Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
 Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

MENO DIS/KURSE*

ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ

Tomas Pabedinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Robert Doisneau. "Įžambus žvilgsnis". 1948

Prieš keletą metų Šiuolaikinio meno centre surengta Henri Cartier-Bressono – vieno garsiausių XX a. fotografų – darbų paroda sulaukė ne tik didelio žiūrovų, bet ir žiniasklaidos dėmesio. Garsių menininkų vardai dažniausiai savaime garantuoja jų kūrinių parodų populiarumą, tačiau šiuo atveju reikėtų nepamiršti, kad Vilniuje buvo eksponuojami puikūs humanistinės fotografijos pavyzdžiai. Lygiai prieš pusę amžiaus, 1955 m., Niujorko modernaus meno muziejuje buvo surengta humanistinės fotografijos apogėjų liudijanti paroda "Žmogaus šeima" ("The Family of Man"), kuri vėliau apkeliavo Ameriką ir kitas pasaulio šalis – iš viso ją aplankė dešimt milijonų žmonių. Būtų naivu teigti, kad šiandien humanistinė fotografija galėtų sukelti tokį ažiotažą, tačiau neįmanoma paneigti ir to, kad ji vis dar yra mėgstama didelės dalies žiūrovų dėl nesunkiai suprantamo turinio, dažnai žaismingo siužeto ir įspūdingos vizualinės formos. Tikriausiai tokios humanistinės fotografijos savybės ir sukelia platesnės žiūrovų auditorijos susidomėjimą, nors profesionalūs fotografai ir fotografijos kritikai seniai paskelbė jos žlugimą. Tačiau šiuo metu Vilniaus paveikslų galerijoje veikianti paroda fotografijos žinovus gali paskatinti suabejoti neigiamo humanistinės fotografijos vertinimo teisingumu. Čia eksponuojamos nuotraukos buvo sukurtos ne mažiau už Henri Cartier-Bressoną garsaus humanistinės fotografijos meistro – Roberto Doisneau, kuris praėjusiame amžiuje taip pat dalyvavo parodoje "Žmogaus šeima".

Roberto Doisneau ir Henri Cartier-Bressono fotografijų palyginimas pirmiausiai rodo tai, kad humanistinė fotografija nėra vienalytė, kad ją nurodančia sąvoka apibūdinamas gana skirtingas individualių menininkų kūrybos braižas. Iš tikrųjų "humanistine fotografija" gana lengvabūdiškai pavadinamos Roberto Capos ir Davido Seymouro karo fotografijos bei romantiko Willy’o Ronio nuotraukos. Tačiau Henri Cartier-Bressonui artimą reportažo stilių Roberto Doisneau fotografijoje keičia nuoširdus žvilgsnis į privatų Paryžiaus priemiesčių žmonių gyvenimą. Jis fotografuoja ne elito blizgesio nušviestą didmiestį, o paprastų žmonių kasdienybę, stengiasi joje atrasti "tikrą" žmoniškumą, pamatyti universalių vertybių apraiškas, kurios, nors ir įgydamos skirtingas formas, visada buvo svarbiausias humanistinės fotografijos objektas. Fotografas tiki ramaus gyvenimo teikiama laime, kuri atrodė tokia svarbi, kai penktajame XX a. dešimtmetyje pasibaigus Antrajam pasauliniam karui pagaliau įsivyravo taika. Kita vertus, Robertas Doisneau, ieškodamas petit bonheur (mažytės laimės) kasdienybėje, sukūrė ne tik komercinę sėkmę jam atnešusį sentimentalųjį "Bučinį Paryžiuje", bet ir intymių, įspūdingų įžvalgų paženklintų nuotraukų, liudijančių jo artumą fotografuojamiems žmonėms ir aplinkai. Fotografuojamųjų asmenybę apibūdina ne tik jų pačių išvaizda, laikysena ir gestai, bet ir aplinka, kurioje jie gyvena, kasdieniai darbai, kuriuos fiksuoja Robertas Doisneau, savo buvimu nesutrikdydamas natūralios gyvenimo tėkmės. Be to, įprasta žmonių veikla prancūzų fotografo nuotraukose įgyja savito poetiškumo, virsta estetizuotais atvaizdais – vizualinė jo darbų forma tokia pat svarbi, kaip ir jų turinys. Siekdami intelektualų nuotraukų suvokimą papildyti emociniu poveikiu, humanistinės fotografijos atstovai svarbiu fotografijos elementu laikė įspūdingą vaizdinę ekspresiją, kurią Robertas Doisneau kūrė pasirinkdamas išraiškingus, o neretai ir simbolinę prasmę turinčius apšvietimo, kompozicijos, juodai-baltų tonų kontrastų derinius.

Tačiau šiandieninės fotografijos praktikos ir teorijos konteksto suformuotu požiūriu Roberto Doisneu fotografijos nėra vien naivūs, viltingo tikėjimo humaniškumu persmelkti atvaizdai. Tiek vėlesnė socialinė Vakarų patirtis, tiek ir fotografijos meno raida neleidžia taip vienareikšmiškai suvokti jo nuotraukų ir jų vizualioje poezijoje verčia įžvelgti tam tikrus melancholijos ar net nerimo ženklus. Tereikia prisiminti nuotrauką, kurioje pro mėsininką ir daugybę skerdienos galima įžvelgti tik nedidelę dalį gražaus miesto, arba atvaizdą, kuriame juodaodis dviratininkas vietoje mina dviratį treniruoklį lyg važiuotų į šviesą tamsiame požemyje. Pastaroji nuotrauka ekspozicijoje sugretinta su šuniuko, kuris stovi ratukuose, į žemę remdamasis tik priekinėmis kojomis, fotografija, tuo sukuriant ypač niūrų asociacijų lauką. Taigi aiškiai optimistiškas žvilgsnis į aplinkinį pasaulį kai kuriose Roberto Doisneau nuotraukose išsklinda vizualinių simbolių visumoje, teigiančioje ne tokią šviesią žmonijos būtį. Šios nuotraukos primena vėlesnę fotografijos stilistiką, kuri po garsiosios Roberto Franko knygos "Amerikiečiai" pasirodymo XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje pakeitė humanistinę fotografiją ir bent jau Amerikoje tapo vyraujančia fotografijos kryptimi. Tuo pačiu universalią humanistinę pasaulėžiūrą išstūmė subjektyvūs ir niūrūs susvetimėjusio pasaulio atvaizdai. Robertas Frankas, tapęs šios fotografijos stilistikos apologetu, taip pat dalyvavo didžiojoje fotografijos parodoje "Žmogaus šeima", dar 1955-aisiais pateikęs alternatyvius humanistinei fotografijai darbus. Taigi didžiausiame humanistinės fotografijos ideologijos manifeste – parodoje "Žmogaus šeima" – slypėjo tuomet naujos, ją pakeisiančios fotografijos pradžia.

Roberto Doisneau fotografijos ne tik iliustruoja vieną iš humanistinės fotografijos krypčių, kurias praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje atstovavo skirtingu braižu kuriantys fotografai, tačiau yra ir prasminiu požiūriu daugiasluoksniai atvaizdai – šiandien matome, kad ano meto optimizmas jose persikloja su žymiai subjektyvesnio ir niūresnio pasaulėvaizdžio elementais, kuriuos vėliau išplėtojo Amerikos fotografai. Kita vertus, visa tai neatima malonumo nuoširdžiai džiaugtis Roberto Doisneau – romantiškojo Paryžiaus gatvių klajoklio – sukurtais šio miesto atvaizdais.

______________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:32 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba