakė, kad jos nuotaika dažnai keičiasi, ir nors pabudus iš ryto, būna bloga, išgėrus kavos, tampa kur kas geriau. Ne veltui Michelis Guerrinas straipsnį užbaigia šviesia gaida, esą parodoje yra vienas darbas, kuris leidžia spėti, kad laimės sąvoka Stanikų pasaulyje nėra visiškai prapuolusi.

Visi čionykščiai kritikai, o ypač galerijos "Vu" savininkas, Stanikų parodų Paryžiuje organizatorius bei jų paviljono Venecijos bienalėje komisaras Christianas Caujolle’is, teigia, kad jų menas kuria aiškiai negatyvią pasaulio, kurio pabaiga neišvengiama ir, ko gero, netolima, viziją. Paskaičiusi tokių straipsnių internete ir vietinėje spaudoje bei išgirdusi ne vieno Paryžiaus lietuvių bendruomenės nario pasipiktinimą, kad didelio formato moteriškų genitalijų nuotraukos (gerai, kad nespalvotos!), tai ne menas, Svajonei pasiguodžiau, kad truputį bijojau į tą parodą eiti. Ji atsakė nemananti, jog tai negatyvi paroda, esą buvę kur kas niūresnių. Ji net džiaugėsi, kad daugelis žiūrovų turėjo iš ko pasijuokti. Nesistebiu, milžiniškas fotografijų diptichas "Vyrai stebi išeinančias moteris" – dainų šventės Vilniuje motyvas, kai šokėjai vyrai stovi išsirikiavę eilėje, nes tokia choreografija, o pro šalį vorele eina ilgais tautiniais sijonais ir gintariniais karoliais pasidabinusios moterys, – humoristinis. Nežinau, kaip į šią fotografiją reagavo niekuomet dainų šventėje nebuvę žmonės, tačiau tie, kurie buvo ir patys vaikščiojo vorele, – juokėsi. Tai tiesiog liaudiškas vaizdelis, pašiepiantis lietuvių nacionalinius jausmus... Tokių potencialiai "juokingų" darbų instaliacijoje yra ne vienas – tai ir "Komunistė", ir "Prancūzija" bei "Anglija". Kita vertus, dauguma kūrinių kur kas mažiau malonūs "vaizdeliai". Tai – kankinamų arba kenčiančių žmonių skulptūros: tarsi už plaukų pešamos mergaitės galva, skausmo perkreiptas moters veidas - didžiulė barokinėje lovoje įsisupusios, susiraukšlėjusios ir persigandusios, cigaretę įsikibusios moters nuotrauka, iš tamsos mėginančios ištrūkti nuogos moters siluetas, kruvina skenduolio galva (šį kartą spalvota!), kūdikių galvutėmis nusėta milžino skulptūra. Po šių darbų išvystame gražiausią (taip mano ir Michelis Guerrinas), prasmingiausią, iškalbingiausią instaliacijos eksponatą – į vieną tumulą susivijusių nuogo vyro ir moters kūnų nuotrauką. Jie stipriai vienas kito laikosi, tarsi be jų pasaulyje daugiau nieko nebūtų, tarsi ir jų pačių nebūtų, tik jų kūnai, tik juos sukabinanti ir laikanti materija, glamonėjama beveik tokios pat materialios, gal net iš tų pačių kūnų sklindančios šviesos. Paskui – daug nepasitenkinimo lietuvių bendruomenėje sukėlęs nuotraukų ciklas "Ragana". Man kilo klausimas, kuo tos nespalvotos nuotraukos skiriasi nuo spalvotų pornografinių nuotraukų? Gal tuo, kad tas pats objektas pavaizduotas su begaliniu švelnumu ir jau įvykusio malonumo užuomina? Neatsispyriau pagundai paklausti pačių menininkų. "Pirmiausia skiriasi tikslas. Pornografinėmis nuotraukomis siekiama sukelti geismą, o šiomis – pasiūlyti pamąstyti", – sakė Paulius Stanikas. Iš tiesų, galvoti yra apie ką – tai juk gyvenimo pradžia, jį suteikiančio malonumo ašarų talpykla. Tai taip pat ir intymiausias susilietimas su kitu. Antra vertus, nors menininkai sakė nenorį tuo tikėti, bet niekas, deja, negali žinoti, ar kiekvienas šių nuotraukų žiūrovas priėmė autorių pasiūlymą pagalvoti. Ar neatsirado tokių, kad ir paauglių, kuriems deklaruojamas šių nuotraukų tikslas nė motais, kurie jas suvokė tiesiogiai, kūniškai, jusliškai? Juk meną, o ypač vizualų, dažniausiai ir suvokiame juslėmis, o ne protu.

Tą patį pagalvojau ir apie tokius įprastus Stanikų parodose sumaitotus kūnus. Tiesa, šioje instaliacijoje jų tebuvo keletas. Galima suprati, kokia jų potekstė, galima sutikti su Christianu Caujolle’iu, kuris sako, kad toks menas rodo menininkus esant nepriklausomus nuo "mados, populiarios estetikos, vartotojiškumo bei viso kito "teisingumo"3 . Nepasiduoti jaunystės išpuoselėto, liekno kūno kulto terorui yra savotiška meno etika. Bet kyla klausimas, ar ji nenusižengia žmogaus orumui. Mąstydama apie savo meną išniekintų amerikiečių bei irakiečių kūnų nuotraukų, skelbtų pasaulyje, kontekste, Svajonė Stanikienė sakė, kad jis, kaip ir tos nuotraukos, atskleidžia "nuolatinę žmogaus veidmainystę, išdrįsta viešai paskelbti tai, ką visi daro, bet niekas nerodo", išviešina gyvuliškų instinktų žmonių pasaulyje triumfą. Tiesa, apie žmogaus orumo įžeidimą galima kalbėti tik tuomet, kai dalyvauja kūno savininkas. Mene vaizduojamo kūno savininko dimensija išnyksta, tačiau ar neverta pagalvoti apie žmogaus kūno, kaip abstraktaus, visiems mums priklausančio objekto, teises ir pagarbą jam? Svajonės ir Pauliaus Stanikų kuriamą meną nuo pornografijos bei ekshibicionizmo teskiria vienas žingsnelis, kurį tyčia ar netyčia žengus gali atsitikti kažkas negera. Riba tarp šventumo ir nešventumo efemeriška, bet svarbi. Paklausti, ar suvokia atsakomybę, kurią implikuoja jų menininė programa, menininkai atsakė sąmoningai balansuojantys tarp šių radikaliai priešingų polių ir stengiasi kuo labiau sumažinti ribą tarp šėtoniško ir sakralaus, žemo ir aukšto, nes kuo riba plonesnė, tuo menas tikresnis.

Pastarąjį teiginį geriausiai iliustruoja instaliaciją vainikuojantis videofilmas ir paskutinis kūrinys, kurį taikliai apibūdina Michelis Guerrinas: "Per daug graži palaimingo peizažo nuotrauka, kad ja patikėtume". Štai kur aiškiausiai matyti perskyros tarp dieviško ir šėtoniško efemeriškumas: apnuodytas grožis – hermetiškas, spengiančiai nebylus ir aklas žmonių pasauliui. Susiejusi liguistai erotišką "kūniškųjų" nuotraukų švelnumą ir nematomą šios "poetinės" nuotraukos agresiją, paklausiau paskutinio, paties banaliausio ir sudėtingiausio klausimo, kurio menininkai prisipažino sąmoningai savęs neklausę. Kokia yra jų meno funkcija? "Tikrai ne dekoratyvinė, greičiau edukacinė, budinanti, primenanti sugyvulėjusiems žmonėms pagrindinius žmogiškumo principus", – atsakė jie. Christianas Caujolle’is teisus: Stanikų menas – " radikalus žmogaus prigimties tyrinėjimas"4 , todėl džiugina tai, kad žiaurumo, gyvuliškumo ir beprasmiško smurto jūroje šmėsteli švelnumo, pasitikėjimo kūniška žmogaus prigimtimi spinduliai.

________________

1 Stanikų pasaulyje visai blogai,– "Le Monde", 2004.V.3.

2 Ibid.

3 Christian Caujolle. "S&P Stanikas". – "Canal Studio, Le journal du fresnoy" , 2003-2004, Nr. 5.

4 Ibid.

 

Skaitytojų vertinimai


9053. sadizmas2004-06-14 17:43
ir kada ju kunai pavirs pelenais, rabi ........

9171. oi2004-06-17 20:58
Koks žingsnelis? Jo nėra.

40076. vilija :-( 2007-07-25 09:38
Įdomu kas jiems sapnuojasi?

47449. ELZE :-) 2008-06-18 21:55
Sokiruoja, bet tai tikra

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:41:33 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba